Naujienos

Seimo komitetai neskuba pritarti Aplinkos ministerijos projektams

Žemdirbių visuomenėje jau sulaukė atgarsio Aplinkos ministerijos parengtas penkių įstatymų pakeitimų paketas numatant griežtinti ūkio subjektų atsakomybę dėl aplinkos taršos. Šiandien prasidėjo siūlomų teisės aktų svarstymas Seimo komitetuose. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas dalyvavo Seimo Kaimo reikalų (KRK) bei Ekonomikos komitetų (EK) posėdžiuose.

Svarstymo procese šie komitetai yra paskirti papildomais. Tačiau nei vienas, nei kitas Seimo komitetas šiandien sprendimo priimti nesiryžo.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), atstovaudama visų sektorių verslus, pateikė daugiau nei 20 puslapių apimties pasiūlymus, suderintus taip pat ir su Žemės ūkio rūmų nariais. Parlamentarai iki posėdžio nespėjo susipažinti LPK dokumentu. Išklausęs teisės aktų projektų rengėjų bei visų suinteresuotų pusių, KRK, vadovaujamas Andriejaus Stančiko, nutarė sprendimą priimti kitame komiteto posėdyje, kuris numatomas spalio 2-ąją.

EK svarstė tik vieną (tačiau verslui itin jautrų) teisės aktų paketo dalį – dėl mokesčių už aplinkos teršimą didinimą. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius šio klausimo nagrinėjimą užbaigė apgailestavimu, kad projekto rengėjai visiškai neatsižvelgė į verslo pasiūlymus, o kai kuriais atvejais mokestis įmonėms išaugtų 20-30 ir net 100 kartų! Įstatymo leidėjus paskatino suklusti ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Boniaus Miežutavičiaus pasakymas, jog padidinus mokesčių tarifus, išaugusių gamybos sąnaudų naštą pajustų ne kas kitas, o vartotojai – jiems pabrangtų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

Pasigesdamas verslo ir aplinkosauginių sąlygų subalansavimo, EK pirmininkas AM palinkėjo: „Padirbėkite su asociacijomis. Daroma svarstymo pertrauka. Grįšime, kai būsite pasiruošę“.

Posėdžiuose labai aktyviai dalyvavo Klaipėdos gyventojų bendruomenių atstovai. Jie ragino parlamentarus apsispręsti, nes teisės aktų pakeitimai labai svarbūs ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai. Gyventojai, atsidūrę tarp kelių pramoninių taršos objektų, priminė Seimo nariams, kad gerinti visuomenės gyvenimo kokybę yra vienas iš valstybės darnaus vystymo principų. Visuomenės atstovai atsivežė peticiją su beveik 3 tūkst. parašų.

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas pripažino, kad įstatymų pakeitimų paketą inicijuoti paskatino Klaipėdos bendruomenės nepasitenkinimas, tačiau panašių problemų yra ir kitur. Pasak AM atstovo, siūlomos kelios pagrindinės naujovės. Vyriausybė pritarė, kad negali būti toleruojama tai, jog aplinkos teršėjai, jei tik turi pinigų, teisės aktus pažeidinėja nuolat. Todėl siūloma griežtinti aplinkos apsaugos kontrolę – neįvykdžius privalomojo nurodymo, ūkinė veikla gali būti stabdoma, kreipiamasi į antstolį. Antra, visuomenė nesutinka su kritinėmis teršalų (kvapo vienetų) koncentracijos ribomis, teisės aktuose reikia numatyti tam tikras gaires, kurios skatintų laikytis ribinių verčių. Trečioji naujovė, kad ūkio subjektų savikontrolę siūloma keisti valstybiniu monitoringu. Galiausiai siekiama įgyvendinti principą „teršėjas moka“.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas atskleidė, jog ŽŪM teikė pastabas projektų rengėjams, ir abejonės išliko: ar nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kaip teisės aktai gali paveikti atskiras ūkio šakas; ar tikrai būtina vienodus reikalavimus taikyti visoms ūkio šakoms?  

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas patikino, kad verslas supranta lūkesčius, tačiau prašo nepersistengti spaudžiant žemės ūkį, neforsuoti – kad žemės ūkis išliktų. Problema, kad norima labai greito šuolio. Naujos technologijos pamažu ateina. Ūkininkai mielai investuotų į jas, į biodujų jėgaines, ortakius, mėšlides… Tačiau paramos lėšos šiems tikslams nėra prieinamos, o ūkiai atliekamų investicijų neturi. Šiuo metu jie skatinami tik bizūno metodu, o meduolio nemato. Visuomenei neretai atrodo, kad ūkininkai maudosi ES piniguose (tai nuskambėjo ir Seimo komitetų posėdžiuose), bet taip anaiptol nėra. Ūkininkai gauna tiesiogines išmokas, kurios yra daug mažesnės nei kitų ES šalių, pasinaudojimas investicine parama – kaip loterija. Lietuvoje laikoma vos 0,3 sutartinio gyvulio hektarui ha, kai Vokietijoje ar Danijoje – 3!

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X