Seimo komitete aptarti Vyriausybės projektai
rugsėjo 25, 2019

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nepritaria skubotiems ar abejotino tikslingumo, su socialiniais partneriais menkai derintiems sprendimams. Tokių klausimų trečiadienio KRK posėdžio darbotvarkėje buvo ne vienas. Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Algio Baravyko ir direktoriaus Sigito Dimaičio pozicija gvildentais klausimais sutapo su Seimo komiteto nuomone.

Nepritarė VAT jungimui prie VMVT 

KRK pateiktas įstatymų pakeitimų projektų paketas dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) jungimo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas posėdyje išdėstė visą chronologiją, kaip idėja atsirado ir buvo puoselėjama.

Konsoliduoti įstaigų ir institucijų funkcijas Ūkio ministerijos iniciatyva buvo pasiūlyta dar 2013 m. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) išsakius argumentus, kad įstaigų funkcijos yra skirtingos ir jungimas netikslingas, minties kuriam laikui buvo atsisakyta. Tačiau šioje Vyriausybėje idėja atgimė. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Vyriausybė protokoliniu sprendimu patvirtino institucijų konsolidavimo planą. Jo pradiniame variante ketinta prie VMVT jungti ne tik VAT, bet ir VšĮ „Ekoagros“. Tačiau šių metų vasarį planas pakoreguotas, „Ekoagros“ nutarta neliesti atsižvelgiant į ES praktiką.

Vyriausybės įpareigota ŽŪM parengė teisės aktų projektus. Jiems Vyriausybės posėdyje pritarta. Pasak E.Gusto, ypatingo ekonominio efektyvumo sujungus institucijas nelaukiama, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja tokią naudą, kad konsolidavus verslą prižiūrinčias institucijas sumažėtų našta verslui.

Įstaigų konsolidacijos argumentai posėdyje bemat subliuško. Susirinkusieji gūžčiojo pečiais nematydami įstaigų jungimo tikslo: dėl to faktiškai administracinė našta žemdirbiams nesumažės, tik kils daugiau chaoso; tarnybų energija yra išblaškoma keistiems sumanymams, kai laukia išties spręstinos problemos.

VMVT direktorius Darius Remeika patvirtino, kad ES kai kur vyksta jungimo procesai, tačiau 70 proc. atvejų augalininkystės bei maisto ir veterinarijos tarnybos veikia atskirai. Tarnybos vadovas neslėpė, jog tokiam planui kliūtis yra ir finansavimo spragos. Jau dabar VMVT gyvena ateinančių metų sąskaita – darbo užmokesčiui šiemet pritrūko 1,5 mln. Eur. Dėl to ir šiandien sudėtinga įgyvendinti numatytus darbus, juo kebliau būtų priskyrus papildomus.

Socialiniai partneriai vieningą nuomonę – nepritarimą – siūlomam įstaigų jungimui išsakė praėjusią savaitę, tam KRK buvo surengęs klausymus. Taigi kai KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pasiūlė projektų paketą atmesti, tam buvo vieningai pritarta.

Siūloma centralizuota turgaviečių apskaitos sistema – šiek tiek skubota

ŽŪM siūloma centralizuota turgaviečių veiklos apskaitos sistema, kurios koncepcija paruošta Vyriausybės nurodymu, yra vienas iš sprendimų, kurie turėtų prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Praėjusiais metais inicijavus paketą priemonių prieš šešėlinę ekonomiką, Finansų ministerijos duomenimis, jau per pirmąjį šių metų ketvirtį į šalies biudžetą įplaukė 72 mln. eurų daugiau nei prognozuota. Susitelkus į padidintos šešėlio rizikos sektorius (vienu tokių laikomos turgavietės, jose realizuojama mėsa) ir įdiegus papildomas kontrolės priemones, manoma, šalies biudžetą papildytų apie 221 mln. Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai rodo, kad daugiau kaip pusė turgavietėse gaunamų pajamų nėra apskaitomos. Pastaruoju metu pažeidimų fiksuojama mažiau (dėl pajamų neapskaitymo – apie 30 proc.), vis dėlto galimai neapskaitomų pajamų suma gali siekti apie 5 mln. Eur.

Prieš rengiamą centralizuotą elektroninę prekybos turgavietėse apskaitos sistemą kategoriškai pasisako turgaviečių administracijos, smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Pasak jų, siūloma naujovė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Nuogąstaujama, kad iš turgaviečių bus išvaikyti paskutiniai prekeiviai, kurių ir skaičius ir taip yra sumažėjęs. Pažerta daug argumentų ir priekaištų, pastabos KRK pateiktos ir raštu.  

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A.Baravykas pasiūlė į šešėlinės ekonomikos turgavietėse problemą žvelgti iš esmės. Tai PVM, kainų skirtumo problema: „Apie PVM mažinimą maistui diskutavo daugelis Vyriausybių. Buvo pasirinktas politinis kelias – kasos aparatai. Tai nesuveikia, nes problema – konkurencingumas. Mūsų gamintojai nesugeba konkuruoti su produktais, kurie plūsta iš Lenkijos“. Vieša paslaptis, kad kiaulieną ar tik dokumentus įsiveža ir asmenys, užsiregistravę kaip smulkūs kiaulių laikytojai. Kontroliuojančios institucijos jaučia spragas, tačiau suvaldyti situacijos nepajėgia. „Sistema nebus Makedoniečio kirtis per Gordijo mazgą, nors kažkiek padės mažinti šešėlį. Gordijo mazgas būtų PVM mažinimas“, – jautrų klausimą akcentavo A.Baravykas.

Seimo komitetas, turgaviečių prekeiviams ir administracijoms opų klausimą išnagrinėjęs vykdydamas parlamentinę kontrolę, ŽŪM kvietė sprendimo neforsuoti. KRK pirmininko A.Stančiko vertinimu, tvarką turgavietėse reikia įvesti, tačiau būtina išmokti girdėti vieniems kitus. Koncepcijos autoriams jis palinkėjo dar gerokai padirbėti su Finansų ministerijos, VMI specialistais, organizacijomis. Pasak jo, visi turi svarių argumentų. Iš vienos pusės, trūksta prekybos apskaitos, biudžetas praranda daug pajamų. Tačiau reikia įvertinti ir smulkiuosius prekeivius: gaudant stambią žuvį gali būti sunaikintos „smulkios žuvelės“.

Lietuvos bendrojo plano koncepcijoje pasigesta… žemės ūkio

KRK paskutinis darbotvarkės klausimas – nė kiek ne lengvesnis. Priešingai – susijęs su ateities vizija. Kokios perspektyvos yra piešiamos žemės ūkiui?

Organizuojant Aplinkos ministerijai, baigiama rengti Lietuvos teritorijos bendrojo plano iki 2050 metų koncepcija. Ateinančią savaitę ją numatoma tvirtinti Vyriausybėje.

Šiandien aplinkos viceministras Marius Narmontas su komanda KRK atsakė į agrarininkams rūpimus klausimus. Kodėl planuojama išplėsti saugomas teritorijas, miškų plotus ir gamtinį karkasą apskritai (iki 65 proc.), mažinti žemdirbystės plotus. Kalbama apie neariminės žemdirbystės išplėtimą, ganyklinę gyvulininkystę – dalykus, kurie žemdirbio ausiai skamba ganėtinai keistai, nes tai yra jo paties apsisprendimo reikalas.

Todėl kilo natūralus klausimas – kas rengė koncepciją (konkretūs sprendiniai bus rengiami vėliau, kai vizija bus patvirtinta; strateginis dokumentas turės būti tvirtinamas ir Seime) ir kodėl nebuvo pritraukti žemės ūkio srities mokslininkai. Pagal tarptautinę praktiką, darbą atliko konkursą laimėjusi grupė, kuri pasitelkė daug ekspertų. Žemės ūkio sričiai, dirvožemininkams atstovavo dr. Jonas Volungevičius (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas). Koncepcijos rengėjai nepasidomėjo ir tuo, kokie kaimo plėtros ir žemės ūkio strateginiai dokumentai jau parengti, kur link krypsta reali vizija.

ŽŪR direktorius S.Dimaitis dokumento rengėjams išsakė karčių pastabų dėl kaimo ir žemdirbių interesų ignoravimo, jų veiklos nuolatinio apsunkinimo. Apmaudu, kad žemdirbių organizacija pakviesta teikti pastabas jau baigiant rengti dokumentą.

KRK pirmininkas A.Stančikas kaip pirštu į akį bedė Aplinkos ministerijai pateikdamas klausimą: pagal šalies erdvinio vystymo viziją, numatomas agrarinio sektoriaus traukimasis; tai reiškia, jog turės trauktis ir perdirbamoji pramonė, šalis praras eksporto rinkas – ar tai išties atitinka konkurencingos šalies viziją? Į tai buvo atsakyta, jog klausimas geras, tačiau tokių detalių atsakymų šiandien nėra, tai ne šio dokumento sritis.

Seimo komitetas pasiūlė AM neskubėti teikti dokumentą Vyriausybei tvirtinti. Šiuo svarstymu pasiekta bent tiek, kad artimiausiu laiku AM ir ŽŪM specialistai kartu peržiūrės Lietuvos žemėlapį – kiek Bendrojo plano koncepcija atitinka kaimo ir žemės ūkio plėtros strateginius dokumentus, nederlingų žemių žemėlapį.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Panašios naujienos
Partneriai