Jaunimas

Startuoja pilietinio ir tautinio ugdymo programa

1.23KPeržiūrų

Rugsėjo 12-13 dienomis „Tautinio paveldo edukacijų” meistrai dalyvavo Būrelių ir užimtumo mugėje „Z vaikai” Kaune! Akropolyje. Susidomėjusieji čia galėjo ne tik užduoti rūpimus klausimus, bet ir išbandyti įvairias veiklas bei užsiregistruoti į edukacijas, kurios vyks Žemės ūkio rūmuose nuo rugsėjo mėnesio trečiosios savaitės.

Rugsėjo 12 d. Mugėje vaikai pynė apyrankes tradiciniais raštais su „Etno rankdarbių dirbtuvių” mokytoja Vilija Rutautiene.

„Manoma, kad vytinių juostų audimo būdui yra apie 6 tūkst. metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvoje turime duomenų nuo V a. Lietuvių kultūroje juostos be praktinės reikšmės (kaip virvė, raištis, sėtuvės ar kūdikio vygės pakabinimui, diržas susijuosti drabužius, aprišti nuometus) turėjo ir simbolinę reikšmę: žmogaus apjuosimas juosta, uždarant jį rate, tarytum saugo jį nuo išorinio grėsmingo pasaulio poveikio, o jos pririšimas prie kokio nors objekto, saugo nuo piktų jėgų. Juostomis ir juostelėmis apjuosdavo įvairių apeigų: krikštynų, vestuvių, laidotuvių metu. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę, o juostos audimas buvo laikomas tarytum malda…”, – pasakoja tradicinių amatų meistrė Vilija Ratautienė.

Rugsėjo 13 d. ne tik vaikus, bet ir suaugusius į užburiantį lietuviškos ornamentikos tapymą įtraukė Edita Rimkienė, atstovaujanti „Juvelyrikos ir aksesuarų studijai”.

„Kviečiame vaikus mokytis šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių iš geriausių savo amato meistrų! Tai nauja Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) iniciatyva, kuria kviečiame vaikus ir jaunimą gyvai prisiliesti prie savo protėvių istorijos ir užmegzti tiesioginį ryšį su gamta. Tautinio paveldo edukacinės programos – tai ne tik unikalus ir prasmingas laisvalaiki, bet ir tautiškumo bei pilietiškumo ugdymas, ko labai pasigendame Lietuvos švietimo sistemoje. Taigi imamės iniciatyvos savarankiškai, nes tautinis paveldas yra prasmingas daugeliu aspektų. Tai puikiausia krašto reprezentacija, atspindinti ilgaamžes tautos vertybes, tradicijas ir vietinį savitumą, tačiau svarbiausia, kad jaunimo įtraukimas į šį procesą – puiki tautinės tapatybės ugdymo praktika“, – sako LTPGKA vadovė Jolanta Kubolienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti kūrybinėse edukacinėse programose ir savo rankomis prisiliesti prie šimtmečius menančių amatininkystės paslapčių.

„Tapyba – puikus būdas pažinti save ir išsilaisvinti nuo kasdienybės. Kiekvienas piešinys atspindi žmogaus vidinę būseną būtent šią akimirką. Vaikams ir jaunimui tai savotiška terapija susikaupti ir atsipalaiduoti bei pajausti spalvų žaismingumą”, – kalba tarptautiniuose pleneruose dalyvaujanti ir savo kūrybiškumą šlifuojanti dailininkė Edita Rimkienė.

Nors XXI a. technologinė pažanga šiandien mums atveria pažintį net su kitomis planetomis, tačiau niekas neatstos gyvo prisilietimo prie savo protėvių istorijos ir tiesioginio ryšio su gamta.

Visada žavimės tais žmonėmis, kurie šimtmečiais saugo šeimos amatininkystės paslaptis: keraminius puodus jie žiedžia lygiai taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų jų protėviai, ir dega juos krosnyje tikra ugnimi lygiai taip pat, kaip jų seneliai. Lietuvos kaimuose dar galima rasti audimo staklių, kuriomis mūsų prosenelės ausdavo savo kraitį. Šiandien senoviniai baltų raštai audimuose įgavo naują prasmę ir naują gyvenimą. Lygiai taip pat šių dienų žmonės savo namuose kabina pagal senovinę tradiciją išdrožtus medinius kryžius, stato rūpintojėlius ir maišo uogienes ant modernių viryklių mediniais šaukštais.

Norint pažinti savo tautą, būtina pažinti papročius, tradicijas, darbo įrankius, užsiėmimus, verslus.

Šiandien tradicijos ir amatai išgyvena renesansą Z vaikų kartoje, kaip nepažinta ir įtraukianti edukacinė veikla su istorijos bei tradicijų prieskoniu.

LTPGA ir LR ŽŪR iniciatyva į Tautinio paveldo edukacines programas kviečiami vaikai nuo  8-erių metų ir vyresni.

Edukacinių programų dalyviai susipažins su amatais, papročiais, Lietuvos istorija ir tradicijomis bei ugdys kūrybiškumą, estetikos pojūtį, lavins motoriką.

Kiekviena edukacinė programa kryptingai orientuoja ir artimiau supažindins su pasirinktu amatu. Edukacijas ves tik sertifikuoti tautinio paveldo gamintojai ir kūrėjai, kurie dalinsis savo amato subtilybėmis, žiniomis ir neįkainojama patirtimi.

Nuo 2020 m. rugsėjo startuoja 4 edukacinės programos:

Kulinarinio paveldo edukacinė programa, kurios metu lietuvių tautinės virtuvės tradicijas ir ypatumus pristatys tautinio paveldo gaminių meistrai. Edukacijų metu bus mokoma gaminti tautinio paveldo patiekalus, kuriems suteiktas sertifikatas dėl senesnių nei 100 metų receptūrų, būdingų tam tikram etnografiniam regionui. Šiandien mūsų mitybos racione vis mažiau vietos lieka tautiniams patiekalams, tad Z kartos vaikams Lietuvos tautinė virtuvė tampa tikra egzotika. Na ir, žinoma, maistas neatsiejamas nuo tradicijų ir papročių, tad kartu su maisto gamyba edukacijų dalyviai pažins Lietuvos etninę kultūrą, etnografinius regionus, šiek tiek istorijos ir įdomybių iš prosenelių buities.

Juvelyrikos ir aksesuarų edukacinė programa, kuri supažindins su žalvario papuošalų gamyba, vėlimo technika, tapyba ant odos, tapyba ant medžio pagal tautinę ornamentiką, drabužių ir aksesuarų dizainu. Papuošalų gamyba – sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas: čia svarbus ne tik technikos išmanymas, bet ir kompozicijos supratimas. Pirmuosiuose užsiėmimuose bus mokoma tautinės ornamentikos meno: pajusti linijas ir jų ritmą. Vėliau bus eksperimentuojama ir susipažįstama su įvairiomis medžiagomis: vilna, oda, žalvariu. Bus mokoma vėlimo technikos, tapymo ant odos bei medžio, kuriami tautinių drabužių aksesuarai ir prisimenama Lietuvos stiliaus ir mados istorija: kokia simbolika dažniausiai būdavo naudojama papuošalų gamyboje, kur ir kada buvo puošiamasi.

Etno rankdarbių edukacinė programoje bus mokoma siūti, austi, ar siuvinėti, lopyti drabužius, verpti. Kadaise tai buvo kasdieniai mergaičių ir merginų namų ruošos darbai. Tuo tarpu šiandien rankdarbiai priskiriami meno terapijai – atsipalaidavimui, harmonijai, koncentracijai ir ypač motorikai lavinti. Etno rankdarbių edukacinėje programoje dalyviai mokysis įvaldyti virbalus ir adatas, susipažins su tradicinio mezgimo, siuvinėjimo, audimo, nėrimo pradžiamoksliu: nuo siūlo įvėrimo į adatą, mazgo užmezgimo iki tradicinių dygsnių ar akių išmezgimo. Įgytus gebėjimus bus galima pritaikyti ir šiuolaikiniams aksesuarams sukurti.

Jaunųjų amatininkų dirbtuvių edukacinė programa apima viską, ką lietuviai pasigamindavo savo rankomis ir pritaikydavo buityje: nuo molinių indų ir medžio dirbinių iki žvakių liejimo ir žaislų gamybos. Senųjų amatų pagalba edukacijų dalyviai susipažins su senovės lietuvių gyvenimo būdu, kultūra, tradicijomis. Programos metu bus lavinamas kūrybiškumas, bendradarbiavimas bei dėmesio koncentracija. Visgi didžiausias smagumas tai, jog kiekvieną užsiėmimą vaikai pasigamins kažką naujo savo rankomis. Pirmosiose pamokose bus supažindinama su keramikos istorija, amatu, molio rūšimis, žiedimo subtilybėmis, technikomis ir formavimo būdais. Taip pat bus mokoma drožinėti iš medžio senaisiais būdais, pinti iš vytelių, verti sodą, gaminti muilą pagal XIX a. vidurio technologiją ir dar daug kitų įdomių tradicinių veiklų.

X