Balandžio 3 d. nuotoliniu būdu surengtame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje aptarta padėtis pieno bei mėsos sektoriuose, dėl 2019 m. pavasario šalnos padarinių ir nuostolių atlyginimo bei dėl Lenkijos žemės ūkio rūmų prašymo sudaryti galimybes karantino sąlygomis Lietuvoje atlikti žemės dirbimo darbus kaimyninės Lenkijos ūkininkams ir Lietuvos ūkininkams – Lenkijoje. Seimo KRK posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir savo nuomonę išsakė LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vadovai ir tarybos nariai.
Perdirbėjų žaidimai karantino šešėlyje
Santykiai tarp pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų visada buvo įtempti, o karantino sąlygomis jie dar labiau įkaito. Seimo KRK posėdyje, kuriam vadovavo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, perdirbėjų interesus gynęs Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis reikšmingai pareiškė, kad šiai organizacijai priklausančios pieno perdirbimo įmonės vykdys sutartinius įsipareigojimus supirkti pieną. Tačiau toks pažadas posėdyje dalyvavusių ūkininkų interesams atstovaujančių organizacijų lyderių nenudžiugino, nes „Pieno centro“ vadovas užmiršo pridurti, jog kalba tik apie pieno supirkimo kiekį, bet ne apie supirkimo kainą. Pieno perdirbėjai jau paskelbė apie pieno supirkimo kainų mažinimą.
Jeigu stambieji pieno gamintojai dar gali šiek tiek laiko išgyventi naudodami jiems dosniau dalintą ES paramą, tai smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai tokios prabangos sau leisti negali. Apie jų problemas Seimo KRK nariams informavo LR ŽŪR priklausančios Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė: „Suprantu, kad padėtis pieno rinkose sudėtinga, tačiau negalima visų nuostolių užkrauti tik ant pieno gamintojų pečių. Tai liečia tiek pieno supirkėjus, tiek prekybininkus. Manau, kad taip vyksta ir todėl, kad neveikia Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Jį reikia tobulinti, kitaip kiekvieną kartą padėtis kartosis“. Kaip jau įprasta, rinkoje susidarius sudėtingai situacijai, pieno perdirbėjai ir šį kartą nepraleidžia progos pakenkti į kooperatyvus susijungusiems pieno gamintojams.
LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis patvirtino, kad pieno perdirbėjų požiūris į ūkininkų kooperatyvus per eilę metų nepasikeitė: „Mes raštu kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kad pradėtų tyrimą dėl vienos iš ūkininkų veiklos formų galimo diskriminavimo. Keista girdėti perdirbėjų tikinimus, jog supirkimo kainą lemia pieno kokybės skirtumas. Tačiau sutartyse juk nenurodyta, kad mokami priedai už kokybę“.
LR ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas pritarė: „Su pieno perdirbėjais buvome pasirašę terminuotas sutartis, tačiau jos buvo vienašališkai nutrauktos ir ne bet kaip – supirkimo kaina sumažinta nuo 27 iki 23 ct/kg, be to, mes pieną nuvežame savo transportu. Įdomu, kad mūsų šalies perdirbėjai iš Latvijos pieno gamintojų pieną superka po 24,5 ct/kg. Kodėl? Atsakymo neturime“.
Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis pritarė, kad šį klausimą reikėtų spręsti, tačiau konkrečių sprendimo būdų nepateikė:
„Turime sėsti už apskrito stalo su perdirbėjais ir svarstyti, kaip valdžia turi padėti. Ne pieno gamintojų sąskaita. Kodėl kooperatyvams nustatomos mažesnės kainos? Tenka apgailestauti, kad taip yra ir man skaudu“.
Posėdyje buvo svarstytos galimybės dėl intervencinių pirkimų bei dėl valstybės maisto rezervo fondų formavimo tvarkos keitimo – dėl galimybės rezervą papildyti pieno produktais.
Tačiau didžiausią nuostabą sukėlė VMVT vadovo Dariaus Remeikos pateikti duomenys. Paaiškėjo, kad pieno perdirbėjai iki šiol teikė neteisingą informaciją apie pieno produktų eksporto mažėjimą.
„Pagal mūsų duomenis šių metų kovo mėnesį sūrių, sviesto bei pieno miltelių į trečiąsias šalis eksportuota 1600 t daugiau nei prieš metus“, – pateikė statistinius skaičius D.Remeika.
„Pieno centro“ vadovas E.Simonis nepaneigė šios informacijos. Taigi taip ir liko neatsakyta į klausimą, kodėl pieno perdirbėjai sumažino supirkimo kainas?
Mėsos ir kiaušinių sektoriai tikisi griežtesnės importo kontrolės
Apie mėsos sektoriaus problemas Seimo KRK posėdyje pasisakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis, „KG Group“ paukštininkystės verslo vykdomasis direktorius Darius Gudačiauskas bei LR ŽŪR tarybos narys, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis.
Pasak V.Tėvelio, kiaušinių kainą „muša“ itin gausus jų importas iš Ukrainos, kur vištos laikomos nesilaikant ES reikalavimų.
Paukštienos sektorius ankstesniais metais buvo laikomas pavyzdiniu, aprūpino vidaus rinką ir daug buvo eksportuojama. Dabar, karantino sąlygomis, kai ES rinkoje sustabdė veiklą restoranai, padėtis ženkliai pasikeitė.
„Per mėnesį kaupiasi apie 1000 t paukštienos ir neaišku, kur ir už kiek ją bus galima realizuoti“, – sakė V.Tėvelis.
Be to, į Lietuvą iš Lenkijos kiekvieną mėnesį įvežama po 2-3 tūkst. t paukštienos ir šis kiekis matyt didės. Lenkija tapo daugiausiai paukštienos gaminanti ES šalis, o paukštienos kaina, lyginant su pagaminama Lietuvoje, mažesnė apie 20 proc., taigi konkuruoti neįmanoma. Kokia išeitis?
Ministras A.Palionis tik konstatavo susidariusią situaciją – taip, paukštienos gamyba Lenkijoje auga. Ministras tikisi, kad vištienos perteklius Lenkijoje yra laikinas. O Lietuvoje „paukštininkai“ galėtų tikėtis tik valstybės paramos kompensuojant palūkanas per INVEGA.
LMGAGA direktorius M.Kinderis sakė, kad pandemija paveikė mėsinių galvijų supirkimo kainas – būta ir atvejų, kai supirkimo kainos sumažėjo per 20 proc. Tiesa, tai – išskirtiniai atvejai.
M.Kinderis ministrui priminė, kad ūkininkai INVEGA priemonėmis negali naudotis: „Reikėtų, kad daugiau galimybių ūkininkams suteiktų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, ūkininkai kreipiasi į VMI dėl vadinamųjų mokesčių atostogų, tačiau atsakoma, kad mūsų sektorius esą nepavojingas, todėl tokios galimybės nenumatytos. Mėsos perdirbėjai tikina, kad jau sumažėjo eksportas, tačiau mūsų žiniomis jis liko toks pat, tačiau supirkimo kainos sumažintos. Kodėl?“.
LR ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė šį kartą pasisakė kaip vartotoja: „Čia girdžiu apie paukštienos pardavimo kainų mažėjimą, tačiau prekybos centruose, tiek vištiena, tiek kiauliena pabrango 1-1,5 EUR/kg. Kas padidino kainas – prekybininkai?“.
„Prekybos tinklai tikino, kad šiuo metu nedidins produktų kainų. Ar laikosi susitarimo?“, – suabejojo Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas.
R ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pabandė palyginti priemones, kurių valstybė imasi koronaviruso atveju ir nesiima afrikinio kiaulių maro (AKM) atveju.
„Kodėl valstybė netaiko griežtų priemonių kiaules auginantiems, tačiau reikalavimų nesilaikantiems nesaugiems ūkiams? Juk tai dėl jų kaltės negalime sustabdyti AKM. Didelė tikimybė, kad vasarą AKM vėl nustatysime ir vėl skaičiuosime nuostolius“, – triravosi A.Baravykas.
Šalnų nuostoliams kompensuoti – 4 mln. eurų
Posėdyje dar kartą tartasi dėl 2019 – ųjų pavasario šalnų nuostolių soduose bei uogynuose kompensavimo. LR ŽŪR kreipėsi į valdžios institucijas ir prašė kompensuoti minėtus nuostolius, skiriant 7,3 mln. EUR iš 2020 m. valstybės biudžeto lėšų. LR ŽŪR priminė šį klausimą, nes 2020 m. biudžete lėšų nebuvo skirta.
Posėdyje dalyvavęs A.Palionis sakė, kad nepavykus gauti lėšų iš valstybės biudžeto, dabar yra rengiamas sprendimas – 1,5 mln. EUR skirti subsidijų ir dar 2,5 mln. EUR numatant pagal finansines priemones teikiant lengvatines paskolas.
Kaip ūkininkams įveikti karantino pastatytas sienas?
Seimo KRK svarstė ir LR ŽŪR prašymą, kurį gavo iš kaimyninės Lenkijos žemės ūkio rūmų, tačiau jų prašymas yra svarbus ir Lazdijų rajono Kalvarijos seniūnijos ūkininkams. Paaiškėjo, kad apie 150 Lenkijos ūkininkų ūkininkauja Lietuvos teritorijoje, o lietuvaičiai – Lenkijos. Abiejose šalyse paskelbus karantiną, kilo problemų dėl žemės darbų dirbimo. Kaip pervažiuoti valstybių sienas? Pasak LR ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus, Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija atliko visus namų darbus, o Lietuva?
A.Palionis pažadėjo tik svarstyti šį klausimą. Įdomu, kad ministro žiniomis ši problema svarbi tik keliems ūkiams, tačiau Lenkijos žemės ūkio rūmų žiniomis – per 150 ūkininkų.
„Lenkija ūkininkams pasiruošusi suteikti tokias galimybes, būtų negarbinga Lietuvai delsti, juo labiau, kad toks sprendimas nereikalauja jokių išlaidų“, – sakė A.Svitojus.
Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas vylėsi, kad iki KRK posėdžio artimiausią trečiadienį ministras jau bus priėmęs kažkokį sprendimą.