Skinasi kelią Miškų įstatymo pataisos

Liepos 10 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje buvo svarstomos dvi prieštaringai vertinamos Miškų įstatymo pataisos. KRK linkęs pritarti abiem projektams. Tikslas yra bendras – suteikti galimybę žaliąjį kapitalą valdyti šalies žmonėms. Tačiau keliai į šį tikslą nebūtinai suvokiami vienodai.

Posėdyje argumentais dalijosi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Kaip išvengti miškų koncentracijos?

Siūlymas riboti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimą, kaip žinoma, jau buvo svarstomas Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK). Tačiau Vyriausybės, Konkurencijos tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų išvadų teikėjų neigiami atsiliepimai nusvėrė ir AAK galutinę nuomonę, net ir vieno iš šio siūlymo autorių – aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos. Tačiau parlamento plenarinis posėdis nesutiko su tokia projekto baigtimi. Tęsti darbą buvo patikėta KRK.

Taigi šiandien KRK posėdyje buvo gilinamasi į motyvus „už“ ir „prieš“: ar galima nustatyti maksimalų vieno subjekto nuosavybės teise valdomo miško plotą – 1500 ha.

Argumentus, kodėl nereikėtų nustatyti panašios ribos, išsakė AAK vicepirmininkas Simonas Gentvilas. Emocingai nuomonę „už“ išdėstė Viktoras Rinkevičius, kiti pataisos siūlymo autoriai.

Svarstymo metu kalbėta ne vien apie investicijas, bet ir prisimintas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, partizaninės kovos. Jai prielaidas sudarė turimas žemės sklypas, miškas. Išvengti žemės ir miško paskirties žemės koncentracijos, numatyti įsigijimo saugiklius – tai nacionalinio saugumo klausimas.

LMŽSA vadovas dr. A. Gaižutis pripažįsta, kad būtina taikyti tam tikrus saugiklius, tačiau miško ūkio paskirties žemės ribojimo perspektyvą siūlo vertinti kitaip. Jis išdėstė priežastis, kodėl pritaria Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, AAK neigiamai išvadai. Pasak jo, dabartinė valstybės politika, kai miške nieko negalima daryti, smulkiuosius savininkus skatina parduoti, o ne kooperuoti žaliąjį kapitalą. O reikėtų sudaryti sąlygas naudotis nuosavybe, atsisakyti perteklinių ribojimų, leisti kurtis savo valdose. Nedidelio miško ūkio ekonominės galimybės yra menkos. Galia yra užsienio verslų ir fondų rankose. Įvedus apribojimus, jie ir toliau klestės, bet ne lietuviški verslai. „Nė vienoje Europos šalyje nėra tokių apribojimų, bet yra saugikliai, kas turi pirmumo teisę įsigyti miško“, – teigė jis, primindamas, kad ir dabar turime saugiklių – pirmenybę pirkti turi valstybė, tačiau tuo nepasinaudoja.

KRK visos nuomonės buvo išklausytos, tačiau vieningai nutarta pritarti siūlomam projektui.

Teisinė kolizija dėl teisėtai pastatytų pastatų

Kitą Miško įstatymo pataisą KRK, kaip papildomas komitetas, svarstė jau ne pirmą kartą. Jis aktualus tiems savininkams, kurie miško žemėje turi iki Miškų įstatymo įsigaliojimo (1994 m. lapkričio 22 d.) teisėtai pastatytus ir Nekilnojamojo turto (NT) registre įregistruotus pastatus. Probleminius statinius apie tai nenutuokiant galima įsigyti ir dabar, Turto banko skelbiamame aukcione…

Miško paskirties žemėje iki Miškų įstatymo įsigaliojimo teisėtai pastatytų ir NT registre įregistruotų gyvenamosios bei kitos paskirties pastatų (poilsio, ūkinių, sandėliavimo) užimama žemė pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nelaikytina miško žeme, bet sklypo, kuriame yra kitos paskirties pastatai, pavertimas kitomis naudmenomis yra negalimas.

Esamą teisinio reglamentavimo prieštaravimą siūloma panaikinti. Tam pritarė ir Vyriausybė birželio 19 d. nutarimu. Tačiau ji kategoriškai nesutinka su to paties pasiūlymo paketo kita dalimi: Saugomų teritorijų įstatymu numatyti teisę miško žemėje teisėtai pastatytam, NT registre atskiru nekilnojamojo turto objektu įregistruotam pastatui statyti jo eksploatavimui skirtus nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ir įrenginius, nesukeliančius vizualinės taršos (nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, šachtiniai šuliniai, vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinkai, vandens gavybos gręžiniai).

Vyriausybė argumentuoja, kad nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai, vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklai, vandens gavybos gręžiniai galėtų būti planuojami ir įrengiami naujai suformuotame kitos paskirties sklype, be to, tokius nesudėtingus požeminius inžinerinius statinius priskirti miško infrastruktūrai būtų ydinga, nes tai nesusiję su miško rekreacinėmis ir aplinkosauginėmis reikmėmis.

LR ŽŪR Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai pateiktu raštu nepritarė šio Vyriausybės nutarimo projekto išvadoms ir pasiūlė tobulinti įstatymo projektus, nes jie yra labai aktualūs tiems šalies gyventojams, kurie turi teisėtai įregistruotus statinius miškų paskirties žemėje, statinių eksploatavimui reikia sukurti tinkamas teisines sąlygas.

„Savininkas negali nieko daryti, net nuotekų įsirengti, apribojama galimybė disponuoti žeme. Jei norite, kad nuosavybė būtų išlaikyta lietuvių, atlaisvinkite rankas, kad žemė taptų vertinga ir naudojama“, – KRK sakė dr. A. Gaižutis.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Viktoras Karašauskis išsakė ministerijos kategorišką poziciją: leisti įsirengti nesudėtingą požeminę inžinerinę infrastruktūrą miške galima tik išimtiniais atvejais, kai tai yra susiję su miško reikmėmis.

Tačiau Seimo komitetas šiuo atveju palaiko LR ŽŪR ir LMŽSA. Aplinkos ministerijos atstovas sutiko: kompromisą galima rasti. Tam reikėtų į įstatymą įtraukti nuostatą dėl rekreacijos, turizmo tikslų. Tai buvo nesėkmingai mėginta ir anksčiau. KRK nariai svarsto, kad logiškiems sprendimams tiesiog reikėtų tinkamai pasiruošti.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.