ŽUR Naujienos

Siekiamybė – agurkai, pomidorai vartotojams ištisus metus

Šiltuoju metų laiku šilumą mėgstančios vaisinės daržovės puikiausiai dera po priedangomis ir po atviru dangumi kone kiekvienoje sodyboje, dažnam net sunku patikėti tuo, kad prekybos tinkluose lietuviški pomidorai sudaro kuklius 30 proc. Pandemija ir Europos žaliasis kursas politikus paskatino pripažinti, kad turime keisti situaciją. Apsirūpinimas vietiniais produktais trumpina tiekimo grandinę ir prisideda prie tausesnio gamtos išteklių naudojimo bei aplinkos taršos mažinimo. Ekstremalių situacijų grėsmės akivaizdoje tai didina ir šalies saugumą.

Žemės ūkio rūmų tarybos narys, Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) atstovas  Donatas Montvila pastebi, kad moderniausi šiltnamiai į prekybos tinklus jau ištisus metus tiekia salotas, agurkus. Tai, kad žiemos šventėms galime rasti lietuviškų ilgavaisių agurkų, jau nestebina. Deja, tokių šiltnamių skaičius ir bendras per metus užauginamas derlius dar nėra didelis.

Tačiau prieš teiraujantis apie tolimesnius šiltnamių ūkių planus smalsu sužinoti, kaip jie šiandien gyvena – ar nesumažino derliaus liepos mėnesio kaitra.

Šiltnamyje derantiems augalams 34-35 laipsnių karštis, aišku, per didelis. Moderniausi šiltnamiai turi išeitį – užuolaidas, gali sudaryti palankesnį mikroklimatą, todėl derlius praktiškai nenukenčia. Pasak LŠA atstovo, didesnį pavojų nei kaitri saulė kelia iš Vakarų Europos atslenkančios naujos ligos. Užkratas gali plisti per išaugusį agurkų, pomidorų importą. Nors atvežtiniai vaisiai skirti prekybos tinklams, per daugkartinę tarą ar kitu keliu gali patekti ir į mūsų šiltnamius.

„Tai labai pavojinga. Yra tokių ligų, su kuriomis net nežinome, kaip kovoti, konsultuotis reikia su Olandijos, Belgijos augintojais“, – apie naujai iškilusį pavojų verslui pasakoja D.Montvila.

Naujos ligos kol kas dar nepateko į Lietuvą, tačiau Lenkijoje jau pridarė nuostolių. Mūsų šalies šiltnamių ūkių atstovai vyko pas kolegas lenkus pasidomėti jų patirtimi, susidūrus su iki tol nežinomais užkratais. Mūsų šalyje turi būti sukurtas prevencinis apsaugos planas. Rudenį dėl to LŠA kartu su Valstybine augalininkystės tarnyba planuoja surengti bendrą pasitarimą-seminarą.

Apskritai šiltnamių sektorius nuolat auga ir stiprėja, todėl auga ir rinkai siūlomas gėrybių asortimentas. Vien tik į prekybos tinklus tiekiamų lietuviškų pomidorų įvairovė siekia 17 rūšių.

Daržovėms tenkanti vieta visuomenės mityboje vis svarbesnė. Tendenciją lemia įvairios priežastys. Vieni daugiau daržovių vartoja, nes netoleruoja laktozės ar tiesiog nori sveikiau maitintis. Senyvo amžiaus žmonės natūraliai mažina gyvūninius produktus savo valgiaraštyje. Dalis gyventojų gyvūninius produktus į vegetarišką maistą keičia iš įsitikinimų.

Perspektyvos daržovių augintojams yra geros, tačiau šiltnamių ūkis susiduria su iššūkiu – daugelį jų būtina modernizuoti. Tai reiškia milžiniškas investicijas. Svarstoma apie 20-25 mln. eurų vertės projektus, o juos įgyvendinti verslui vien tik savo jėgomis būtų nerealu, reikėtų ne mažiau kaip 10 mln. eurų investicinės paramos.

Renovuojant būtina rinktis tik pačias naujausias technologijas, kad projektas būtų tvarus, „žalias“, būtų plečiama gamyba, tausojami gamtiniai ir energetiniai ištekliai. Sektinu pavyzdžiu laikytinas prieš kelerius metus „Kietaviškių gausos“ įgyvendintas projektas, tačiau jis dar nėra baigtas, šiltnamiai, kurių bendras plotas užima 20 ha, yra renovuoti 50 proc.

LŠA viltingai nuteikia Žemės ūkio ministerijos nuostata gerinti rinkos aprūpinimą Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, sustiprinti šiltnamių ūkį. Tikimasi, kad „žalių“, tvarių šiltnamių ratas bei uždarame grunte auginamų gėrybių bendras derlius bus vis didesnis, o riba tarp šiltojo ir šaltojo metų sezono parduotuvėse bus vis mažiau juntama – lietuviškų gėrybių galima bus įsigyti visus metus.

 

X