Naujienos

Seimas priėmė Miško įstatymo pataisas

Antradienį prieš Seimo posėdį rinkosi Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), kad apsvarstytų paskutines pastabas prieš numatytą Miškų įstatymo pataisų priėmimą. Į KRK posėdį atskubėjo dr. Algis Gaižutis – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA), kuri yra aktyvi Žemės ūkio rūmų narė, pirmininkas. Nuo teisės projekto pateikimo pradžios visus svarstymo etapus stebėjęs LMŽSA vadovas nepraleido paskutinės progos pareikšti privatiems miško savininkams aktualią poziciją.

Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas. Jeigu pritars Prezidentas, jos įsigalios nuo 2020 metų sausio pirmosios.

Pataisomis yra siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos. Tikslai tie patys, kaip 2006 m. įvedant maksimalią 500 ha leidžiamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ribą, o 2014 m. ribojimą išplečiant, nustatant ir susijusius asmenis.

Asmuo ar susiję asmenys nuo Naujųjų metų galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis sklypų plotas būtų ne didesnis kaip 1500 ha. Numatoma nuostata, kad įsigyti miškų ūkio paskirties žemės (ar daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, kuris valdo daugiau nei 400 ha miškų, akcijų), galima bus tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą.

Prieš savaitę Seimo posėdyje projektas buvo audringai svarstomas, po dar buvo pateikta pora papildomų siūlymų. Šiandien iki plenarinio posėdžio KRK juos apsvarstė.

Grupė parlamentarų pasiūlė išplėsti susietų asmenų sąvoką. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, tai yra sutuoktiniai, taip pat jų tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai). Ratą buvo pasiūlyta išplėsti taip, kaip susiję asmenys yra suprantami pagal Mokesčių administravimo įstatymą – įtraukiant ir sužadėtinius, sugyventinius, giminystės ryšius tiesiąja linija iki antrojo laipsnio, šonine linija iki antrojo laipsnio, svainystės santykius. Be to, susijusiais asmenimis pripažinti fizinius ir juridinius asmenis, kai tas pats fizinis asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys, valdo daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Seimo narys Simonas Gentvilas KRK pateikė siūlymą taikyti tarptautinę praktiką – riboti ne įsigyjamą plotą, o privačių įmonių nuosavybės koncentraciją visame privačių miško valdų plote. Pvz., Švedijoje nuo 1903 m., kai šioje šalyje buvo priimtas Miškų įstatymas, didžiųjų kompanijų nuosavybėje bendrai turimas miško plotas negali viršyti 25 proc. visų miškų ploto. Lietuvoje komercinių įmonių valdomų miškų koncentracijai, manoma, galėtų būtų nubrėžta iki 5 proc. visų privačių miškų riba (šiuo metu sudaro apie 2,2 proc.).

Tokią poziciją remia ir LMŽSA. Dr. A. Gaižutis teigia: „Pagrįstą politikų susirūpinimą dėl galimo miško žemės nuosavybės sutelkimo keleto korporacijų rankose galima spręsti pasinaudoti jau istoriškai patikrinta ES šalių patirtimi. Pirmiausia, reikėtų išnaudoti jau šiuo metu esamus miško žemės rinkos „saugiklius“, nes ir dabar valstybė turi pakankamai saugiklių miško supirkinėjimui suvaldyti, pavyzdžiui, Valstybė daugeliu atvejų ir dabar turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privatų mišką, kai jo teisėtas savininkas nori tai padaryti. Neteko girdėti atvejo, kad pastaraisiais metais tuo būtų pasinaudota. LŽMSA analizavo situaciją kitose ES šalyse, kalbėjosi su įvairių valstybių atstovais. Niekur tokio tiesioginio apribojimo nuosavybėje turimo miško plotui NĖRA. Tačiau atskirose šalyse yra įvesti apribojimai nuosavybės koncentracijai, kad kuri nors viena įmonė ar koncernas netaptų dominuojantys rinkoje. Reikėtų ne įvedinėti tiesmukus apribojimus privataus miško plotui, o spręsti esminę problemą, dėl kurios ir inicijuojami pakeitimai – apriboti nuosavybės koncentraciją stambiųjų kompanijų rankose, kokius apribojimus turi daug pasaulio šalių, tarp jų ir Europos Sąjungoje“.

LMSA vadovo įsitikinimu, Lietuva kur kas daugiau laimėtų eidama ne apribojimų keliu. Jau vien įspūdingas privačių miškų savininkų skaičius, siekiantis 250 tūkst., rodo, kad pagrindinės problemos slypi kitur. Vyrauja itin mažos miško valdos, o jų savininkus gausūs suvaržymai bei mokesčiai stumia iš miško, neleidžia efektyviai miškininkauti. Rezultatas yra toks, kad galiausiai laimi turtingos įmonės, kurios turi apyvartinių lėšų ir gali supirkinėti miškų plotus, plėtoti pramoninę miškininkystę.

Pateiktiems pasiūlymams KRK nepritarė. Juos nutarė atmesti ir Seimo balsų dauguma.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X