Žemės ūkio rūmai dalyvauja Europos Sąjungos ERASMUS+ programoje, skirtoje tarptautinėms strateginėms partnerystėms. Projektą koordinuoja Varšuvos gamtos mokslų universitetas, o Lietuvoje – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) kartu su Žemės ūkio rūmais. Vykdant projektą bendradarbiaujama su partneriais iš Lenkijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Austrijos ir Vokietijos.
Pagrindinis projekto tikslas – padėti ir patarti Europos ūkininkams prisitaikyti prie nuolat kintančios rinkos ir naujos žemės ūkio politikos iššūkių. Visų šalių, dalyvaujančių projekte, smulkių ir vidutinių ūkių savininkai supranta, kad siekiant išlikti – būtina ugdyti ūkininkų verslumo gebėjimus ir kooperuotis bendrai veiklai. Tam būtina strategija. Deja, ūkininkai dažniausiai yra susikoncentravę į kasdienių darbų atlikimą labiau nei į strateginių sprendimų paieškas.
Projekto siekiamiems tikslams įgyvendinti yra sukurtos kelios projekto tikslinės grupės: pirmoji – ūkininkai ir žemės ūkio mokyklų moksleiviai, antroji grupė – konsultantai ir žemės ūkio mokyklų mokytojai.
Projekto konsorciumą sudaro mokslinių tyrimų, mokymų, konsultavimo ir žemės ūkio verslo organizacijos. Kadangi projektą įgyvendina žemės ūkio universitetai (Vageningeno, Liublianos ir Varšuvos), Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), ir visų dalyvaujančių šalių profesinės ūkininkų asociacijos, konsultavimo tarnybos, tikėtina, kad tai padės užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, žinių sklaidą, sąveiką tarp mokslo ir praktikos. Projekto pagalba numatoma sukurti ES verslumo ir strateginio valdymo platformą.
Žinia, geriausia mokykla – patirtinis mokymasis ir pažintis su realiais pavyzdžiais. Vienas jų – Slovėnijos šeimos ūkio, įsikūrusio Galicija kaime, tarp Žarec ir Celje miestų, lankymas.
„Mūsų šeimos ūkis gyvuoja jau 250 metų. Dabar ūkyje darbuojasi trys šeimos kartos. Be to, samdome du darbininkus. Turime 33 ha žemės, iš kurių 10 ha grūdų, 5 ha kukurūzų, 18 ha pievos. Auginame 85 galvijus, iš kurių 45 melžiamos karvės ir 40 veršelių. Taip pat laikome per 300 vištų, kurios per dieną padeda nuo 180 iki 220 kiaušinių. Turime ir 60 kiaulių“ – apie savo ūkį pasakoja slovėnas Andrej Podpečan.
Šiame ūkyje per dieną primelžiama nuo 700 iki 800 kg pieno, kuris perdirbamas vietoje. 70 % pagamintos produkcijos (sūris, šviežias pienas, varškė, mėsos gaminiai, kiaušiniai) parduodami ūkyje įkurtoje parduotuvėje, likusi dalis išvežama realizacijai į miestą.
„Ūkyje neapsiribojame tik žemės ūkio gamyba, bet teikiame ir kaimo turizmo paslaugas, vis dažniau sulaukiame miestelėnų šeimų su vaikais, kurie nori supažindinti vaikus su gyvenimo ypatumais kaime. Juk čia ne tik geras oras, puiki gamta, bet ir daug miesto vaikams nepažįstamų ūkio gyventojų – karvės, kiaulės, vištos“ – pasakoja slovėnas.
Andrej Podpečan patenkintas dalyvavimu projekto veiklose, nes jų pagalba mato dar didesnę ūkio plėtros perspektyvą, kai kurių veiklų optimizavimo galimybes, būtinybę priimti tam tikrus sprendimus, kurie padidintų derlingumą ir sumažintų ūkio valdymo kaštus.
„Ūkis labai tvarkingas, visi šeimos nariai ir darbininkai dirba darniai, kiekvienas ūkyje turi savo pareigas ir atsakomybes. Nustebino tokia įvairovė veiklų ir gausa ūkyje gaminamų bei realizuojamų produktų: pienas, sviestas, varškė, mėsos gaminiai, sūriai net 8 rūšių, kiaušiniai, ūkyje spaudžiamos sultys, konservuojamos daržovės, įvairios mišrainės žiemai“ – dalinosi įspūdžiais ūkyje apsilankiusi projekto dalyvė – Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė.