Seimo komitete – ateities dokumentų juodraščiai
balandžio 24, 2019

Kaip gyvensime toliau – šiandien tai svarbiausias klausimas, kuris svarstomas įvairiais aspektais ir įvairiu formatu. Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) Žemės ūkio ministerija pristatė, kaip sekasi rengti  2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą bei Melioracijos įstatymo „juodraštinį“ projektą.

Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis, Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narė Renata Vilimienė.

Strategijos kontūrai bus aiškūs gruodį

Perspektyvinis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas pradėtas rengti, tačiau KRK pristatytas pirmąjį kartą. Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas akcentavo, kad kuriamos tolimesnės strategijos ir perspektyvos pagrindas yra bendro susitarimo dokumentas – Baltoji knyga.

Šį darbą ŽŪM planuoja baigti iki gruodžio mėnesio. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko išsamią žemės ūkio ir kaimo padėties analizę – esamos situacijos vertinimą atsižvelgiant į ES Reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrąją žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės, projekte numatytus konkrečius tikslus; įvardijo stiprybes, silpnybes, galimybes bei kylančias grėsmes siekiant šių tikslų.

Jau prasidėjo diskusijos su socialiniais partneriais, pasiskirsčius darbo grupėmis. Jos planuojamos iki birželio 30 d. Tuomet ŽŪM patirtį apibendrins, pateiks alternatyvas.

Lengva nebus. Būsimajame BŽŪP strateginiame plane keliami devyni konkretūs tikslai, iš jų net trys susiję su aplinkosauga: padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką; skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą; padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius. Taigi aplinkosauginėms priemonėms turės tekti 30 proc. paramos. ŽŪM tikisi, kad pavyks į tą intervalą įtraukti išmokas ūkininkauti nepalankioms vietovėms. Tai tik vienas aspektas iš daugelio, dėl kurių teks pirmiausia sutarti patiems, o tuomet apginti savo poziciją EK.

Darbas kitoks, visomis prasmėmis

„Dirbam išsijuosę“, – dabartinį strateginio plano rengimo etapą komentavo LAEI direktorė dr. Rasa Melnikienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad strateginio dokumento kūrimas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių. Anksčiau būdavo „nuleidžiamas“ jau paruoštas dokumentas, socialiniai partneriai tik teikdavo pastabas. Dabar gi socialiniai partneriai tampa ekspertais: nuo jų priklauso, koks bus būsimų paramos priemonių turinys. Instituto vadovė taip pat pabrėžė ir kitą svarbų momentą: reikės patiems numatyti pasiektinus rodiklius; Europos Komisija kontroliuos ir, jei rodikliai nebus vykdomi, finansavimą stabdys.

Kol kas strateginis planas dar labai „žalias“, vis dėlto svarstyti yra apie ką.

LMSA pirmininkas dr. A. Gaižutis paragino atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra rengiama ir daugiau svarbių strateginių dokumentų. Jau pasirašyta Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltoji knyga. Šią savaitę bus pristatoma Nacionalinė pažangos programa 2030. Aplinkos ministerija kuruoja Bendrojo plano „Lietuva 2030“ rengimą. „Jei neturėsime konsoliduotos suderintos nuomonės, bendro matymo, kiekviena institucija šnekės iš savo pozicijų, žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą realizuoti bus sunku“, – pastebėjo LMSA vadovas. Kartu jis išreiškė apgailestavimą dėl Lietuvos institucijų noro orientuotis į griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus nei numato europiniai dokumentai; tai varžo žemės ir miško ūkio naudotojų veiklą.

Posėdyje neišvengiamai iškilo klausimas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Deja, šiandien aiškaus atsakymo ŽŪM pateikti negali, ar pavyks pasiekti tikslą, nors ministerijos ir šalies vadovai, žemdirbiai to siekia išvien.

Kirba mintis, ar šiuo svarbių sprendimų rengimo metu mūsų strateginės rengėjų pajėgos nėra susilpnėjusios? Žemdirbių asociacijos nuogąstauja, kad ŽŪM dėl kraustymosi į Kauną nuotaikų sumažėjo kvalifikuotų, patyrusių specialistų.

ŽŪR direktorius S. Dimaitis įstatymų leidėjų dėmesį atkreipė ir į tai, kad LAEI šiems metams buvo skirtas itin menkas finansavimas, kuris negali užtikrinti tyrėjų kolektyvo išlaikymo: „Neramina situacija, nes LAEI liko pusiau be finansavimo, ateitis tampa sudėtinga. Mums kelia didelį susirūpinimą“.

Kaip tvarkysime melioracijos ūkį, dar nėra aišku

Kaip tvarkysime melioracijos pasenusį ūkį, dar nėra aišku. Tikra yra tai, kad kol kas jis nebus privatizuojamas ir kad pradėta galvoti, kaip gelbėti laukus, kuriems dėl neveikiančios melioracijos sistemos nuolat gresia užmirkimas.

Kad problemos yra įsisenėjusios, niekam ne paslaptis. Žemės ūkio viceministras E. Gustas pripažino pats bendravęs su žmogumi, kurio žemėje sausinimo sistema įrengta apie 1920 m. Didžioji dalis melioracijos sistemos šalyje yra pusšimčio metų senumo, ir jos būklė blogėja kasmet. Nusidėvėjimas per metus siekia 1,5 proc. Padėties negelbėjo 110-120 mln. Eur, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo skirti melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai.

Teisiškai žemės savininkai turėtų prižiūrėti jų sklypuose esančius melioracijos įrenginius, tačiau apibrėžtos atsakomybės dėl nepriežiūros iki šiol nebuvo. Ateityje ji neišvengiamai atsiras.

Tačiau opiausia, labiausiai diskutuojama tema – melioracijos sistemos tvarkymo darbų finansavimo šaltiniai.

Pasak ŽŪM vizijos, tai turėtų būti Melioracijos fondas, šalies biudžeto lėšos, pajamos iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos (ją siūloma padidinti iki 1,5 proc., kai dabar vidutinė nustatyta savivaldybių yra 0,5 proc., vien iš to, manoma surinkti 9 mln. Eur), pajamos už valstybinės žemės pardavimą. Be to, būtų galimybė imti paskolą iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo. Savivaldybėms kaip iki šiol liktų prievolė prižiūrėti valstybės turtą, jos gautų dotacijas remonto ir priežiūros darbams. Žemės savininkai būtų skatinami pasinaudoti kaimo plėtros programos priemonėmis.

Ministerija planuoja po šio diskusijų rato parengti antrą projekto variantą, tuomet būtų dar vienas nuostatų derinimo ratas, o rudenį dokumentas keliautų į Seimą.

Melioracijos fondo kūrimo idėjai apskritai KRK pritarta, tačiau daugelis pasiūlytų nuostatų sulaukė kritikos bei priekaištų dėl ŽŪM pasigyrimo, esą per penkiolika metų sutvarkys visą melioracijos sistemą. Įstatymo projekte kalbama tik apie valstybės nuosavybėje esančius statinius; net ir iš tų darbų nebūtų deramos naudos, nes privačioje žemėje drenažas uždumblėjęs.

Seimo nariai ir posėdyje dalyvavę žinovai suabejojo, kad fondas, koks jis dabar planuojamas, užtikrintų stabilų ir efektyvų melioracijos įmonių darbą, padėtų iš esmės išspręsti problemą. Buvo pasiūlyta apsvarstyti ne vienoje kitoje Europos šalyje taikomą praktiką, jau ne kartą išsakytą ir Lietuvoje: jog melioracijos reikmėms reikėtų nustatyti mokestį visiems žemės naudotojams. Prie darbo grupės, sudarytos ministerijoje, prisidės ir Seimo nariai.

 

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Panašios naujienos
Partneriai