Seimo komitete – svarbūs politiniai sprendimai

2022 m. balandžio 13 dieną Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinius nutarimus dėl Europos Komisijos (EK) komunikato „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ bei pastabų, pateiktų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui.

Antikrizinis paketas

Kovo 23 d. pristatytas komunikatas „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ – EK reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje, kuri yra vienas didžiausių pasaulyje aruodų, įprastais laikais išmaitina apie 400 milijonų žmonių. Siekiant švelninti karo pasekmes ir pasauliui ir Europai, numatytos trejopos priemonės: padėti Ukrainai tęsti žemės ūkio gamybą ir prekybą, didinti humanitarinę pagalbą trečiosioms pasaulio šalims, taip pat remti ES ūkininkus ir vartotojus atsižvelgiant į kylančias maisto ir gamybos išteklių kainas.

EK patvirtintame pagalbos ES žemės ūkio sektoriui pakete įvairios priemonės:

  • 500 mln. Eur parama gamintojams, labiausiai nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje padarinių, paremti. Lietuvai skirtas 7,7 mln. Eur vokas. Be to, valstybės narės galės prisidėti iš nacionalinių biudžetų papildomai skirdamos iki 200 proc. Kaip informavo viceministras Paulius Astrauskas, šis klausimas Vyriausybėje jau suderintas – maksimalus prisidėjimas iš nacionalinio biudžeto bus;
  • Laikinoji valstybės pagalbos sistema (apims žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius) – subjektams pagalba iki 35 tūkst. Eur gali būti teikiama dėl smarkiai išaugusių gamybos sąnaudų ar kitų sunkumų, taip pat gali būti teikiama likvidumo parama valstybės garantijų ir subsidijuojamų paskolų forma, pagalba didelėms energijos kainoms kompensuoti;
  • Numatomas tiesioginių išmokų bei su plotu susijusių kaimo plėtros priemonių nuo šių metų spalio 16 d. avansų didinimas;
  • Rinkos apsaugos priemonė – parama už privatų kiaulienos saugojimą;
  • Laikina išimtis, leidžianti pūdyme auginti maistui ir pašarams skirtus augalus, išlaikant visą žalinimo išmokos ūkininkams dydį;
  • Laikinos gyvūnų pašarų importo reikalavimų lankstumo priemonės;
  • Galimybė valstybėms narėms taikyti lengvatinius PVM tarifus;
  • Bus sudaromas ES maisto tiekimo grandinės rizikos ir pažeidžiamumo žemėlapis, teikiamos rekomendacijos ir poveikio mažinimo priemonės;
  • Valstybes nares planuojama kas mėnesį kviesti teikti duomenis apie privačias pagrindinių maisto ir pašarų žaliavų atsargas.

ŽŪM palankiai vertina numatytas konkrečias paramos priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti situaciją rinkose ir numatoma parama Ukrainai dėl Rusijos invazijos. Lietuva numato pasinaudoti dalimi siūlomų trumpalaikės paramos priemonių, kurios padėtų stabilizuoti situaciją žemės ūkio rinkose. Palankiai vertinama ir suteikta galimybė labiau išnaudoti papildomą gamybos potencialą pasitelkus žalinimo reikalavimų išimtis. Lietuva taip pat remia EK iniciatyvą dėl pagrindinių maisto ir pašarų žaliavų atsargų stebėsenos valstybėse narėse.

KRK aptariant komunikatą tema buvo išplėtota – svarstyta, kokios realios pagalbos sulauks ūkiai, buvo samprotavimų, kad pūdymų apsėjimas neišgelbės, rudenį gali tekti skaičiuoti bankrotus.

Pasak žemės ūkio viceministro P. Astrausko, paremti visų ūkininkų, kurių skaičius viršija 120 tūkst., nėra jokių finansinių galimybių, tam esą reikėtų 123 mln. Eur. Susitelkta ties tomis žemės ūkio šakomis, kuriose padėtis ypač įtempta. Atsižvelgiant į pašarų pabrangimą už tris pavasario mėnesius planuojama kompensuoti 70 proc. pašarų kainos: broilerių augintojams – 2,2 mln. Eur, vištų dedeklių laikytojams – 1,4 mln. Eur, kiaulių augintojams – iki 3 mln. Eur. Energijos kainų brangimo naštą ketinama lengvinti šiltnamių sektoriui. Preliminariu skaičiavimu, kompensacijoms gali prireikti 5-7 mln. Eur.

Žemės ūkio rūmų nariai akcentavo atstovaujamų sektorių problemas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas apgailestavo dėl žlungančio kiaulininkystės sektoriaus, kurio reali parama vis dar nepasiekia, o derinimai yra sustoję, nes EK šią, kitą savaitę atostogauja. LKAA direktorius svarstė, kad ŽŪM gal reikėtų papildomų specialistų, nes dabar „darbo daug, visi stengiasi, o rezultato nėra“.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis ragino matyti kompleksinį vaizdą. Yra daug dalykų, kurie apsunkina žemdirbiams veiklą, o valstybiškai žvelgiant neprisideda prie apsirūpinimo maistu tvarumo – tam prieštarauja žemės ūkio ministro parašu tvirtinamos ekologinio ūkininkavimo taisyklės, nuo pirminės gamybos atskyrimas nuo perdirbimo, azotą kaupiančių augalų auginimo deramas neįvertinimas.

Ką nutarė? Seimo komitetas protokoliniu nutarimu pritarė Lietuvos pozicijai dėl Komunikato ir atkreipė dėmesį keletą dalykų – būtinybę sudaryti sąlygas saugiems humanitariniams maisto koridoriams Ukrainoje, padedant eksportuoti Ukrainos žemės ūkio produkciją, ypač grūdus; remti Ukrainos žemės ūkio gamybą aprūpinant pavasarinei sėjai būtinais degalais, trąšomis, sėklomis. Seimo komitetas pripažįsta, kad EK siūlomos paramos priemonės labai svarbios ES žemės ūkio sektoriui, tačiau nepakankamos, didžioji dalis finansinės naštos kovojant su maisto sunkumais neturėtų būti užkraunamos valstybėms narėms.

KRK taip pat nutarė kreiptis į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją su siūlymu imtis koordinuotų veiksmų kartu su Lietuvos diplomatiniu korpusu, akredituotu prie JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pagal kompetenciją įtraukiant ŽŪM, kad JT savo lygmeniu keltų klausimus dėl galimybės sudaryti saugius humanitarinius maisto ir kitos žemės ūkio produkcijos koridorius Ukrainoje.

Apsvarstė pastabas Strateginiam planui

EK pastabos dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pateiktos balandžio 1 d. Siūloma labiau atsižvelgti į apsirūpinimo maistu situaciją, susiklosčiusią Rusijai užpuolus Ukrainą, taip pat daugiau dėmesio skirti žaliajai sektoriaus politikai, tvaresniems gamybos būdams, kaimo gyvybingumui ir skaitmenizavimui bei ūkininkų mokymui ir konsultavimui.

Žemės ūkio ministerijos kolegijoje pirminis aptarimas bei tolimesni veiksmai taip pat jau įvyko. Kaip paaiškino žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, bus dirbama pasiskirsčius darbo grupėmis, nuotoliniai susitikimai vyks kas savaitę. Patobulintas Strateginis planas Komisijai turi būti pateiktas iki liepos 1-osios. Rugsėjo mėnesį EK nacionalinius planus turėtų tvirtinti.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus informavo, kad ŽŪR Taryba pastabas jau pasirengusi svarstyti. ŽŪR pirmininkas išreiškė lūkestį, kad nepaisant skirtingų grupių interesų ir noro savo atstovaujamiems sektoriams pasiekti daugiau finansinės naudos pavyks rasti kuo daugiau kompromisų. Europinio „lobio skrynelė“ tik viena. Jautrių klausimų nemažai, esminis, matyt, bus pirmųjų hektarų rėmimas. Dr. A.Svitojaus žodžiais, turėtume kuo greičiau įsijungti į diskusijas ir kartu ieškoti kompromiso taškų, galbūt verta pasiremti ir kitų šalių pavyzdžiais.

Iš kitų pasisakiusiųjų netrūko kritikos ir net pareiškimų, jog Lietuvos dokumentas kone prasčiausias iš kitų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas replikavo, kad „kiekvienas pastabose mato tai, ką nori matyti“. Jo pastebėjimu, EK pastabų (iš viso jų 219) didžioji dalis apie tai, kad per mažai ambicijų Žaliajam kursui. „Planas nėra toks kritinis kaip norima parodyti; taip, pastabų yra, jas matom ir apie jas kalbam“, – teigė ministras.

Pastabų yra ir dėl nepakankamai numatytų priemonių miškams, atkreipė dėmesį Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Jis suskaičiavo, kad EK Lietuvai pateiktose pastabose miškininkystė minima 33 kartus. Palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu finansavimas miškams mažinamas tris kartus. „Yra 2 mėnesiai sureaguoti į pastabas. Ar bus vėl taip pionieriškai skubama, ar turėsim ilgesnį laiką?“ – teiravosi LMSA vadovas.

Ką nutarė? KRK mano, kad aplinkos sąlygos, kuriomis buvo rengiami BŽŪP strateginiai planai, pasikeitė Rusijai pradėjus kartą prieš Ukrainą. EK komunikate numatomos tam tikros išlygos (dėl žalinimo reikalavimų), tačiau pastabose dėl Strateginio plano nurodoma, kad reikalingi esminiai patobulinimai, įvardytas pagrindinis priekaištas – per mažos ambicijos Žaliajam kursui.

Seimo Komitetas siūlo Vyriausybei su kitomis valstybėmis narėmis formuoti kreipimąsi į EK, kad Strateginiai planai būtų atidėti vieniems metams.

KRK manymu, pasikeitus aplinkybėms Strateginiai planai turi būti peržiūrimi iš esmės.

Ir dar – teisėkūros iniciatyvos

Seimo komitetas taip pat apsvarstė keletą siūlomų įstatymų pataisų.

Kelių Seimo narių įregistruota Žemės mokesčio įstatymo pataisos projektu siūloma spręsti žemės mokesčio po pramoninės akvakultūros tvenkiniais problemą – dabar mokestis labai įvairuoja. KRK siūlys projektą tobulinti.

Prieš savaitę Seimo komitete svarstytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, kuriuo įgyvendinama direktyva, reikalaujanti ES suvienodinti nuostatas dėl komercinio transporto techninio patikrinimo keliuose ir aiškiai nustatyti, kokius dokumentus turi pateikti vairuotojas tikrinančiam pareigūnui. Siūlomos naujos nuostatos bus taikomos naujų kategorijų (T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b ir T4.3b) ratiniams traktoriams. Galiojančios įstatymo nuostatos dėl techninio patikrinimo kelyje turėtų ir toliau galioti T5 kategorijos ratiniams traktoriams, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose kroviniams už atlygį transportuoti ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/val. Susisiekimo ministerijai raštu atsakius į praėjusiame KRK iškeltus klausimus, šįkart Seimo Komitetas projektui pritarė.

ŽŪM parengė Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo bei susijusių įstatymų pataisų paketą. Mažinant ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių siekiama sujungti tris valstybės įmones: Valstybės žemės fondą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą ir Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“. Jų pagrindu nuo 2023 metų pradėtų veikti VĮ Žemės informacijos centras. Konsolidavus įmonių funkcijas būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos ar interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo. Išsiaiškinus įmonių jungimo detales, abejonės dėl iniciatyvos tikslingumo buvo išsklaidytos.