Naujienos

Seimo komitete: kas rūpi agroverslui ir kokie numatomi darbai

Aiškėja Seimo darbų apimtis per Seimo pavasario sesiją. Veiklos frontą susiplanavo ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Kovo 17-osios posėdyje savo planą patvirtino. Jame svarbi vieta tenka žemės tvarkymui, apskritai žemės politikai; šioje pavasario sesijoje numatytas ir Pieno įstatymo svarstymas.

Kas dar aktualaus iš šio Seimo komiteto posėdžio?

Dėl atliekų ir pakuočių atliekų tvarkymo

Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisų paketą. Siūlomas pataisas KRK apsvarstė kaip papildomas komitetas ir jam iš esmės pritarė, nors svarstymo metu nebuvo vengiama ir platesnio požiūrio į atliekų tvarkymą.

Dabar svarstomomis pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti europines žiedinės ekonomikos direktyvas. Tikslas maksimaliai sumažinti susidarančių atliekų kiekį, paskatinti žiedinės ekonomikos plėtrą Lietuvoje.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad pataisos žemės ūkio veiklos subjektų ir gyventojų tiesiogiai nepalies, jos orientuotos į gamybos procesus, naujus kokybinius reikalavimus keliamus atliekų tvarkymui, pakuočių projektavimui bei tvarkymui. Paketas skirtas atliekų tvarkytojams (Atliekų tvarkymo įstatymo atveju), gamintojams ir importuotojams (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo atveju), projektais nėra reguliuojami kainodaros klausimai. Vis dėlto galiausiai svarstymo metu paaiškėjo, kad atliekų tvarkymo brangimas einant žiedinės ekonomikos link yra neišvengiamas dalykas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, kad ŽŪR šiam konkrečiam paketui pastabų neturi, tačiau kartu pasiūlė atkreipti dėmesį į komunalinių atliekų tvarkymo praktikos ydas. Gausu įvairaus lygio teisės aktų: įstatymai, Vyriausybės nutarimai, aplinkos ministro įsakymai, savivaldybių teisės aktai. Per tą gausą ūkio subjektams būna sunku susigaudyti. Yra tam tikros neteisybės, nes dideles fermas turintys ūkiai privalo mokėti dvinarės rinkliavos pastoviąją dalį už plotą, nors komunalinių atliekų plotas savaime negeneruoja.

KRK įsidėmėjo žemdirbiams ir kaimo gyventojams rūpimų klausimų ratą, prie jo ateityje bus grįžtama.

Dėl valstybės pagalbos laukiančių sektorių

KRK nuolatinio dėmesio lauke padėtis paukštininkystės, kiaulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriuose.

Kaip žinoma, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 epideminės situacijos, skirti 12 mln. Eur (paukštininkystės sektoriui 7,9 mln. Eur, kiaulininkystei – 4,1 mln. Eur) valstybės laikinąją pagalbą.

Kaip informavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pagalbos schemos pateiktos Europos Komisijai vertinti, jos pritarimo tikimasi ne anksčiau kaip po mėnesio.

Sektorių atstovai ministerijos vadovybei dėkojo už surastus finansavimo šaltinius, tačiau kartu išreiškė nuogąstavimą, kad nustatytos sąlygos pareiškėjams yra tokios, jog pagalba daugeliui bus nepasiekiama. Pasigesta ir laiko projektui derinti su socialiniais partneriais.

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius A.Baravykas linkėjo ministerijai nevengti įtraukti lobistų į derinimo darbą. „Schemose daug įvairių sietų: 30 proc. apyvartos kritimas, susijusios įmonės ir kita; ne visi pralenda pro reikalavimų sietą“, – pastebėjo jis kviesdamas pripažinti, kad Lietuvoje yra industrinė paukštininkystė ir kiaulininkystė.

Paukštininkystės verslo atstovai teigė, jog pagalba padės išgyventi įmonėms keletą mėnesių, broilerių auginimą tęsti galės 40 proc. šioje veikloje dalyvaujančių ūkininkų, tačiau likusieji 60 proc., deja, liks be šio pragyvenimo šaltinio.

Į tiesų šviesų klausimą, ar galima šiuo metu dar ką nors pakeisti, žemės ūkio ministras K.Navickas atvirai pareiškė: „Vyriausybė taip apsisprendė kolektyviniu sprendimu, koncepcijos artimuoju laikot negalime keisti“. Kai bus „paleista“ priemonė, tuomet žiūrės, kaip ji veikia.

Klausimus pateikti ministrui rūpėjo ir augalininkystės, sodininkystės sektorių atstovams. Pasak ministro, nuostoliai šiuose sektoriuose nesiekia reikalaujamos 30 proc. pajamų praradimų kartelės. Esą tai rodo oficiali statistika, įmonių pateikiami duomenys apie apyvartos kritimus.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė apgailestavo dėl Vyriausybės nuostatų ir priminė KRK nariams bei ministerijos vadovams, kad sodininkai negali atitikti Finansų ministerijos kriterijus valstybės pagalbai gauti, nes vienus praradimus lydi kiti, sodininkai milžiniškų nuostolių patyrė ir 2019 m.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė ragino atkreipti dėmesį į daržovių sektoriaus bėdas. Laikas bėga, tačiau šiandien dar nėra jokių tikrų žinių daržininkams. O labiausiai yra nukentėję smulkieji ūkiai, kurie neturi saugyklų. Ką jiems pasiūlyti: ar vežti produkciją „Maistui bankui“, atiduoti pašarui ar kompostuoti ūkyje?

Anot žemės ūkio ministro, parama daržininkams bus, tačiau sumažėjusios apyvartos rodiklis bus neginčijama sąlyga.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis sudėtingo klausimo svarstymą šiuokart baigė palinkėjimu ministerijos vadovybei atkreipti dėmesį į kol kas dar nepakankamai išnaudojamą pagalbos ūkiams sritį: „Lietuvos gyventojus skatinti pasirinkti lietuvišką produkciją, užtikrinant pasirinkimą ir gamybą Lietuvoje; reikėtų viešojoje erdvėje daugiau bendrauti“.

Dėl sezoninių darbininkų trūkumo

Tai dar vienas parlamentinės kontrolės klausimas, kurio KRK ėmėsi bene pirmą kartą, nors sezoninių darbininkų trūkumas žemės ūkyje jaučiamas jau ne vieną sezoną.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad klausimas yra jautrus. Prioritetas yra Lietuvos gyventojai, nesinori bloginti sąlygų jiems įsidarbinti. Kita vertus, per Užimtumo tarnybą (UT) ateinantieji patys nenori dirbti.

ŽŪR pirmininko žodžius faktais iliustravo ir V.Kuliešienė. Rugsėjį reikia apie šimto žmonių obuolių ir uogų derliui skinti, ūkiai per UT skelbia konkursą. Tačiau atėjęs darbininkas dažnai tedirba vieną dieną.

V.Kuliešienė pateikė pasiūlymą, kaip spręsti sezoninių darbininkų problemą. Būtų didelis palengvinimas, jeigu darbininkų būtų leista atsivežti iš užsienio be UT konkurso, palengvinti užsieniečių įdarbinimą. Kitas pagalbos įrankis, kuris skatintų sezoninius darbus dirbti jau savo šalies piliečius, tai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai, kurie ŽŪR iniciatyva buvo įvesti dar 2013 m. Pagal paslaugų kvitus įdarbinti paprasčiau, tačiau, V.Kuliešienės teigimu, reikėtų peržiūrėti neapmokestinamą sumą, ją didinti. Suma, viršijanti 1750 Eur per mokestinį laikotarpį, apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. To norint išvengti tenka laikytis šios ribos, darbininkui dieną tesusidaro 18 Eur atlygis.

Svarstant šį klausimą dalyvavo įvairių institucijų atstovai. Jie įsidėmėjo siūlymą dėl paslaugų kvitų, o užsieniečių įdarbinimo sezoniniam darbui problemą švelniai neigė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus patarėja Rasa Malaiškienė akcentavo, kad sezoniniams darbininkams įdarbinti yra supaprastinta procedūra, gauti leidimą 6 mėn. trukmei (terminą galima išskaidyti) paprasta, darbdaviui reikia tiesiog užregistruoti tokių darbininkų poreikį UT ir būti apsisprendus dėl jų gyvenamojo ploto. SADM atstovė siūlė nepainioti sezoninių darbininkų su trūkstamų profesijų sąrašu (į pastarąjį įtraukiami kvalifikuoti darbuotojai, jiems taikomos kvotos). Dėl žemės ūkiui reikalingų darbininkų iš užsienio įdarbinimo esą nėra jokių problemų: tereikia užregistruoti laisvą darbo vietą ir tą pačią dieną pateikti prašymą dėl sezoninio darbininko įdarbinimo.

Ministerijos atstovei antrino UT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė. Jos tvirtinimu, sezoninio darbininko įdarbinimas užtrunka daugiausia 7 d.

Tačiau praktiškai nėra taip paprasta ir lengva, tai yra patyręs ne vienas darbuotojų ieškantis ūkis. KRK ketina apibendrinti svarstymą ir priimti nutarimą.

X