Naujienos

Seimo komitete – apie žemės reikalus

Seimo pavasario sesija tęsiasi. Liepos 17 d. įvykusio Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdžio darbotvarkė buvo išimtinai susijusi su žemės reikalais. Svarstytos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, Žemės reformos, Žemės įstatymų pataisos, aptartos žemės reformos aktualijos. Seimo nariai daug klausimų turėjo žemės ūkio viceministrui Evaldui Gustui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktoriui Laimonui Čiakui. Pastabų nagrinėjamais klausimais turėjo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Pritarė įsiterpusių sklypų iki 3 ha įsigijimui

Po pertraukos KRK grįžo prie įsiterpusių žemės ūkio paskirties sklypų klausimo.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, žemės savininkas turi teisę be aukciono pirkti jo laukų masyve įsiterpusį iki 1 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Baigiantis žemės reformai, politikai svarsto apie kitą etapą – konsolidaciją, racionalesnės žemėvaldos kūrimą. Vienas iš žingsnių to link yra sudaryti galimybę įsigyti įsiterpusius sklypus. Kartu tai ir būdas užkirsti kelią lengvo uždarbio ieškotojams, kurie visoje Lietuvoje nuomojasi tokią žemę norėdami už ją susirinkti kuo daugiau išmokų.

Pataisos iniciatorius KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pradžioje siūlė leisti be aukciono įsigyti  iki 10 ha ploto įsiterpusius bei besiribojančius sklypus. Vyriausybė, kiti išvadų teikėjai tam nepritarė, buvo įžvelgta ir korupcijos rizika.

Pagal patobulintą projektą, siūloma numatyti teisę be aukciono pirkti ne didesnį kaip 3 ha ploto įsiterpusį sklypą.

ŽŪR nuomonę pareiškė ir siūlymui pritarė dar prieš pusantrų metų. Rūmų direktorius S.Dimaitis kvietė KRK nebeatidėlioti žmonėms aktualaus klausimo: „Žmonės atlikę tiksliuosius matavimus, ir negali žemės įsigyti, nes plotas viršija įstatymu numatytą“.

KRK pavedimu Žemės ūkio ministerija atliko vieno konkretaus rajono (Šilutės) situacijos analizę. Ji patvirtino, kad prie visų didesnių nei 3 ha įsiterpusių sklypų yra privažiavimas arba jį nesudėtinga suprojektuoti, taigi į tokius sklypus iš tiesų gali pretenduoti daugiau galimų pirkėjų. Tačiau mažesnio ploto sklypai, kaip įsitikinta, privažiavimo neturi, juos reikėtų projektuoti per privačias žemes, spręsti servituto klausimus. Todėl iki 3 ha ploto sklypų pardavimas be aukciono, vidutine rinkos kaina, būtų logiškas.

Komitetas nutarė pritarti patobulintam teisės akto pakeitimo projektui.

Analogiškas yra kitas siūlymas, kuriam taip pat pritarta: dėl žemės ūkio paskirties žemėje įsiterpusių savaiminių miškelių: leisti savininkui rinkos verte be aukciono įsigyti iki 3 ha ploto miškelius.

Arimuose menkaverčiai medžiai, krūmai savaime užaugo tuo metu, kai žemė dėl ūkininkams gerai žinomų priežasčių buvo apleista, nedirbama. Pasak A.Stančiko, 40 ha privačios žemės masyve galima rasti kelis tokius įsiterpusius miškelius, kurie yra valstybės nuosavybė. Sudarius galimybę juos įsigyti, žemės savininkai taptų aktyvesni, įsigytus miškelius deramai prižiūrėtų.

Kada bus baigta žemės reforma?

Žemės reformos tema periodiškai sugrįžta į KRK darbotvarkę. Viceministras E.Gustas bei NŽT vadovas L.Čiakas pristatė situaciją. Deja, prie šio klausimo dar teks grįžti.

Taigi glaustai pateikiame naujausią informaciją.

Žemės reforma kaime artėja prie pabaigos. Jei neskaičiuoti pasyvių pretendentų, kurie nedalyvauja projektų rengimo procese, iki šios liepos nuosavybės teisės kaime atkurtos 99,91 proc. pretendentų (mieste 92 proc.).

Kaimo vietovėje nuosavybės teises liko atkurti 4488 piliečiams. Šiemet visiems bus suprojektuoti sklypai, o pasyviesiems (jų yra 1,5 tūkst.) nuosavybė bus kompensuota pinigais. Piliečiams, pakeitusiems valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo už mieste turėtą žemę (nuo šių metų vasario iki birželio įstatymu numatyta išimtinė teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir rinktis miško sklypą kaimo vietovėje), bus atkurtos ateinančių metų antrąjį ketvirtį.

Miestų teritorijoje nuosavybės teises liko atkurti 5820 piliečių. Žemės reforma, kurios pažanga priklauso nuo miestų savivaldybių, šiais metais bus baigta visur, išskyrus Vilnių bei Trakus, galimai ir Kauną, Varėną. Vilniaus mieste žemės grąžinimas nusitęs iki ateinančių metų paskutinio ketvirčio, nes tik šių metų pabaigoje bus baigtas sostinės bendrasis planas, praplėstos teritorijos individualiai statybai.

ŽŪR ragina nepalikti nuošalyje kaimo senbuvių

ŽŪR direktorius S.Dimaitis politikų dėmesį atkreipė į vyresnio amžiaus ūkininkų problemą. Ji buvo aptarta ŽŪR kartu su Prienų rajono ūkininkų sąjunga.

Garbaus amžiaus kaimo žmonių nepasiekia informacija apie rengiamus žemės sklypų kadastrinius matavimus, dėl to jie nukenčia, lieka šešėlyje tų, kurie medžioja sklypus. Pasitaikė atvejų, kai dėl kito asmens iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų kaimo gyventojas liko be kelio.

Pasak S.Dimaičio, su NŽT vadovu jau buvo diskutuota apie tokius atvejus. Jų nėra daug, tačiau reikėtų atsižvelgti į žmonių interesus, nenuskriausti.

NŽT nesiskundžia darbų trūkumu, tarnybai priskiriamos ir naujos funkcijos, nors papildomų specialistų bei lėšų kol kas nebuvo skirta. Tačiau L.Čiakas į ŽŪR pastabą žvelgia rimtai ir, jo teigimu, sprendimas beveik rastas.

Problema kyla, kai žmonės valstybinę žemę naudoja laikinai, pasirašo vienų metų nuomos sutartį, bet nepareiškia valios ilgalaikei nuomai. Atsiranda kitas asmuo, kuris pareiškia tokią valią. Ilgalaikė nuoma susijusi su tam tikromis išlaidomis, nes reikia atlikti matavimus. Galimai ši aplinkybė garbaus amžiaus žemdirbiams taip pat svarbi. Kaip patikino institucijos direktorius, ketinama surengti viešinimo kampaniją, informuoti žmones apie tai, kas priklauso nuo jų valios.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X