Naujienos

Seimo komitete gvildentos aktualios temos

Vasario 20 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė žemdirbiams svarbius klausimus. Todėl posėdyje dalyvavo nemažai Žemės ūkio rūmų atstovų: Rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Dėl vietovių, turinčių didelių gamtinių ar specifinių kliūčių

Nenašių žemių ūkininkų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl peržiūri nenašių žemių žemėlapį, kad numatomos menkos išmokos, ir tos pačios diferencijuojamos pagal plotą, kad pereinamojo laikotarpio išmoka paliekama ir tose seniūnijose, kuriose derlingumas siekia 43 balus.

Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas Seimo komitetą kvietė į problemą pažvelgti iš esmės. Pateikė mokslininkų duomenis apie dirvožemio rūgštingumą: koks buvo 1963 m. ir kaip keitėsi pradėjus intensyvų kalkinimą, kuris truko dvidešimt metų. Per šalies nepriklausomybės metus kalkinimas buvo pamirštas, ir dirvų rūgštingumas vėl grįžta į pirmykštę būklę. Nebeįsisavinamos mitybinės medžiagos. Kai pH 5, įsisavinama tik 43 proc. azotinių, 31 proc. fosforo, 52 proc. kalio trąšų. Teršiami gruntiniai vandenys.

„Kas dabar kalkina? Gal Vidurio Lietuvoje, grūdininkai truputėlį. Turime situaciją, kad niekas nebeauga. Kur nuvažiuoju, Plungės rajone, Šalčininkų rajone ar Nemenčinėje… Niekas nekalkina. Ką paliksime savo vaikams?“ – kalbėjo J. Kuzminskas.

  

Jo siūlymu, kalkinimas galėtų būti remiama Kaimo plėtros programos lėšomis, tai ūkininkus skatintų imtis dirvų kalkinimo.

Jokie sprendimai dar nepriimti

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas patikino, kad jokie įsakymai dar nepasirašyti, taisyklės nepatvirtintos: „Buvo svarstomi Stebėsenos komiteto posėdyje kriterijai, juos tiksliname, dėl naujų teritorijų išskyrimo (specifinėms kliūtims) vyksta derybos su Europos Komisija. Jau nėra tokių, kaip saugomos teritorijos…“

Dirvožemių rūgštingumo nuostata, kaip pripažįsta viceministras, yra aktuali, ji bus peržiūrėta. Dėl žemių degradavimo procesų ŽŪM yra numačiusi sprendimų Baltojoje knygoje. Tačiau sudarant nenašių žemių žemėlapį į rūgštingumą esą buvo atsižvelgiama.

Pagal naują metodiką, vieningą visai ES, nenašių žemių žemėlapis pradėtas reformuoti 2004 m. ir baigtas pernai. Palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, neliko 63 seniūnijų. Jų ūkininkai, anksčiau gavę paramą, reiškia nepasitenkinimą. Ir ŽŪM, pasak viceministro, siekia atsižvelgti į priekaištus. Tačiau bėda ta, kad Kaimo plėtros programos priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“, mūsų šaliai yra per nepakankamai talpi. „Problema nuo pat pradžių: nuo 2014 m. priemonė suprojektuota per maža, per maži paramos dydžiai“, – pastebėjo D. Liutikas.

Išmokoms už nenašias žemes yra likę 100 mln. Eur krepšelis. Jis bus padalytas perpus, už šiuos ir už kitus metus. Dar nėra baigtos administruoti praėjusių metų paraiškos.

Viceministras apgailestavo, kad biudžetas ribotas, o rasti sutarimą dėl paskirstymo sudėtinga – tokie skirtingi ūkininkų interesai.

Priminė ūkininkams duotus pažadai

Nederlingų žemių ūkininkai Seimo komitetui ir ŽŪM atstovams priminė 2016-uosius, kai su buvusiu žemės ūkio ministru Broniumi Markausku buvo sutarta: ūkininkai sutinka, kad būtų laikinai sumažintos išmokos už nenašias žemes. Sutarė, kad metus pataupys, o paskui grįš prie įprastos išmokos. Todėl nenašių žemių ūkininkams taip skaudu, kad pasikeitus ministrui seni susitarimai nebegalioja, o juk sutaupyta 10 mln. Eur.

KRK pasiūlė ministerijai neskubėti nenašių žemių klausimo svarstyti Stebėsenos komitete, kuris planuojamas jau ateinančią savaitę. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas rekomendavo pirmiausia peržiūrėti susitarimus ir susitarti su socialiniais partneriais, o tai iki šiol padaryta nebuvo.

Ar atgims Rietave žemės ūkio mokykla?

Tokios viltys yra pagrįstos, ir ne vien todėl kad šią mokyklą yra baigę daugelis žymių žemės ūkio politikos ir verslo žmonių. Yra reali šiuolaikiška vizija.

Oginskių įkurta pirmoji lietuviška žemės ūkio mokykla Rietave gyvavo iki 2016 m. Tuo metu tai buvo jau ne profesinė mokykla, o Žemaitijos kolegija, ir jai buvo keliami aukštosios mokyklos reikalavimai.

Ugdymo bazė puiki: renovuoti pastatai, bendrabučiai, yra sporto aikštynai. Naują kvėpavimą, impulsą šiai bazei suteikti sumaniusi iniciatyvinė grupė į KRK kreipėsi tikėdamasi palaikymo.

Kaip atskleidė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, idėja – bendradarbiaujant su švedais (ir Švedijos pavyzdžiu) kurti daugiafunkcį mokymo centrą. Čia būtų ugdomas ne tik jaunimas, bet įgyvendinama perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą praktika. Su švedais jau yra įgyvendintų projektų, pvz., Plungės verslo mokykloje. Rietavo Oginskio daugiafunkcis centras, manoma, galėtų padėti adaptuotis ir atvykstantiems užsieniečiams, ypač iš Ukrainos.

KRK nutarė paremti Rietavo mokyklos gaivinimo idėją, rekomendavo projektą svarstyti Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. Pasak komiteto pirmininko A. Stančiko, tradicinės profesinės mokyklos atkūrimas nesulauktų politikų pritarimo, nes moksleivių skaičius neišvengiamai mažėja, mokyklos jungiamos, tačiau daugiafunkcė mokymo įstaiga, drauge ir verslo inkubatorius, pagalba imigrantams – tokia vizijai veikiausiai pritars ir švietimo politikai.

Miškas už mieste turėtą žemę

Vasario 1-ąją įsigaliojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Miškų įstatymų pataisos, kurios padės išspręsti žemės grąžinimo miestuose problemas: piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę miesto teritorijoje, gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Įstatymo nuostatos veikimo laikas ganėtinai trumpas – iki šių metų birželio 1-osios dienos.

Todėl KRK domėjosi, ar tinkamai yra pasiruošta teisės akto įgyvendinimui, ar bus spėta informuoti gyventojus.

Pasak ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėjos Aušros Kalantaitės, laisvos valstybinės žemės fonde yra yra 30 tūkst. ha valstybinio miško, rezervuoto nuosavybės teisėms atkurti. Tokio ploto tikrai užteks. Tereikia pretendentų aktyvumo.

Pretendentus turėtų paskatinti tai, kad nesirinkimo atveju už juos tektų priimti sprendimą mokėti piniginę kompensaciją už mieste turėtą žemę. „Mūsų klausia, ar tikrai yra tokia Vyriausybės valia, priverstiniai sprendimai bus priimami. Teisiniai procesai paruošti“, – sakė A. Kalantaitė.

Taigi svarbu, kad tuos žmones pasiektų žinutė, jog daugiau laukti nėra prasmės, miškas už mieste turėtą žemę – paskutinė jiems sudaryta galimybė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius Laimonas Čiakas tvirtino, kad jo vadovaujamos tarnybos visi teritoriniai skyriai jau gavo pavedimą apie tai informuoti gyventojus. Informacija skelbiama tarnybos interneto puslapyje, ketinama žinią skleisti ir seniūnijose, Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriuose.

X