Seimo komitetas rinkosi dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Gegužės 29 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) rinkosi į nuotolinį posėdį, kuriame svarstė, kaip padėti ūkininkams, kenčiantiems dėl laukinių gyvūnų daromos žalos.

Vilkai kasmet papjauna apie 2 tūkst. naminių gyvulių, daugiausia avių, tačiau nuostoliai, manoma, yra didesni, nes smulkieji gyvūnų laikytojai ne visada praneša apie tokius atvejus. Ūkininkai skundžiasi, kad kompensacijos yra neadekvačios patiriamai žalai. O nuostoliai, kurių pridaro pasėlius niokojančios migruojančios žąsys ar gervės, išvis nekompensuojami.

Parlamentinę kontrolę pradėjusio KRK posėdyje dalyvavo mokslininkai. Dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė (VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas) paneigė mitą, kad siautėja mišrūnai – sumedžiotų vilkų mėginių tyrimai rodo, kad genetinė įvairovė yra gera, nesama ir tarpusavio giminingo kryžminimo. Tiesiog vilkas jau nėra gūdžių miškų gyvūnas. Jis pripratęs prie žmogaus. Ir renkasi tą grobį, kurio aplinkoje daugiausia, kuris lengviausiai pasiekiamas. VDU ŽŪA Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. Gediminas Brazaitis teigė, kad dėl individų, kurių elgsena pakitusi, reikėtų detalesnių genetinių tyrimų, atitinkamo finansavimo. Kita vertus, tai, ką žmonės kartais linkę vadinti padidėjusia agresija, kartais yra vilkui įprasta elgsena. Tarkime, šunys jiems yra konkurentai, todėl 90 proc. susitikimų su šunims baigiasi bloguoju.

Mokslininko vertinimu, reikia ieškoti sąlyginai taikaus žmogaus ir vilko sugyvenimo. Būtina kuo greičiau iš populiacijos išimti individus, kurie pradeda elgtis nebūdingai, agresyviai. Apie tokius atvejus girdime nuolat. Tiesa, ne visuomet pavyksta patvirtinti, kad dėl incidentų buvo kalti vilkai.

Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas taip pat pasisakė už tai, kad būtų rastas protingas balansas. Rūšies išnaikinti nereikia, bet ir kaimo žmogui reikalinga pagalba. Jei gyvulių auginimas visuomenei yra vertybė, bet ūkininkas maistu turi aprūpinti ir vilkus, ta dalis turėtų būti kompensuojama iš Aplinkos ministerijos fondų. Reikalingą paramos krepšelį nesunku suformuoti žinant, kiek per metus vilkai pasiima gyvulių. Jei skiriamo krepšelio nebepakaktų – tai būtų ženklas, kad populiaciją reikia reguliuoti.

Tam, kad laukinių gyvūnų daroma žala turi būti kompensuojama iš aplinkosaugos lėšų, pritarė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

KRK pasiūlė Aplinkos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija parengti efektyvesnę kompensavimo už vilkų daromą žalą metodiką. Svarstant apie migruojančių paukščių pasėliams daromus nuostolius, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius užsiminė apie rengiamas Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas. Variantų, kaip padėti ūkininkams, yra, esama ir gerų užsienio pavyzdžių. Tačiau anot AM atstovo, reikia suprasti, kad „negalėsime visai išvengti žalos, pertvarkyti gamtos, kad ji būtų patogi tik mums“.

Parlamentine kontrolė bus tęsiama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.