Apie žemės ūkio specialistų rengimą buvo surengta ne viena aukšto lygio diskusija. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlo sprendimą. Trečiadienį su suinteresuotomis šalimis dar kartą buvo išgrynintos aktualiausios problemos ir aptartas sprendimo „Dėl žemės ūkio specialistų rengimo“ projektas.
Įžvalgomis su Seimo komiteto nariais dalijosi žemės ūkio ministras Andrius Palionis, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas, LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis, VDU kancleris prof. Antanas Maziliauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vadovas Edvardas Makelis, akademinės ir verslo bendruomenės atstovas prof. Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė.
Per pastarąjį dešimtmetį pirmakursių skaičius sumažėjo trigubai. 2014 m. pirmakursių studentų, priimtų į pirmosios pakopos žemės ūkio programas, skaičius siekė 947, o 2019-aisiais – vos 162 (VDU). Užtikrinti ateities žemės ūkiui reikalingų specialistų rengimą tampa rimtu iššūkiu. Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikti naujausi tyrimai rodo, kad artimiausią penkmetį žemės ūkio sektoriui kasmet reikės 1,8 tūkst. siauros specializacijos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų (neskaitant miškininkų, maisto pramonės ir platesnės specializacijos darbuotojų).
Pokyčiams akademinė bendruomenė yra pasiruošusi. Prof. J.Augučio pastebėjimu, padėtį ištaisyti galima pripažinus, kad žemės ūkio specialistų rengimas yra valstybės reguliuojamas, ir leidus universitetams patiems atsirinkti gabiausius studentus, o ne pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatomą stojamojo balo kartelę, kuri dėl bendrojo lavinimo šalyje netolygumo abiturientams iš regionų sunkai įveikiama.
VDU rektorius patikino, kad atėjo laikas į kiekvieną vaiką žiūrėti kaip į vertybę. Panašios frazės skambėjo ir iš daugelio kitų kalbėtojų lūpų: reikia baigti su vaikų rūšiavimu pagal tai, kokią jis mokyklą baigęs.
Valstybės reguliavimo srities pripažinimas reikštų, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atliktų motyvuotą analizę, kiek ir kokių specialistų reikia, ir universitetams pateiktų valstybinį užsakymą, su mokslo institucijomis būtų pasirašyta sutartis.
Panašią praktiką yra įdiegę suomiai, estai. Prof. A.Maziliauskas sako, kad aukštoji mokykla, atsirinkusi motyvuotus moksleivius, per pirmuosius metus leistų jiems pasitempti. Tam yra mentorystė ir kiti metodai. Siekdamas padėti moksleiviams iš regionų universitetas pavasarį mėgino rengti parengiamuosius kursus, į juos atvyko net 300 vaikų. Atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir kaimo mokyklų rengimo yra rimta problema, tačiau dėl to negalima vaikams iš kaimo užkirsti kelio į aukštąjį mokslą. Kitas dalykas, kad parengiamųjų kursų lankytojai nėra įpareigoti rinktis būtent šio universiteto. Valstybinis užsakymas viską sudėliotų į savo vietas.
Žemės ūkio ministras A.Palionis, kiti politikai palaiko mintį dėl politinio sprendimo atsisakyti stojamojo balo kartelės, kai yra kalbama apie žemės ūkio studijas, regioninius universitetus.
Tačiau iš ŠMMS pusės, akcentuojamos galimai ne tos problemos, nes ir dabar dėl valstybės finansuojamų vietų universitetuose yra konsultuojamasi su visomis ministerijomis, tačiau numatyti krepšeliai dažnai lieka nepanaudoti. Prof. V.Razumas svarsto, kad žemės ūkio srities studijos jaunimui galbūt mažiau patrauklios, blogesnės įsidarbinimo galimybės. Tačiau viceministras nebuvo linkęs ginčyti kitokias nuomones ir pripažino, jog aptariama tema yra politikų apisprendimo dalykas.
LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis pripažino, kad klausimas yra labai svarbus, rengiamas aktualus nutarimas. Tačiau kartu priminė, kad daugiau nei prieš metus (2018 metų balandžio 13 dieną) LR ŽŪR taryba panašiu klausimu kreipėsi į Seimo komitetą su prašymu ta pačia tema surengti bendrą KRK ir Švietimo ir mokslo reikalų komiteto diskusiją. „Dalyvavo daugelis akademinės bendruomenės narių, buvo priimtas nutarimas. Ir ką? Šiandien mes kalbame apie tuos pačius dalykus“, – pastebėjo S.Dimaitis apgailestaudamas, kad reikalai nuo to laiko nepajudėjo nė per plauką. Kad nebūtų tik tuščiai gaištamas laikas, reikalingi realūs politiniai sprendimai.
Kokius sprendimus siūlo KRK
KRK Vyriausybei teikiami svarbiausi pasiūlymai: su žemės ūkio veiklomis susijusias studijų programas priskirti Valstybės reguliuojamoms; pavesti ŽŪM būti atsakinga už žemės ūkio specialistų poreikio nustatymą ir prognozę; pavesti ŽŪM kartu su ŠMSM pagal specialistų poreikį suformuoti Valstybės užsakymą pagal atskiras studijų kryptis ir/ar studijų programas bei aukštąsias mokyklas, sudaryti sutartis su universitetais valstybės užsakymui reikiamam specialistų skaičiui parengti; ŠMSM numatyti lėšas atskirai Valstybės užsakymui pagal sutartis su universitetais finansuoti; atsisakyti Europoje neįprastos praktikos valstybei nustatyti minimalaus konkursinio balo reikalavimus valstybės užsakymui; sutartyje su universitetu valstybės užsakymui universitetui patikėti motyvuotų ir gabių moksleivių atrinkimą ir pagalbą mažiau pasirengusiems regionų ir kaimiškųjų vietovių moksleiviams sėkmingai studijuoti aukštojoje mokykloje; parengti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, įteisinant specialistų rengimo valstybės užsakymą ir numatyti lėšų skyrimą pagal ŠMSM pasirašytą sutartį su universitetu bei numatyti Valstybės užsakymui taikyti universiteto nustatytus ir sutartyje su ŠMSM aptartus priėmimo principus ir/ar atrankos kriterijus, įteisinti įvertinimą už motyvaciją.
