ŽUR Naujienos

Seimo komitete – apie pereinamąjį laikotarpį ir laukinės gyvūnijos žalą

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) balandžio 14 d. nagrinėjo parlamentinės kontrolės klausimus: kokios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos pereinamojo laikotarpio (2021-2022) priemonių finansavimo prognozės ir kaip padėti ūkininkams, kurie patiria nuostolių dėl migruojančių paukščių, kanopinių žvėrių ir kitų gyvūnų.

Plius EURI paspirtis

Pagrindinį pereinamojo laikotarpio finansavimo šaltinį – Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuriame 434 mln. Eur, – papildo specialus išteklius, skirtas atsigavimui po Covid-19 krizės paremti. Tai Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos – 139,9 mln. Eur EURI.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atskleidė, kaip EURI lėšas planuojama paskirstyti, kokią įtaką jos turės programos pažangai. Atkreipė dėmesį, kad planas buvo derintas su socialiniais partneriais Stebėsenos komitete. Jį lieka suderinti Europos Komisijoje.

EURI fondą nutarta paskirstyti pagal prioritetines kryptis, taip pat atsižvelgiant į reglamento reikalavimus.

Nuo pradinio lygio daugiausia (12 proc.) padidės finansavimas Žemės ūkio konkurencingumui ir tvariam miško valdymui. Kaip paaiškino žemės ūkio ministras, tokį pokytį skatina akivaizdus poreikis skatinti gamybą, nes kai kurių produktų trūksta: daržovių, pieno, mėsos. Pridėjus EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšas, iš viso susidarys 338,637 mln. Eur. Iš EURI fondo ketinama padidinti finansavimą Investicijos į materialųjį turtą. Sudėjus visus finansavimo šaltinius, jame susidarytų 263,844 mln. Eur (iš jų EURI lėšų 76,981 mln. Eur).

Panašia dalimi (11 proc.) siūloma padidinti finansavimą Aplinkosaugai. Paramos lėšų iš viso susidarytų 212,400 mln. Eur. EURI fondo lėšomis norima sustiprinti Ekologinio ūkininkavimo priemonę. Sprendimą skatina būtinybė atitaisyti pareiškėjų patirtą skriaudą, kai nebuvo mokamos išmokos už ekologinius plotus; taip pat padrąsinti naujų ūkininkų įsiliejimą į ekologinį ūkininkavimą. Skaičiuojama, kad bus paremta ši ūkininkavimo kryptis 83 tūkst. ha plote. Drauge su papildoma EURI injekcija (51 mln. Eur) voke ekologiniam ūkininkavimui remti iš viso susidarys 103,233 mln. Eur paramos suma.

Trečiasis prioritetas, kuriam ketinama nukreipti papildomų EURI lėšų, yra Ekonominė ir socialinė plėtra ir infrastruktūra. Šiai krypčiai siūloma paramos suma iš viso siektų 39,859 mln. Eur. EURI lėšomis ketinama sustiprinti LEADER programą. Jai skirtame voke dabar susidarytų 21,213 mln. Eur (iš jų 11,680 mln. EURI).

Skatinti ne tik gamybą, bet ir vartojimą

KRK nariai palankiai įvertino žemės ūkio ministro pristatytą pereinamojo laikotarpio finansavimo strategiją.

Kartu atkreiptas dėmesys, kad yra būtinybė skatinti ne tik gamybą, bet ir vietinės produkcijos vartojimą Lietuvoje. Žemės ūkio užduotis užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu, tai turėtų būti pripažinta ir rengiamoje nacionalinio saugumo strategijoje.

Žemės ūkio ministras neslėpė, kad kelia susirūpinimą tai, jog neauga ekologiškos produkcijos vartojimas. Svarstoma skatinti perdirbimo grandį, kad būtų kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, o kitas žingsnis būtų ėjimas į eksporto rinkas.

Diskusijos metu prieita prie nuomonės, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti komunikacijai. ŽŪM palinkėta aiškiau pateikti informaciją socialiniams partneriams apie ateinančio finansavimo bendras sumas, kad neplistų kalbos apie žemės ūkio skriaudimą, o KRK ketina priimti nutarimą, savo ruožtu siųsti žinutę prekybininkams ir visuomenei apie vietinės produkcijos vartojimą.

„Pasirinkta kryptis stiprinti grandis sveikintina ir seniai laukta“, – teigiamai planuojamą pereinamojo laikotarpio priemonių finansavimo planą vertino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, drauge linkėdamas ministerijai daugiau drąsos, tampresnio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis siūlė efektyviau panaudoti paramos lėšas ir išvengti galimo piktnaudžiavimo – skatinant smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimą.

Mintimis taip pat dalijosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) atstovas Mindaugas Kinderis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas (LMŽSA) dr. Algis Gaižutis.

Laukinių gyvūnų daroma žala – vėl darbotvarkėje

Laukinių gyvūnų daroma žala žemės ūkiui – sena problema, ne kartą svarstyta per praėjusią Seimo kadenciją. Atsiduriame vėl pirminiame problemos taške.

Naujai problemą „už ragų“ ima KRK. Buvo gilinamasi ne į pačią žalą, o į tai, ką galima būtų nuveikti, pakeisti. Dabar dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos ūkininkai su medžiotojais neretai bylinėjasi teismuose, nes metodika netobula. Kanopinių gyvūnų populiacija yra tiek išsiplėtusi, kad būtina aktyvesnė jos reguliacija. Vis dar atviras klausimas, ką turėtume daryti su laukinių žąsų, gulbių pasėliams daroma žala.

Žemės ūkio rūmai jau seniai ir nuolat aktyviai kėlė problemą. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms rengiant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos pataisas, 2018 m. liepos 2 d. raštu išdėstė pasiūlymus dėl projekto. Kvietę peržiūrėti terminus, po kurių žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus. Žemės ūkio subjektai neturėtų prarasti teisės į žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą, jis turėtų būti apskaičiuojamas bei įvertintas remiantis faktine žala, o ne teoriniu terminu.

Skriaudą patiria uogininkystės ūkiai. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala nuskabant ar kitaip sunaikinant lapus būna matoma ne iš karto, bet po tikro laikotarpio. Formaliai neužfiksuojant bei neįvertinant padarytos žalos ūkininkai praranda teisę į sunaikintiems žemės ūkio pasėliams padarytos žalos atlyginimą, todėl kasmet patiria didžiulius nuostolius.

Praėjusių metų gegužės mėnesį ŽŪR kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl laukinių paukščių daromos žalos ragindami ją fiksuoti.

Gulbės, žąsys nepriskiriamos nei saugomoms rūšims, nei medžiojamiems gyvūnams. Todėl pareigos atlyginti laukinių paukščių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams neturi nei medžiotojai, nei valstybė.

Siekdami apsaugoti žemės ūkio subjektus bei objektyviai įvertinti egzistuojantį laukinių paukščių daromos žalos mastą siūlėme savivaldybių komisijoms (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose, miškui ir naminiams gyvūnams bei prevencinių priemonių įgyvendinimo finansinio rėmimo apskaičiavimo komisija) nagrinėti žemės ūkio subjektų gautus prašymus dėl laukinių paukščių padarytos žalos. Tik fiksuojant nuostolius būtų galima objektyviai įvertinti žalos atlyginimo mechanizmo poreikį bei mastą ir inicijuoti tokio žalos kompensavimo mechanizmo atsiradimą.

Pasiūlė peržiūrėti teisės aktus

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pripažino, kad signalų gaunama daug, ir tema yra verta svarstyti, turi būti įstatymo lygmens sprendimai. Įstatymo pataisos, kurios būtų sudariusios galimybę valstybei platesniu mastu atlyginti žalą žemdirbiams už saugomų rūšių daromą žalą, deja, buvo atmestos. Jeigu būtų grįžtama prie įstatymų pataisų, A.Klimavičius linkėtų politikams iš karto planuoti ir toms reikmėms skirtas biudžeto eilutes.

Kas dėl migruojančių laukinių paukščių, pasak AM atstovo, buvo išnagrinėta kitų šalių patirtis – visur susiduriama su panašiomis problemomis. Kai kur jos sprendžiamos skatinant žemdirbius palikti nenuimtą derlių tam tikrame plote, o kitur siūloma keisti pasėlių struktūrą – prisitaikyti prie laukinių paukščių. Jie paprastai būriuojasi ir pasėlius nulesa tose pačiose vietose.

X