Naujienos

Seimo komitetas sprendžia galvosūkį dėl ekstremaliosios situacijos

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) šiandien toliau svarstė praėjusiame posėdyje pradėtą temą – dėl klimato kaitos žemdirbiai vis dažniau patiria nuostolių, šio pavasario sausringas laikotarpis kai kur pasėliams padarė jau nepataisomos žalos; kaip Žemės ūkio ministerija galėtų padėti ūkininkams? Ar gyvensime nuolatinės ekstremaliosios situacijos sąlygomis? Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas išsakė Rūmų poziciją.

Nors pastarosiomis dienomis žemę vilgo ilgai lauktas lietus, drėgmės dirvoje dar labai trūksta. Varėnos rajono savivaldybė vienintelė ryžosi skelbti ekstremaliąją situaciją: lietaus gaiva Dzūkijoje pasėlių jau neatgaivins. Nauji netikėtumai – vietomis praūžė, javus galutinai išguldė kruša, o kitur sodininkai bei daržininkai aprauda vėlyvųjų šalnų pasiglemžtą būsimą derlių. Tikrieji nuostoliai paaiškės rudenį.

Politikai turėjo klausimų žemės ūkio viceministrui Dariui Liutikui, ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovei Virginijai Žoštautienei, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistui Donatui Valiukui, draudikų atstovui Algimantui Navickui.

Šio sausringo pavasario pamoka, regis, nepraėjo veltui.

Agrometeorologinių stebėjimų duomenys bus objektyvesni. Plečiamas matavimo tinklas: į LHMT stotelių tinklą integravus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stoteles, tarnyba gaus duomenis jau ne iš 18, o 73 taškų.

Kita naujiena, kad ŽŪM sutarė su LHMT dėl žemės ūkio sausros – sausringo laikotarpio ankstyvosios vegetacijos metu kaip pavojingo meteorologinio reiškinio. Patvirtinti rodikliai rodo, kad balandį visoje šalies teritorijoje buvo fiksuojama žemės ūkio sausra. LHMT skelbiami duomenys savivaldybėms gali būti pagrindu, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, skelbti ekstremaliąją situaciją.

Ministerijos atstovai komitete išgirdo ir priekaištų, ir pasiūlymų. Pasigesta konkretaus sąrašo planuojamų darbų: įsipareigojimo mažinti administracinę naštą žemdirbiams, aiškaus komunikavimo bei paraginimo savivaldybių ir seniūnijų lygyje fiksuoti nuostolius.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, jog sausros bei kitų stichinių padarinių klausimas buvo svarstytas ŽŪR Taryboje, ir atkreipė dėmesį į kelis aspektus.

Jis pasiūlė komitetui įpareigoti ministeriją sukurti nuostolių, patiriamų ekstremaliosiomis sąlygomis, skaičiavimo metodiką, kuri galiotų ne vienus metus. „Nuostolius apskaičiuoti labai sunku, nes jie paaiškėja tik nuėmus derlių. Reikia sukurti metodiką, kaip juos apskaičiuoti, išryškinti. Nuostolių dėl sausros, šalnų patyrė ir uogų, daržovių augintojai“, – priminė ŽŪR vicepirmininkas.

Kita akivaizdi problema – pasenusi sausros vertinimo metodika. Pasak A. Baravyko, kai ekstremaliosios situacijos kartojasi kasmet, nebereikėtų dėl jų priiminėti politinio sprendimo, pakaktų sutarti dėl sausros kriterijus atitinkančių parametrų, kad ūkininkas galėtų vertinti žalą. Ekstremalios sąlygos tapo kasmet pasikartojančiu reiškiniu. Ar dėl to kiekvieną kartą būtina kreiptis į Seimą?

Pagaliau, kaip pastebėjo ŽŪR vicepirmininkas, turi būti nutarta ir aiškiai pasakyta, kokių veiksmų ūkininkas, nukentėjęs nuo stichinių gamtos reiškinių, turėtų imtis, į ką kreiptis.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X