Naujienos

Stebinantys kainų skirtumai nuo pieno gamintojų iki vartotojų

Jeigu remtumės tik pieno perdirbimo įmonių informacija, tai galėtume susidaryti įspūdį, kad pienininkystė Lietuvoje klesti. Deja, iš tikrųjų yra kitaip. Oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad 40 proc. pieno vis dar gaminantys smulkieji ir vidutiniai pieno gamybos ūkiai dėl diskriminacinės kainų nustatymo tvarkos traukiasi iš rinkos, o pieno gamyba mažėja.

Advokatų kontora EUROLEX Žemės ūkio rūmams pateikė teisinę išvadą dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto ir pasiūlė, ką reikėtų taisyti.

Iš teisinių išvadų

Advokatų kontoros EUROLEX advokatas prof. Habil. Dr. Vilenas Vadapalas ŽŪR pateiktoje teisinėje išvadoje teigia, kad Lietuvos pieno rinkos struktūra yra nepalanki veiksmingai konkurencijai  – joje visų pirmo nėra balanso ir tarp smulkių ir vidutinių bei didelių pieno gamintojų. Rinka pasižymi žemu gamintojų kooperacijos lygiu: kooperacija apima tik apie trečdalį gamintojų, tuo tarpu kai ES vidurkis siekia 55 proc.  gamintojų, be to nemažai Lietuvoje veikiančių kooperatyvų iš tikrųjų tik naudojasi kooperatyvų statusu pelno iš prekybos žaliu pienu tikslais.

Pasak V. Vadapalo, mažų ir vidutinių ūkių konkurencinė padėtis pieno gamybos rinkose kitose ES valstybėse narėse (Lenkijoje, Vokietijoje ir kt.) atrodo pastebimai geresnė. Konkurencijos tarybos (KT) išvadose pastebima, kad smulkių ir vidutinių ūkių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tuo tarpu didžiausių ūkių skaičius auga, net pripažįstant objektyvių ekonominių veiksnių įtaką tam ir faktą, kad  98,7 proc. ūkių, pasitraukusių iš pieno gamybos, buvo 1-2 karvių laikytojai.

EUROLEX teisinėje išvadoje rašoma: „Tokios struktūros rinkoje susidaro ypač palankios sąlygos ekonominę galią turinčiam rinkos dalyviui, net ir neturinčiam dominuojančios padėties, piktnaudžiauti savo esama galia mažų ir vidutinių rinkos dalyvių sąskaita ir tuo pačiu juos palaipsniui stumti iš rinkos. Mažos supirkimo kainos yra viena rimčiausių pieno ir pieno produktų sektoriuje egzistuojanti problema, ką nurodė didelė atsakymus Konkurencijos tarybai pateikusių kooperatyvų dalis. Dauguma (67 proc.) kooperatyvų nuogąstavo, kad, panaikinus kvotas, situacija dar pablogės – rinkoje padidės pieno kiekiai, kas sumažins pieno supirkimo kainas, tuo tarpu smulkūs ūkiai galimai bus priversti trauktis iš rinkos (KT išvadų 212 punktas).  Suprantama, kad pieno supirkimo kainos žymiu mastu priklauso nuo pasaulinės, ir ypač ES vidaus rinkos, pieno produktų kainos. Tačiau toks reiškinys, kaip mažų pieno kainų taikymas ypač smulkiems ir vidutiniams gamintojams turi ir kitą priežastį žinant, kad Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra vienos žemiausių, o pieno produktų pardavimo – vienos aukščiausių Europos Sąjungoje. Ši priežastis logiškai glūdi iškreiptoje kainodaroje ar net kainų diskriminacijoje, kurią, kaip teigia daugelis mažų ir vidutinių gamintojų, jiems, palyginus su dideliais gamintojais, taiko penki didžiausi pieno perdirbėjai. Pastarieji turi didžiąją superkamo pieno rinkos dalį Lietuvoje ir tuo pačiu – beveik neribotą ekonominę galią primesti kainas mažiems ir vidutiniams gamintojams, kurių parduoto pieno dalis 2014-2015 metų laikotarpiu sudarė mažiau nei 30 proc. Kai iš viso 33495 gamintojų skaičiaus, pardavusių pieną supirkėjams per 2014-2015 kvotos metus,  90 proc. buvo smulkūs ir vidutiniai gamintojai, o jie gamina mažiau nei trečdalį žalio pieno, kainas diktuoti jiems yra ypač lengva, jeigu įstatymas tokios praktikos nedraudžia. Jų laipsniškas stūmimas iš rinkos yra objektyviai naudingas dideliam supirkėjui, kuriam pieno supirkimas iš didelių pieno gamintojų objektyviai užtikrina stabilesnį pelną. Galimai mažesni kaštai čia yra antraeilis faktorius. Sunkios socialinės-demografinės pasekmės, kurias sukelia mažų ir vidutinių ūkių pasitraukimas iš žemės ūkio (šeimos ūkių, jų sukurtų darbo vietų praradimas, kaimų tuštėjimas, emigracijos augimas ir t.t.) tenka visuomenei ir valstybei“.

Pieno perdirbėjų akimis

Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, kuri gina AB „Pieno žvaigždės“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Rokiškio sūris“ interesus, 2019 01 15 paskelbė, kad kelis mėnesius augusios pieno supirkimo kainos gruodžio mėnesį sumažėjo tik „šiek tiek“.  Taigi „Pieno centro“ duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina 2018 gruodžio mėn. siekė 31,38 ct/kg, arba per mėnesį sumažėjo 0,8 proc.   Tiesa, stambiesiems pieno ūkiams perdirbimo įmonės mokėjo vidutiniškai net po 35,9 ct/kg. ŽŪM duomenimis, vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2018  gruodžio mėn. buvo 24,04 ct/kg.

Pasak „Pieno centro“ direktoriaus Egidijaus Simonio, sumažėjus pieno produktų paklausai eksporto rinkose, sumažėjo pieno supirkimo kaina.

2019 m. vasario mėn. „Pieno centras“ pasigyrė, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonės už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams 2018 – aisiais mokėjo tiek pat, kiek vidutiniškai buvo mokama ES rinkoje. Pavyzdžiui, parduodantiems daugiau nei 40 t pieno per mėnesį stambiausios pieno perdirbimo įmonės už natūralų pieną 2018 m. mokėjo vidutiniškai po 33,0 ct/kg. Taigi stambieji perdirbėjai akcentavo tik santykius su stambiaisiais pieno gamintojais, tarsi vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai rinkoje neegzistuoja.

Pieno produktų kainos

Pieno perdirbėjai ir prekybininkai nemėgsta, kai ekonomistai nagrinėja pieno produktų kainų keitimąsi, ypač kai produktų kainos auga arba stovi vietoje, o pieno supirkimo kainos mažėja.  Kainos kiekviename prekybos centre bei mažesnėse parduotuvėse skirtingos. Kai kuriose pieno produktų galime įsigyti pigiau, jiems taikomos laikinos akcijos. Visose parduotuvėse apsilankyti užtruktum daug laiko, todėl apsilankykime ir neseniai ŽŪM iniciatyva sukurtame tinklapyje www.produkukainos.lt, kuriame pateiktos naujausios, t.y. praėjusios savaitės maisto produktų supirkimo kainos.

Tiesa, dėl kai kurių tinklapyje pateikiamų duomenų verta abejoti. Pavyzdžiui, 2019 02 03 buvo skelbiama, kad stambiuosiuose prekybos centruose litras geriamo pieno kainavo nuo 0,56 iki 0,69 EUR.  Tačiau tą pačią dieną IKI prekybos centre litras pigiausio naminio 2,5 proc. pieno kainavo 0,78 EUR, o minėtame tinklapyje buvo paskelbta 0,62 EUR kaina, beje, tai ir buvo vidutinė mažiausia geriamo pieno kaina nuo sausio 28 d. iki vasario 3 d.  ŽŪIKVC duomenimis, vidutinė geriamo pieno kaina vasario pradžioje siekė 0,88 EUR/l.

Pirmauja prekybininkai

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) nuolat pateikia duomenis apie pieno produktų kainos struktūrą, t.y. kokia kainos dalis atitenka pieno gamintojams, perdirbėjams, prekybininkams ir valstybei. Panagrinėkime, kaip keitėsi geriamojo 2,5 proc. riebumo pieno kaina. Valstybės dalis nesikeitė – sudarė 17,4 proc. kainos. Nuo 2014 – ųjų pradžios pieno gamintojai didžiausią kainos dalį gavo 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais – net 34,3 proc. kainos, supirkėjų dalis buvo 24,2 proc., o prekybininkų – 21,1 proc. 2016 m. gegužės mėn. žemdirbių dalis buvo pasiekusi žemiausią tašką – tik 19,5 proc. Praėjusių metų pabaigoje pieno gamintojams teko 26,3 proc., perdirbėjams – 21,7 proc., o prekybininkai pasiliko 34,6 proc. Tai didžiausia jų dalis per pastaruosius penkis metus.

Net žiemą kainas pasuko žemyn

Nors didžiausią geriamojo pieno kainos dalį gauna prekybininkai, tačiau perdirbėjai nusprendė atsigriebti smaugdami pieno gamintojus. Jau įpratome prie supirkimo kainų mažinimo vasarą, kai, pasak perdirbėjų, vidaus rinkoje susidaro pieno perteklius. Nors tuo sunku patikėti, nes perdirbimo įmonės neišnaudoja visų gamybos rezervų. Tačiau šį sezoną, kaip niekada anksčiau, kainų mažinimo banga prasidėjo viduržiemį. Kokie argumentai?

AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa paaiškino, kad priežasčių reikėtų ieškoti eksporto rinkose. Esą jau nuo 2018 vasaros pieno produktų kainos eksporto rinkose pradėjo mažėti, tačiau „Rokiškio sūris“ stengėsi supirkimo kainų nemažinti, nes tikėjosi, kad žiemą pieno produktų kainos pakils. Nepakilo. Tiesa, D.Trumpa pieno gamintojams paliko viltį juos paguodęs, kad vasario mėnesį pieno produktų kainos eksporto rinkoje normalizuojasi. Taigi turėtų didėti ir pieno supirkimo kainos? Kol kas perdirbėjai tokių planų neturi. Esą pirmiausia reikia pagamintus produktus tose rinkose produktus parduoti, o tada jau skaičiuoti. Per kiek laiko parduos? Sunku pasakyti.

Aukcionai neskelbia pavojaus

Kitokius niuansus eksporto rinkose regi LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys. Jo duomenimis, vasario mėn. pradžioje pieno produktų aukcionuose užfiksuoti rezultatai parodė, kad nėra pagrindo pieno supirkimo kainas mažinti.

„Tokią išvadą galime padaryti remdamiesi aukcionų rezultatais. Užfiksuotas 6,7 proc. didžiausias teigiamas kainų augimas: beveik 11 proc. augo kazeino, 5 proc.  pieno riebalų, 4,2 proc. sviesto ir 3,9 proc. lieso pieno miltelių kainos. 3 proc. sumažėjo tik sviesto pieno miltų kaina“, – sakė A.Gapšys.

Be kita ko, verta priminti, kad  2018 m. gruodžio mėn. žaliavinio natūralaus pieno supirkimo kainos nežymiai ( apie 1,4 proc.) sumažėjo 14 -oje  ES šalių (Lietuvoje – 0,9 proc.). Pagal supirkimo kainas 2018 m. gruodžio mėn. Lietuva lenkė tik Bulgariją, Vengriją ir Latviją.

Už kilogramą – 13 centų

Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi parduodantys daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (apie 500 t per metus). Tokie tiekėjai parduoda apie 60 proc. viso Lietuvoje pagaminamo pieno. Taigi likusieji gamina 40 proc., tarp jų  ir iki dešimt karvių laikantys ūkiai (net 74 proc. visų pieno gamintojų), kurie rinkai tiekia apie 11 proc. pieno.

„Pieno centras“ visada akcentuoja apie stambiesiems pieno gamintojams mokamas pieno supirkimo kainas. Kiti 40 proc. pieno tiekiantys pieno gamintojai tarsi nematomi, apie jiems mokamas pieno supirkimo kainas neužsimenama. O juk net 16 tūkst. ūkių vis dar laiko 1-5 karves ir 3670 ūkių laiko 6-14 karvių. Kiek jiems mokama? Pasak Šilutės r. pieno gamintojų asociacijos pirmininkės Juzefos Tamavičienės, yra ūkių, kurie už pieną tegauna 13 ct/kg ir net mažiau.

Daugiau nei 15 karvių Lietuvoje laiko apie 3 tūkst. ūkių. Tarp jų yra ir Pasvalio r. 100 karvių laikanti Felė Aperavičienė, už parduodamą pieną gaunanti po 22 ct/kg ir jau galvojanti apie pasitraukimą iš pienininkystės. Ir labai tikėtina, kad dėl pieno supirkimo kainų mažinimo šią žiemą, iš rinkos pradės trauktis ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai ūkiai.

Šaltinis: „Pieno centras“

Keistos išvados ir jas paneigianti statistika

Neseniai apie Lietuvos pieno rinkos problemas tyrimą pabandė atlikti konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Iš pateiktų išvadų atrodo, kad tik pabandė. Ne daugiau. EKT partneris Darius Dulskis, matyt remdamasis minėto tyrimo duomenimis, padarė išvadą, kad Lietuvos pieno ūkiai yra pajėgūs pagaminti visą pieno perdirbėjams reikalingą žaliavos kiekį, jeigu savo reikmėms nepasiliktų 10 proc. ir dar apie 4 proc. neeksportuotų. Priminsime, kad šiuo metu lietuviškos kilmės sudaro tik apie 75 proc. viso perdirbimui reikalingo poreikio.

Be kita ko, EKT padarė tikrai stulbinamą išvadą, kad dėl lietuviško pieno trūkumo, perdirbimo įmonėms tenka jį importuoti iš Latvijos ir Estijos stambiųjų pieno ūkių, iš kurių reikiamos kokybės pieną lietuviai perka maždaug 15 proc. pigiau nei Lietuvoje.

Tačiau LAEI skyriaus vadovo A.Gapšio pateikti duomenys rodo, kad yra kaip tik atvirkščiai – Latvijoje, Estijoje ir net Lenkijoje Lietuvos pieno perdirbėjai pieną 2018 m. I pusmetį pirko ne 15 proc. pigiau, bet Estijoje net 16 proc. brangiau, o Latvijoje – 7 proc. brangiau nei Lietuvoje. Tiesa, 11 proc. Latvijoje ir 2 proc. Estijoje už pieną mokėjo mažiau nei stambiesiems ūkiams Lietuvoje.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonių pieno supirkimo kainos 2017–2018 m. I pusmetyje, EUR/ t

2017 2018 Pokytis 2018/2017 proc.
Importas  iš Estijos 345,0 325,0 -5,8
Importas iš Latvijos 319,8 294,0 -8,1
Importas iš Lenkijos 357,6 331,8 -7,2
Supirkimas Lietuvoje 280,7 273,6 -2,5
Supirkimas Lietuvoje iš stambiųjų ūkių 343,4 330,0 -3,9

Šaltinis: LAEI

Pieno gamyba mažėja

ŽŪM duomenimis 2018 m. gruodžio mėn. buvo supirkta 103,8 tūkst. t pieno – 2 proc. mažiau nei 2017 m. gruodžio mėn. Iš viso 2018 – aisiais Lietuvoje buvo supirkta 1,362 mln. t pieno – 2,8 proc. mažiau nei 2017 m. Beje, Lietuvoje pieną perdirba apie 20 įmonių. Penkios stambiausios bendrovės – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ – perdirba apie 94 proc. viso pieno.

2018 m. pieno pardavimas pagal gamintojų laikomas karves 2019 m. sausio 1 d.
  Viso Gamintojai laikantys 1-5 karves Gamintojai laikantys 6-14 karvių Gamintojai laikantys 15 ir daugiau karvių
Gamintojų sk. 22811 16072 3668 3071
Parduoto pieno kiekis tūkst. t 1355,99 168,60 152,28 1035,10
Karvių skaičius 232025 31774 31692 168559

Šaltinis: ŽŪIKVC

 

Metai Pieno gamintojų parduotas natūralaus riebumo pieno kiekis perdirbimui, tūkst. t
Viso Lietuvos pieno supirkimo įmonėms Kitoje ES šalyje registruotam ūkio subjektui
2015 m. 1436,46 1436,46 0,00
2016 m. 1410,21 1409,46 0,75
2017 m. 1396,99 1395,22 1,77
2018 m. 1362,29 1355,99 6,30

 

Šaltinis: ŽŪIKVC

X