Lapkričio 21 d. Žemės ūkio rūmų teisininkė Agnė Bundzinskaitė dalyvavo projekto „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“ spaudos pusryčiuose.
Projektą kartu su LR valstybine darbo inspekcija įgyvendina 4 socialiniai partneriai – didžiausios darbdavių ir darbuotojų organizacijos, turinčios daugiausiai įtakos pokyčiams socialinės partnerystės srityje: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.
Spaudos pusryčių tema – „Darbo kodekso įtaka: lūkesčiai ir realybė“. Diskusijoje dalyvavo ir pastebėjimais apie naująjį darbo kodeksą pasidalino Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, kuri pabrėžė įmonių socialinės atsakomybės svarbą ir darbdavių organizacijų socialinį atsakingumą. „Už kvalifikuotą darbo jėgą darbdaviai turi mokėti atitinkamai, kad lietuviai nevyktų į kitas šalis dirbti. Darbdaviai šiandien privalo būti lankstesni ir atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus. Dėkoju visoms organizacijoms – projekto partnerėms už susitelkimą ir bendrą darbą”, – kalbėjo viceministrė.
Siekiant kuo daugiau suinteresuotų asmenų supažindinti su darbo teisės naujovėmis, Lietuvos žemės ūkio rūmai, būdami projekto „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, įgyvendinamo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, partneriu, organizuoja konferencijas tema „Darbo teisės naujovės: ką būtina žinoti kiekvienam“, kurių metu visus norinčius konsultuoja profesionalūs teisininkai.
„Bet kurios šalies ekonomikoje žmonės yra esminis sėkmingos ekonominės veiklos veiksnys, tačiau tam būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Socialinio dialogo stiprinimui užtikrinti būtina plėtoti Europos Sąjungos institucijų, Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų dialogą Europos Sąjungos (ES), nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, nes jo skatinimas – geriausia investicija į žmogiškąjį kapitalą. Praktika rodo, kad dauguma kasdienių klausimų išnyktų juos iš anksto aptarus kolektyvinėje sutartyje, todėl viešais mokymais skatiname ne tik lanksčiau derinti mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių interesus, tačiau ir užmegzti sėkmingą dialogą tarp ES institucijų, Vyriausybės organizacijų bei socialinių partnerių, kad būtų prisiimta bendra atsakomybė už visuomenės gerovę. Tikimės, kad įgyvendinus šį projektą, šalyje turėsime sklandesnį kolektyvinį bendradarbiavimą, o geroji mūsų šalies praktika bus naudinga ir kitoms ES narėms“, – sako Žemės ūkio rūmų teisininkė Agnė Bundzinskaitė.
Spaudos pusryčiuose taip pat dalyvavo Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas.
*****
- Ilgalaikės įžvalgos: kokių kompetencijų ir įgūdžių darbuotojų labiausiai reikės žemės ūkio sektoriuje per ateinančius 10 metų. Kaip šiuo klausimu pasitarnauja socialinis dialogas?
Pastaruoju metu žemės ūkio sektoriaus darbdaviai pasigenda ne tik kvalifikuotų žemės ūkiui reikalingų specialistų-konsultantų, bet ir profesinio rengimo institucijose parengtų darbininkų, atitinkančių šiuolaikinius darbo rinkos poreikius. Šiandien, kai kuriami modernūs ūkiai, sudarinėjami verslo planai, įsisavinama ES parama iškyla problema – jaunų kvalifikuotų žemės ūkio/kaimo plėtros specialistų stygius. Darbdaviai laukia specialistų, kurie gebėtų savarankiškai dirbti su naujomis žemės ūkio mašinomis, būtų susipažinę su savo srities naujovėmis, ES teisiniais dokumentais/reglamentais, gebėtų bendrauti, turėtų ne tik savarankiško darbo, bet ir darbo komandoje įgūdžius, kritinį ir analitinį mąstymą, psichologines žinias, turėtų supratimą (žinias, pagal kitų šalių patirtį) apie verslumą /jo taikymo galimybes. Žemės ūkyje ir perspektyvoje bus didelis poreikis žemės ūkio technikos, inžinerijos, mechanikos specialistų, agronomų, augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės specialistų – konsultantų, gyvulininkystės srities specialistų, aplinkosaugos, ekologijos specialistų, žemėtvarkos, vandentvarkos, aplinkosaugos, veterinarijos gydytojų. Pažymėtina, kad darbdaviai laukia motyvuotų ir su darbine patirtimi specialistų, kurių poreikis ir ateityje išliks didelis.
- Itin daug dėmesio, kalbant apie darbuotojų ir darbdavių dialogą, skiriama darbuotojų motyvacijai skatinti, nes būtent pastarasis veiksnys nulemia ilgalaikį darbą vienoje vietoje. Kaip ši problematika atsispindi žemės ūkio srityje.
„Natūralu, kad, keičiantis darbuotojų kartoms, turi keistis ir darbinius santykius numatantys reglamentai – naujoji Y karta yra dinamiškesnė ir ne tokia lojali vienai darbovietei, tad darbdaviai turi į tai atsižvelgti. Darbuotojams atsiradus daugiau galimybių keisti darbo vietą, darbdaviai turi ypatingą dėmesį skirti ne tik talentų pritraukimui, bet ir jų motyvacijai – dialoge tarp darbdavio ir darbuotojo pastaroji tampa vis dažnesniu motyvu. Praktika rodo, kad dauguma kasdienių klausimų išnyktų juos iš anksto aptarus kolektyvinėje sutartyje, todėl skiriame didelį dėmesį lūkesčių ir poreikių aptarimui, kad jie būtų priimtini ir darbuotojui, ir darbdaviui. Bet kurios šalies ekonomikoje žmonės yra esminis sėkmingos ekonominės veiklos veiksnys, tačiau tam būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas. Socialinio dialogo stiprinimui užtikrinti būtina plėtoti Europos Sąjungos institucijų, Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų dialogą Europos Sąjungos (ES), nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, nes jo skatinimas – geriausia investicija į žmogiškąjį kapitalą,“ – sako ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Šio įgyvendinamo projekto siekiai – motyvuoti asmenis stiprinti profesinių sąjungų atstovavimą, paskatinti darbdavius ir darbuotojus plėtoti socialinį dialogą įmonėse ir kooperatyvuose, didinti jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, kurios skatintų kolektyvinių sutarčių pasirašymą, skatinti aktyvesnį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą, prisidedant prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo.
- Ar lengva užmegzti dialogą su valdžios institucijomis, kai kalbama apie bendrąją žemės ūkio politiką, tarptautines sutartis? Ar valdininkai supranta žemės ūkio srityje kylančias problemas?
– Esame įtakingiausia žemdirbių savivaldos organizacija, jungianti žemdirbių, maisto produktų gamintojų ir perdirbėjų, taip pat – kaimo bendruomenes, kultūrines ir profesines asociacijas. Valdžios institucijoms teikiame konsoliduotą bei ŽŪR valdymo organuose daugumos narių balsų patvirtintą nuomonę/poziciją. Narių interesams atstovaujame ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Motyvuota ŽŪR administracijos komanda, kuri aktyviai dirba ne tik centre Kaune, bet ir 31 šalies kaimiškajame rajone įgyvendina Žemės ūkio ministerijos priemonę „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, kurios pagalba esame arčiausiai kaimo žmogaus ir žemdirbio.
Vienas pagrindinių ŽŪR tikslų – dialogas su valdžios institucijomis, todėl atstovaujame žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams aukščiausiu lygiu – pradedant Seimu, Vyriausybe, atskirose ministerijose – Žemės ūkio, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir kt., pagal klausimų problematiką. Taip pat pažymėtina, kad aktyviai dalyvaujame Trišalės tarybos darbe. Bet kurios šalies ekonomikoje žmonės yra esminis sėkmingos ekonominės veiklos veiksnys ir tam būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas.
