Rugpjūčio 31 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje – Kaimo plėtros programos pereinamojo laikotarpio lėšų investicinei paramai planavimo pažanga. Ne mažiau aštrus klausimas – dėl ribojimo žemės ūkio subjektams ir susijusiems asmenims gauti tiesiogines išmokas.
Kaip bus skirstoma parama investicijų į žemės ūkio valdas KPP ir EURI lėšomis pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu? Diskusijoms skirtas laikas senka, tačiau sutarimo vis dar nėra. Argumentų kova neabejotinai laukia ir rugsėjo 2 d., kai numatomas Stebėsenos komiteto posėdis, kuriame bus vertinami Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomi projektų atrankos kriterijai.
Dėl savo atstovaujamų sektorių menkos galimybės gauti investicinę paramą apgailestavo Lietuvos žemės ūkio rūmų nariai (ŽŪR) – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus patikino, kad ŽŪR nariai argumentuotai atstovauja atskiriems sektoriams, jų siūlymai valdžios institucijoms buvo pateikti raštiškai ŽŪR tarybos rezoliucijose. ŽŪR pirmininko vertinimu, kriterijai dar galėtų būti tobulinami, tačiau esminiai dalykai džiugina: kad ryžtasi finansavimo paketus išdalyti sektoriais, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir iššūkius, apsirūpinimo maistu programas.
Visus socialinius partnerius išklausęs, jų pastabas komentavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sutiko, kad atrankos kriterijus dar galima peržiūrėti ir patobulinti. Jis taip pat pasidalijo gera žinia iš Vyriausybės apie tai, kad bus ženkliai padidintas kofinansavimas, be to, ateina Europos modernizavimo fondo lėšos, kurių kasmet bus skiriama ir žemės ūkiui – taigi finansavimo galimybės plėsis.
Planuodama investicinės paramos vokus sektoriams ŽŪM analizavo, kaip finansavimas pasiskirstė per praėjusį finansinį laikotarpį.
Statistinė informacija ir jos analizė – daug parodytų – pritarė A. Baravykas: reikėtų žiūrėti objektyvius duomenis.
***
Klausimą dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos ribojimo ŽŪR Taryba nagrinėjo dar praėjusių metų rugpjūčio 12 d. bei priėmė rezoliuciją. Atsižvelgdama į ES vadovų patvirtintą 2021-2027 m. ES biudžetą, kuriame numatomas tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams didinimas, ir ES vadovų priimtų išvadų punktą dėl tiesioginių išmokų stambiems ūkininkams apribojimo, ŽŪR Taryba nutarė, kad: „siekiant išlaikyti kaimo gyvybingumą bei ūkių įvairovę, būtina intensyvinti paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams bei pritarti tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimui“.
Šių metų gegužės 12 d. Seimo narys Mykolas Majauskas įregistravo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 str. pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims (kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme), negalėtų viršyti 150 tūkst. Eur per metus. Taip pat ši suma negalėtų būti didinama darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių sumą.
Projektą bei Seimo narių įregistruotus pasiūlymus ŽŪR nariai apsvarstė birželio 9 d., pateikė raštą ir KRK.
Sprendimų priėmėjus ŽŪR nariai ragina neskubėti: „Tiesioginės išmokos garantuoja žemės ūkio produktų gamintojams minimalias pajamas dėl rinkose vykstančių sudėtingų procesų, nepastovių žemės ūkio produktų supirkimo kainų. Iš esmės pritardami tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimui, siekdami skatinti darnią žemės ūkio plėtrą, teisingą ES paramos skirstymą ir sąžiningą konkurenciją, manome, kad prieš priimant lemiamus sprendimus itin svarbu nusistatyti optimaliausią tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimą bei įsivertinti, kaip mažinimo mechanizmo taikymas ir jo intensyvumas paveiks žemės ūkio subjektus, tačiau tam būtini ekonominiai skaičiavimai. Įvertinus tai, siūlome, kad Žemės ūkio ministerija užsakytų, jog Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas atliktų mokslinį tyrimą dėl įvairių lėšų paskirstymo alternatyvų, tiesioginių išmokų pasirinkimo modelio ir pan.“
Žemės ūkio ministras K. Navickas informavo, kad vyksta konsultacijos su EK dėl išmokų ribojimo taikymo susijusiems asmenims.
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus, remdamasis ES rekomendacijomis ir globaliais industrinių ūkių pavyzdžiais, sakė neabejojantis tiesioginių išmokų ribojimo ateitimi. Tačiau dar kartą akcentavo, jog reikalinga gilesnė analizė dėl tiesioginių išmokų ribojimo sąsajos su darbo užmokesčiu. „Turėtų būti skaidru, atvira, daugiau raštų derinimo, taip pat kalbėti su socialiniais partneriais“, – sakė jis.