Naujienos

Seimo komitete – ateities gaires nubrėžiantys dokumentai

1.01KPeržiūrų

Rugsėjo 30 d. nuotoliniu būdu posėdžiavo Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Darbotvarkėje – žemės ūkio ateičiai svarbūs Europos žaliojo kurso strateginiai dokumentai bei svarstomi nacionaliniai teisės aktai.

Pritarė Lietuvos pozicijai

Spalio antrojoje pusėje posėdžiaus ES šalių žemės ūkio ir aplinkos ministrai. Rengiantis šiems susitikimams ketinama pristatyti Lietuvos poziciją dėl Komisijos komunikatų: 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos „Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ bei „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“.

Apie Europos Komisijos gegužę pasiūlytas strategijas, Europos žaliojo kurso elementus, jau daug diskutuota. Vasarą jos aptartos ir KRK. Dabar artėja sprendimai dėl įgyvendinamųjų teisės aktų.

EK ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti Biologinės įvairovės strategiją iki 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos, kuri rengiama šių metų lapkričio mėnesį.

Taip pat Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti su Biologinės įvairovės strategija ir kitais Žaliojo kurso elementais (Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, nulinės taršos tikslu) susijusią strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama pereiti prie tvarios maisto sistemos.

KRK neskubėjo pritarti Vyriausybės nuomonei. Aptariant Biologinės įvairovės strategiją vėl iškilo klausimas dėl saugomų teritorijų plėtros ir kiek tai suriš rankas žemdirbiams, koks yra numatomų pokyčių krepšelis.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis išreiškė abejonę tuo, kiek saugomų teritorijų plėtra (šiuo metu joms tenka 17,63 proc. šalies ploto) gali prisidėti prie bioįvairovės išsaugojimo – kaip rodo praktika, ūkinė veikla kur kas labiau nei griežtas saugojimo režimas padeda išsaugoti gamtos vertybes. LMŽSA vadovą stebina tai, kad Lietuva į rengiamus naujus nacionalinius dokumentus (Bendrąjį planą) įdeda netgi dar ambicingesnius tikslus nei svarstoma ES lygiu.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikino, kad supriešinimo tarp ūkininkavimo ir saugojimo negali būti, yra įmanoma darna ir lankstumas, bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija ir asociacijomis.

Nuotoliniame posėdyje pasisakė ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Jo teigimu, šalims narėms tikslai nebus vienodi. Kita vertus, EP nuostata yra, kad papildomiems darbams privalės būti skiriami ir papildomi pinigai, o kol kas daugiametės finansinės perspektyvos ir Gaivinimo plano lėšos nėra pakankamos.

Svarstant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ diskusija pakrypo apie trumpąsias tiekimo grandines, kurių vis dar nepavyksta sutrumpinti, apie viešuosius pirkimus, maisto švaistymą.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasidalijo asmeniniu pastebėjimu, kaip švaistomas maistas: jo mažamečiai vaikai iš darželio neretai parsineša varškės sūrelių, kurie ikimokyklinei įstaigai tiekiami per įvairias programas, tačiau produktai nesuvalgomi, visą dieną laikomi spintelėje genda, vakare jau būna netinkami valgyti.

KRK pritarė Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl Komunikatų, kartu pateikė nemažai pastabų: kad būtina užtikrinti tiek šių strategijų suderinamumą ir įgyvenimo priemonių pagrįstumą, būtinumą atsižvelgti į COVID-19 pandemiją, taip pat, kad išlaidos neturėtų gulti vien tik žemdirbiams ar finansuojamos tik iš BŽŪP biudžeto ir pan. Be to, KRK požiūriu, į Vyriausybės lygmeniu vykdomas diskusijas dėl strategijos įgyvendinimo priemonių turi būti įtrauktos Lietuvos žemdirbių organizacijos ir žemės ūkio srities mokslininkai.

Nepritarė įstatymo įsigaliojimo datos ankstinimui

Toliau svarstoma pataisa, susijusi su vadinamuoju Klaipėdos paketu. KRK šį klausimą svarsto kaip papildomas komitetas. Siekdamas objektyviai įvertinti situaciją, kokios yra aplinkos taršos kietosiomis dalelėmis problemos, liepą Seimo komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį ir lankėsi jūrų uoste.

Šiek tiek priešistorės: Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas ir numatė įsigaliojimo datą – 2022 m. Seimo narys K. Mažeika parengė teisės akto projektą, kuriuo siūloma paankstinti įsigaliojimą įstatymo nuostatos dėl kietųjų dalelių (šalutiniai produktai, kaip juos apibrėžia Atliekų tvarkymo įstatymas, atliekos, žaliavos ir produktai) patekimo į aplinką už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų. Pabrėžiant poreikį užtikrinti asmenų konstitucinę teisę į švarią ir saugią aplinką pasiūlyta nustatyti, kad įstatymo nuostata dėl kietųjų medžiagų įsigaliotų nuo 2020 m. lapkričio 1-osios.

Seimui išvadą pateikė Vyriausybė. Ji iš esmės pritaria įstatymo nuostatos įsigaliojimo ankstinimui, tačiau siūlo įtvirtinti kompromisinę datą – 2021 m. gegužės 1-oji.

Dauguma KRK narių pasisakė prieš įstatymo datos kaitaliojimą, svarstė, kaip paskui turėtų tikėti įstatymais verslas, planuoti investicijas. AM atstovas Raimondas Sakalauskas pripažino, kad kritika dėl įstatymo leidybos pagrįsta, tačiau problemos dėl naštos verslui ministerija nematanti, pretenzijų dėl to negavusi, ir apskritai, nuostata paliesianti tik dvi įmones. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė tai kategoriškai paneigė: įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio trumpinimas paliestų ne kelias įmones, o visą jų grupę, kelis sektorius: atliekų tvarkymo, cemento pramonę, žemės ūkį…

KRK nutarė nepritarti Vyriausybės išvadai, taip pat iniciatorių pateiktam projektui.

 

Skinasi kelią Alternatyvių degalų įstatymo projektas

Alternatyvių degalų ir susijusių įstatymų paketas turėtų būti priimtas dar šios kadencijos Seimo. KRK jį svarsto kaip papildomas komitetas. Energetikos bei Susisiekimo ministerijos prie šio projekto dirbo bendromis jėgomis ir tvirtina, jog tai yra naujų galimybių kelias: transporto žalinimo, spaudimo žemės ūkiui mažinimo (dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų), naujų investicijų, žiedinės ekonomikos skatinimo, iškastinio kuro mažinimo ir pan.

Projektą bendrais bruožais pristatęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas priminė, kad  šiuo metu alternatyvių degalų dalis sudaro vos 4 proc., o tikslas yra 15 proc. (2030 m.). Transporto sektoriaus žalinimą ketinama plėtoti trimis kryptimis: plėsti elektra varomo transporto dalį, skatinti pažangiųjų antrosios kartos biodegalų gamybą bei naudojimą ir kurti biometano gamybai bei naudojimui reikalingą infrastruktūrą.

Pasak ministro, jau išgirstos pastabos bei nuogąstavimai: kad privalu išsaugoti esamą biodegalų gamybos lygį, dėl rizikos, susijusios su antrosios kartos biodegalais. „Ar sugebėsim jų pasigaminti, ar bus įvežti iš kitų šalių“, – teiravosi KRK pirmininkas Andriejus Stančikas. Posėdžio dalyviai buvo patikinti, kad jau yra ruošiamos su tuo susiję pasiūlymai dėl tam tikrų saugiklių.

Seimo komiteto nariai pripažino: gerai, kad atsižvelgiama į pirmosios kartos biodegalų gamybą, juolab kad tai yra žemdirbiams labai svarbus laukas. Artimiausiu metu, kai tik Energetikos ministerija pateiks saugiklių formuluotes, KRK ketina surengti klausymus, paskui grįžti į svarstymo režimą.

X