ŽUR Naujienos

Seimo komitete: nuo „karštų“ EK dokumentų iki Lietuvos žemės ūkio padėties

39Peržiūrų

Birželio 10 d. įvykęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis, svarstant kai kuriuos darbotvarkės klausimus, sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – jis šoktelėjo iki 80. Seimo komiteto posėdžio svečių rato gausą lėmė „karštos“ temos iš Europos Komisijos: komunikatas „Europos žaliasis kursas“ bei su juo susijusios neseniai paskelbtos itin ambicingos strategijos: Biologinės įvairovės bei „Nuo ūkio iki stalo“.

 

Pateikė išvadas dėl Europos žaliojo kurso

Lietuva iš esmės palaiko Europos žaliąjį kursą – komunikatą, kurį EK patvirtino gruodžio 11 d. Kaip žinoma, šis komunikatas nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui.

KRK dėl komunikato pateikė savo išvadas. Seimo komiteto nuomone, ambicingi tikslai atitinkamai turi atsispindėti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete naujoje finansinėje 2021–2027 m. perspektyvoje, nauji iššūkiai pareikalaus didesnio nei iki šiol BŽŪP indėlio. Pokyčių įgyvendinimo priemonės turi būti pagrįstos poveikio vertinimu atsižvelgiant į situaciją atskirose ES valstybėse narėse.

Seimo komitetas išreiškė abejonę dėl užmojo ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį iki 2030 m. (palyginti su 1990 m.) sumažinti 55 proc., nes ir šiuo metu nustatyti ŠESD mažinimo tikslai sunkiai įgyvendinami. EK siekis Lietuvai reikštų, kad gali tekti gerokai mažinti žemės ūkio gamybą.

KRK pritaria orientacijai į Europos žaliojo kurso rezultatus, tačiau atkreipia dėmesį, kad jo įgyvendinimo priemonės neturi didinti administracinės naštos žemės ūkio subjektams, o vienu pagrindinių prioritetų turėtų išlikti vienodų konkurencinių sąlygų visiems ES ūkininkams užtikrinimas. Be to, į Vyriausybės lygmens diskusijas dėl visų Europos žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių rekomenduota įtraukti žemdirbių organizacijas ir žemės ūkio srities mokslininkus.

 

Strategijų svarstymui dar yra laiko

Europos žaliajam kursui įgyvendinti EK pasiūlė pirmąsias strategijas. Tai gegužės 20 d. paskelbta „Nuo ūkio iki stalo“ strategija, kurios tikslas suformuoti sveikesnės ir tvaresnės ES maisto sistemos kūrimo politiką, bei ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kuria siekiama intensyvinti ES pastangas gamtos apsaugai užtikrinti ir gamtai atkurti.

Pagal „2020 m. Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės klausimų sąvadą“, kuriam kovo 4 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime, atsakinga institucija už strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ paskirta Žemės ūkio ministerija, o už ES biologinės įvairovės strategiją – Aplinkos ministerija. Kaip KRK informavo ŽŪM Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Mindaugas Palionis, šios ministerijos atsakingos už Lietuvos pozicijos dėl atitinkamų EK iniciatyvų parengimą bei suderinimą su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis.

Šių strategijų svarstymui Lietuvoje yra pakankamai laiko. Svarstymas KRK galės vykti ir Seimo rudens sesijoje.

 

Svarstomi įstatymų projektai

Nuotoliniame posėdyje svarstytų įstatymų sąrašas netrumpas, tačiau Seimo komitetas nutarė grąžinti tobulinti iniciatoriams tik vieną projektą – Želdynų įstatymo. Sprendimą lėmė projektui pateiktų Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prezidento kanceliarijos pastabų gausa.

KRK pritarė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama stiprinti žemės ūkio veiklos subjektų derybines galias ir didinti konkurencingumą, kurti patrauklesnes sąlygas kooperatyvų steigimuisi ir jų narių skaičiaus didėjimui.

Taip pat pritarta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo siūlomai pataisai, kuri leistų formuoti nekilnojamuosius daiktus LR jūrinėje teritorijoje.

Seimo komitetas pritarė ir Prezidento kanceliarijos parengtam Miškų įstatymo projektui, kuriuo numatoma IV A miškų grupėje plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą mažinti perpus – jis negalėtų būti didesnis kaip 4 ha, taip būtų sumažinta plynųjų miško kirtimų daroma vizualinė žala.

KRK taip pat nematė priežasčių stabdyti Veterinarijos ir lydinčiųjų įstatymų projektų paketo svarstymą, nors tam tikrų abejonių dėl kai kurių nuostatų – esama.

Į vieną jų dėmesį atkreipė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Veterinarijos įstatyme, be kita ko, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybinė veterinarinė kontrolė gali būti atliekama iš anksto pranešus arba nepranešus. A. Svitojaus įsitikinimu, patikrinimams be išankstinio įspėjimo nederėtų atverti kelio. Tokia praktika, deja, kontroliuojančių tarnybų vis dažniau yra taikoma. Žmogus turi teisę žinoti, kas vaikšto po jo laukus ar kiemą, ar nekyla pavojus jo turto, gal ir sveikatos saugumui.

Dėl šių nuostatų KRK dar bus diskutuojama.

 

Dėl įsiterpusios žemės

KRK gegužės 6 d. sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti žemdirbių ir kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto ir savaiminio miško sąvokų.

Darbo grupė buvo suburta, nes nuo šių metų įsigaliojusios įstatymų pataisos, leidžiančios be aukciono rinkos verte įsigyti įsiterpusius iki 3 ha ploto sklypus, neveikia kaip tikėtasi. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iš viso pateikti 546 prašymai įsigyti įsiterpusius plotus, tačiau buvo patenkinti mažesnės pareiškėjų dalies prašymai (248). Daug sklypų neatitiko įsiterpusios sklypo šiuo metu galiojančio tokios sąvokos apibrėžimo.

Žemės ūkio rūmai aktyviai dalyvavo šios grupės darbe, teikė pasiūlymus.

Seimo komiteto posėdyje Žemės ūkio ministerija buvo įpareigota pagal pateiktus darbo grupės pasiūlymus paruošti teisės aktų pakeitimus, kurie suteiktų galimybę įsigyti įsiterpusius sklypus tikriesiems žemės naudotojams.

 

ŽŪM: dvi pagalbos schemos pagaliau patvirtintos

EK po ilgų derybų oficialiai patvirtino 30,5 mln. Eur vertės paramos Lietuvos galvijų produktų ir pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemas. Galvijų augintojams bus skirta 12 mln. Eur, o pieno gamintojams 18,5 mln. Eur. Tikimasi, kad paramą gaus maždaug 28 tūkst. galvijų produktų gamintojų ir tiek pat pieno gamintojų.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis atkreipė dėmesį, kad  paraiškas galima teikti jau nuo birželio 11 d. Karvių laikytojai paraiškas galės teikti savo seniūnijose iki šio mėnesio pabaigos, o galvijų augintojai – iki liepos 15 dienos imtinai.

Pasak ministerijos atstovo, paraiškos formos labai supaprastintos, užteks varnele patvirtinti, kad pareiškėjas pageidauja gauti tokią finansinę pagalbą. Galvijų augintojui pakaks vieną kartą tai padaryti, nereikės pakartotinai teikti paraišką dėl išmokų už vėlesniais mėnesiais parduotus galvijus.

Už karvę numatoma pagalbos suma sieks apie 77 Eur (tiksli suma paaiškės surinkus visas paraiškas).

Galvijų augintojams – 130 Eur už parduotą ne mažiau kaip 12 mėn. amžiaus mėsinės veislės galviją, 100 Eur už parduotą ne mažiau kaip 6 mėn. pieninės ar pieninės-mėsinės veislės mišrūną galviją ir tiek pat už parduotą 6-12 mėn. atjunkytą mėsinės veislės veršelį.

Lėšų mokėjimas numatomas liepos antrojoje pusėje.

 

Kaip juda kitos pagalbos schemos?

Pasak K.Anužio, toliau vyksta intensyvus derinimas su EK paramos perdirbėjams (paukštienos, jautienos, pieno) schemos.

Taip pat derinama pagalbos schema kiaulių augintojams, kuri yra analogiška kaip galvijų augintojams. EK pateiktas ir paramos daržovių augintojams projektas, tačiau jo derinimas sudėtingesnis, ir ŽŪM kol kas negali prognozuoti, kokios bus galutinės pastabos.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas teiravosi, ar ministerija jaučia, kada ūkio subjektai gali tikėtis paramos. Deja, kol kas aiškus atsakymas nebuvo pateiktas, išskyrus tai, kad paramos krepšeliai šiems sektoriams yra rezervuoti.

Posėdyje išgirstos žinios nedžiugino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės. Ir ne vien todėl, kad finansinė pagalba dar kažkur horizonte. Augintojai susirūpinę, kad negana to, jog labdarai atiduos daržoves – be to, dar teks sumokėti PVM? Prisideda ir naujas galvos skausmas: viešojo maitinimo sektorius visoje Europoje vis dar sąstingyje, o jau prasidėjo ankstyvųjų daržovių derlius. Pagal planuotą pagalbos schemą, žadama kompensuoti senojo derliaus praradimų dalį dėl, o gali tekti užarti naują derlių. Lietuvos augintojus spaudžia konkurentai iš kaimyninių šalių, lenkiškos gėrybės neretai pateikiamos vartotojams kaip lietuviškos.

 

Žvėrelių augintojai – diskriminuojami

Prieš savaitę KRK posėdyje buvo aptarta, kad valstybės parama šiandien labai reikalinga ir žvėrelių augintojams. Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša liko nuviltas.

Jis nesutinka su pasakymu, esą jo atstovaujama šaka mažiau prisideda prie šalies ekonomikos: „Mūsų eksportas sudaro 5-10 proc. žemės ūkio eksporto vertės kiekvienais metais, kas dėl mokesčių, drįstu teigti, kad mūsų ūkiai sumoka daugiau, nes yra atlyginimai didesni. Mano vadovaujamas ūkis daugelį metų didžiausių mokesčių mokėtojų žemės ūkio srityje dešimtuke“.

Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos nario Č.Tallat-Kelpšos žodžiais, dabar valstybė diskriminuoja savo piliečius pagal tai, kuo jie užsiima. Bankai ignoruoja kailinių žvėrelių augintojus, nesileidžia į kalbas dėl paramos. Valstybė renkasi šakas, kurioms teikti paramą. O situacija ūkiuose toliau blogėja.

KRK išsakė priekaištus ministerijai, kuri „pamiršo“ žvėrelių augintojus, prisakė po savaitės ateiti su konkrečiais pasiūlymais.

X