Seimo komitetas biudžeto eilutėse siūlo palankesnių skaičių žemės ūkiui

Seimo komitetai svarsto Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą. Spalio 28 d. žemės ūkio sričiai skirtą dalį nuotoliniame posėdyje aptarė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Galutinius sprendimus dėl biudžeto priims jau kitas Seimas, kuris į pirmąjį posėdį rinksis lapkričio 16 d. Iš dabartinių KRK narių naujos kadencijos Seime matysime du parlamentarus.

Žemės ūkio srities 2021 m. biudžeto projektą KRK tradiciškai pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė. Įvertinus laukiamas didesnes ES paramos lėšas, DNR fondo bei planuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas, apskritai visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 7,4 proc. daugiau lėšų negu 2020 m. Tačiau ŽŪM atstovė neslėpė susirūpinimo dėl ateinančių metų.

Savivaldybėms numatytos tikslinės dotacijos net 24,6 proc. mažesnės palyginti su šiais metais. Taip pat biudžeto projekte neatsižvelgta į labai svarbius ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) poreikius.

Dėl labai žemų atlyginimų darbas ŽŪM pavaldžiose biudžetinėse įstaigose nėra patrauklus, sunkiai pavyksta pritraukti kompetentingų darbuotojų. Nacionalinėje žemės tarnyboje neužimta 120 etatų. 2018–2020 m. NŽT buvo pavestos papildomos funkcijos, tačiau papildomi asignavimai darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms nebuvo skirti, nepadidintas ir pareigybių skaičius.

Panašius argumentus – papildomų asignavimų būtinybę būtinoms funkcijoms vykdyti, duomenų rinkimo sistemoms modernizuoti, darbo užmokesčio fondui – nurodė VMVT vadovas Darius Remeika. Jo vadovaujamoje tarnyboje šiandien trūksta 200 specialistų.

Iškyla pavojus, kad liks neįgyvendinti jau pradėti ar numatyti projektai, kurie yra būtini numatytoms įstaigų funkcijoms tinkamai atlikti. Žuvininkystės tarnybos viename padalinių dar 2018 m. pradėti žuvivaisos poskyrio tvenkinių ir hidrotechninių statinių rekonstravimo darbai, kurie turėtų būti užbaigti 2021 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra turėtų atnaujinti bei technologiškai modernizuoti Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemą (ŽŪPAIS). Kyla klausimas ir dėl Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros – ar ji galės vykdyti papildomas funkcijas, kurios pagal europinę direktyvą šalims narėms yra būtinos.

Melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti biudžeto projekte skirta tik 2,88 mln. Eur, trūksta net 33,2 mln. Eur. O kur dar ŽŪM kuruojamos valstybinės žemės ūkio funkcijos – joms papildomai reikėtų apie 6 mln. Eur. Toks poreikių neatitikimas biudžeto projekte trikdo, juolab kad šių metų rugsėjo 3 d. Regionų forume politinės partijos ir Lietuvos savivaldybės pasirašė Memorandumą, kuriuo buvo sutarta, jog savivaldybėms perduotos valstybinės funkcijos bus finansuojamos 100 procentų.

Teisinantis įtempta darbotvarke KRK posėdyje socialiniai partneriai nelabai turėjo galimybę pasisakyti dėl finansavimo eilučių. Svarstant siūlomą papildomą finansavimą VMVT Seimo komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas spėjo išimtį padaryti vieninteliam Žemės ūkio rūmų pirmininkui dr. Arūnui Svitojui. ŽŪR pirmininkas pritarė siūlymui, nes VMVT sričiai tenkančių funkcijų daugėja – maisto sauga, sveikata ir kt.; maksimalų dėmesį būtina skirti specialistų kartų kaitai.

Svarstydami papildomą finansavimą KRK nariai gilinosi į kiekvieną skaičių, jį prašė detalizuoti. Daugeliui ŽŪM ir VMVT siūlymų didinti asignavimus komitetas pritarė.

KRK siūlo VMVT papildomai skirti apie 2 mln. Eur darbo užmokesčio fondui, 1,4 mln. Eur skoloms Turto bankui, 0,5 mln. Eur privalomajam kontrolės duomenų rinkimui, 40 tūkst. Eur duomenų bazėms su Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema suderinti, 100 tūkst. Eur pasienio postų einamajam remontui. Taip pat KRK nutarė siūlyti didinti asignavimus ŽŪM ir pavaldžioms institucijoms.

KRK nekilo diskusijų dėl to, kad būtina pritarti ŽŪM siūlymui skirti papildomų lėšų melioracijos valstybiniams investicijų projektams (33,2 mln. Eur) bei ŽŪM kuruojamoms valstybinėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti (6,099 mln. Eur).

Stebina tai, kad Seimo komitetas pernelyg nesigilindamas į esmę nutarė vienašališkai pritarti lobistiniam Žemės ūkio tarybos siūlymui numatyti asignavimus dviem projektams, kurie Vyriausybės nebuvo įtraukti į Ateities ekonomikos DNR planą: 121,4 mln. Eur išmaniųjų technologijų diegimo žemės ūkio sektoriuje sukūrimui ir 10 mln. Eur – pieno logistikos projekto finansavimui.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas tam išreiškė nepritarimą. Negalima toleruoti to, kad visos asociacijos į finansavimą pretenduoja bendra tvarka, laikydamosi prioritetų, tuo tarpu kai kurie lobistai su savo projektais žygiuoja per visų galvas – juos pristatinėja tiesiogiai premjerui, KRK. „Jei sukuriate tokias taisykles, ateity su visais projektais sugužėsime tiesiai į KRK“, – replikavo A.Baravykas.

Replika reikalavo paaiškinimo, tačiau nuo bet kokių komentarų Seimo komiteto nariai susilaikė. Lieka tikėtis, kad Seimo dauguma bus išmintingesnė, valstybės pinigų laisva ranka netaškys į kairę ir į dešinę.