Be kategorijosPolitika

Seimo komitetuose – apie artimesnes ir tolimesnes finansines perspektyvas

80Peržiūrų

Trečiadienį Seimo komitetuose buvo svarstomi klausimai, susiję su artimesnėmis bei tolimesnėmis finansinėmis perspektyvomis. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) domėjosi, kokios būklės šiuo metu yra 2021–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano rengimas, o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė 2020 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, su juo susijusius mokestinius pasiūlymus, Seimo komitetų išvadas, Seimo narių pasiūlymus. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus dalyvavo BFK, o vicepirmininkas Algis Baravykas – KRK posėdyje.

Po BFK: pastangos duoda rezultatų

Išvada, kurią galima padaryti po BFK posėdžio – kritikų pateikiami argumentai ir pastabos yra girdimi. Skubotiems žingsniams nepritarė KRK, tokia yra ir BFK pozicija.

Prezidento dekretu teikiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų tikslus supranta, to paties trokšta visi – mažinti pensininkų skurdą, sparčiau didinti pensijas. Dėl to nesiginčija ir ūkininkai, kurių daugiau nei pusė taip pat yra pensininkai.

Tačiau abejonių kyla. Priežastys įvairios. Viena jų skubotumas – dar nebuvo, kad mokestinis įstatymas būtų priimtas skubos tvarka. Be to, paaiškėjo, kad siūlymai iki galo nebuvo suderinti tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Daugiausia kritikos sulaukė pataisų autorių nurodyti keturi šaltiniai, kurių sąskaita siūloma didinti pajamų perskirstymą. Kyla pavojus, kad galvojant apie vieną gyventojų grupę gali būti nuskriausti sunkiai dirbantys žmonės, tarp jų ir žemdirbiai.

BFK nutarė daryti svarstymo pertrauką. Jos metu suburta darbo grupė detaliai apsvarstys galimus perskirstymui reikalingų lėšų šaltinius, tarsis su Vyriausybe, kuri pagal Seimo pastabas per kelias ateinančias savaites tobulins valstybės biudžeto projektą, atsižvelgs taip pat į tai, kokiems mokestiniams pasiūlymams buvo pritarta ar nepritarta.

ŽŪR pirmininkas A.Svitojus po posėdžio išreiškė pasitenkinimą, kad pastangos ginant žemdirbių interesus tiek dėl mokesčių, tiek ir dėl žemės ūkio sričiai reikalingo papildomo finansavimo yra prasmingos.

Pereita prie normalaus dialogo

Priminsime, kad KRK prašo asignavimus žemės ūkiui valstybės biudžete didinti 70 mln. Eur. BFK pritarė, kad būtų didinama parama melioracijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat būtų numatytos kompensacijos žemdirbiams, nukentėjusiems dėl pavasario šalnų. Dėl kitų KRK išvadose minimų žemės ūkiui reikalingų lėšų Seimo komitetas siūlys spręsti Vyriausybei.

„Bus patenkinti gal ne visi poreikiai, kuriuos yra apsvarsčiusi ŽŪR taryba, tačiau mūsų siūlytas sumas palaikė KRK, taip pat ir BFK pritarė nemaža daliai priemonių“, – pozityviai situaciją vertina ŽŪR pirmininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pradžioje chaotiškas biudžeto ir kartu teiktų mokestinių pasiūlymų svarstymas (gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, žemės ūkio paskirties žemės mokestis, aplinkos taršos mokestis, akcizus tarifo lengvatos mažinimo net keturi variantai) dabar tampa normaliu dialogu ieškant sprendimų: „Susėdus diplomatiškai, argumentuotai kalbėtis, kai pateikiamos palyginamosios analizės su kitomis ES valstybėmis, su pasaulio ekonomine raida – argumentai yra girdimi, į sprendimus žiūrima daug rimčiau. Nesame valstybės priešai nei vieni, nei kiti. Ieškome kompromisų, kad galėtume rasti geriausias išeitis tomis sąlygomis, kurias turime. Negalime reikalauti daugiau nei turi valstybė, privalome žinoti valstybės galimybes“.

Kol kas procesas nesibaigęs. Klausimai nagrinėjami toliau, ieškoma finansavimo. Pasak A.Svitojaus, nuo šalnų ir sausros nukentėjusių ūkininkų kompensacijoms galbūt prireiks skolintų lėšų, o gal bus rasta resursų iš sklypų pardavimo.

KRK: kas laukia ateinantį finansinį laikotarpį?

Dėl 2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano socialiniai partneriai bei įvairių sričių ekspertai ŽŪM rinkosi jau daugelį kartų. Kaip pastebėjo ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, šiuo metu socialiniai partneriai yra netgi labiau informuoti apie situaciją negu KRK nariai.

To nepaisant pristatymo atidžiai klausėsi ne tik ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, bet ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis.

Apskritai perspektyvos vizija kol kas yra dar labai preliminari. Seimo komiteto nariams rūpėjo sužinoti, kada gi finalas, tačiau J.Stakėnienė galėjo tik skėstelėti rankomis, nes tai lems ne nuo Lietuvos priklausančios aplinkybės, o Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai, Brexit‘o baigtis.

Ateities tikslai ir nuostatos, Europos Komisijos keliami reikalavimai aiškūs. Panašu, kad artėja nauji dideli iššūkiai. Nebus lengviau nei gauti paramą, nei ją administruoti, iš dalies todėl, kad teks orientuotis į veiklos rezultatus (kol kas nelabai aišku, kaip praktiškai) ir dėl jų Europos Komisijai kiekvienų metų pradžioje teikti ataskaitas.

O lėšų realiai bus mažiau. Nors apskritai biudžetas žemės ūkiui numatomas didesnis (per 8 proc.) nei šį finansinį periodą, tačiau kaimo plėtros biudžetas mažėja 15,3 proc. Tiesa, EK siūlo nemažą lankstumą tarp ramsčių.

Daug namų darbų jau atlikta, tačiau yra daug neaiškumų ir klausimų, dėl kurių dar teks apsispręsti. Viena tokių sričių – jaunųjų ūkininkų rėmimas: ar norime remti per tiesiogines išmokas, jei taip, pagal kokią formulę, gal intensyviau, bet trumpesnį laiką. Kitas diskusijų objektas – ūkių modernizavimas: kokio stambumo ūkius remti (žemės ūkio techniką bus siūloma įsigyti finansų inžinerijos priemonėmis). Probleminė smulkiųjų ūkių kategorija, mat ligšiolinės investicijos nedavė laukiamos pažangos, todėl dabar svarstoma tokius paramos gavėjus „pririšti“ prie konsultanto, kad būtų abipusis įsipareigojimas siekti tam tikrų rodiklių. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė čia paaiškino: „Daug kalbame apie investiciją į materialųjį turtą. Kapitalo panaudojimo indeksas Lietuvoje mažėja, turime įsigiję daug turto, jis naudojamas blogai. Turėtume įtraukt ūkininkus, kad jie galėtų tapti inovacijų brokeriais, kurie turi įdiegti inovacijas“. Instituto apklausos duomenimis, penktadalis ūkininkų jau dabar yra pasirengę dalyvauti mokymuose.

Trumpai drūtai: KRK pristatytas 2021-2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas – dar tiktai tarpinis variantas. Kol kas nėra aišku, kokia bus kovos dėl teisingų tiesioginių išmokų baigtis. Bus dar ne vienas būsimo finansinio laikotarpio dokumento pristatymas ir įvairiu formatu.

X