Gyvulininkystė

Sukurtas geras pagrindas mėsinės galvijininkystės šuoliui

1.32KPeržiūrų

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), kuri buvo įsteigta prieš 25 metus, per trejus pastaruosius metus gerokai sustiprėjo, tapo brandesnė. Praėjusią savaitę įvykusiame visuotiniame suvažiavime aptarti nuveikti darbai, išrinkta nauja Taryba. Asociacija nuo 2017 metų gerokai išaugo, narių skaičius nuo 374 išsiplėtė iki 571, atsirado atskiri asociacijos institutai – veislių klubai.

Mintimis apie asociacijos aktualijas, reikšmingiausius praėjusios kadencijos darbus ir artimiausios ateities veiklos gairės paprašėme pasidalyti kadenciją baigusio LMGAGA prezidento bei naujosios Tarybos nario Vyganto Šližio, antrai kadencijai į Tarybą išrinkto Vytauto Barkausko bei LMGAGA administracijos direktoriaus Mindaugo Kinderio.

 

Rinks prezidentą

Naujai išrinkti LMGAGA Tarybos nariai, kurių iš viso 9, rinksis jau šį trečiadienį. Laukia svarbus darbas – reikia išsirinkti asociacijos prezidentą.

Buvęs asociacijos prezidentas V.Šližys, kuris Taryboje dirbs jau ne pirmą kadenciją, neabejoja kolegų šimtaprocentiniu pasitikėjimu, tačiau atsisakė kandidatuoti į šias pareigas, sako: „Reikia naujų veidų, o aš vis tiek būsiu Taryboje ir padėsiu, kai tik reikės“.

Pagal naujuosius įstatus, kurie per praėjusį trejų metų laikotarpį pritariant asociacijos narių daugumai buvo gerokai patobulinti, pasitikėjimo kandidatu kartelė iškelta išties aukštai. Balsų persvara turi būti įtikinama: už kandidatą turi vieningai balsuoti ne mažiau nei 7 iš 9 Tarybos narių. Balsams pasiskirsčius kitaip būtų išrinktas LMGAGA laikinasis sekretorius, jis asociacijai vadovautų iki būtų išrinktas tikrasis vadovas.

Kadenciją baigęs prezidentas džiaugiasi, kad dėl pakeistos rinkimų tvarkos į Tarybą pateko veislininkystės srityje stiprūs žmonės. Veislininkystės organizacijos sėkmingai veiklai tai yra būtina sąlyga. Kad daugiau dėmesio bus skiriama šiai sričiai žada tai, kad į Tarybą savo atstovus delegavo veislių klubai (į Tarybą deleguotas atstovas tampa ir klubo valdybos pirmininku), o kiti nariai išrenkami visuotiniame susirinkime. V.Šližio pastebėjimu, klubų statusas šiuo metu nevienodas: „Pripažinimą turi keturi veislių klubai. Penktasis, Simentalų klubas, neturi pripažinimo, nes per mažas narių skaičius. Bet ir šio klubo atstovas pateko į Tarybą. Angusų veislių klubas liko neįteisintas dėl vidinių nesusikalbėjimų“. V.Šližys į asociacijos valdymo organą deleguotas Aubrakų klubo.

Tarp naujovių – ir Etikos kodeksas

Įvyko labai daug pasikeitimų – taip glaustai galima apibūdinti paskutinių trejų metų LMGAGA istorijos tarpsnį. Atsirado naujovių. Kaip tik todėl per pastarąjį laikotarpį net tris kartus buvo koreguojami įstatai. To prireikė, nes buvo steigiami klubai, keičiama rinkiminė tvarka; be tikrojo nario, numatytas asocijuotojo nario statusas. Pasak V.Šližio, asocijuotais nariais tapę ūkininkai gali pirmiausia apsiprasti asociacijoje, kartu pelnyti papildomų vertinimo balų teikiant paraiškas paramai gauti. Asocijuotieji nariai (dabar jų 26) neturi balsavimo teisės, bet ir moka perpus mažesnį mokestį.

Eksprezidentas džiaugiasi, kad per kadenciją pavyko sutvarkyti biudžetą: „Ką radome ir ką palikome – nepalyginami dalykai. Buvo daug skolininkų“. Sprendžiant šiuos reikalus kai kurių išlaidų buvo atsisakyta, o nario mokesčio mokėjimo tvarka – patobulinta. Mokestis buvo mokamas nuo turimų gyvulių skaičiaus, tačiau skaidrumo trūko, nes gyvulių skaičius ūkyje pavasarį ir rudenį skiriasi. V.Šližio teigimu, dabar yra labai aiški sistema, susieta su susietosios paramos išmokų mokėjimo terminu. Nario mokesčio nesumokėjus laiku apribojamas paslaugų teikimas.

Pašnekovas kaip didelį pliusą įvardija tai, kad su teisininku buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. LMGAGA Tarybos darbui tai suteikė naujos kokybės. Gerai, kai kilus diskusijoms, neaiškumams galima nuotoliniu būdu pasitelkti teisininką, įsijungti garsinį pokalbį. Tik su teisininko pagalba pavyko laimėti garsiąją bylą po to, kai 2018 metų spalio 31 d. žemės ūkio ministrą pavaduojantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriuo kitai asociacijai pripažino limuzinų ir aubrakų veisimo programas. Asociacija sprendimą apskundė teismui. Teisybę pavyko atkurti, aukštesnės instancijos teismas įsakymą pripažino negaliojančiu.

Dar viena naujovė – LMGAGA nuo šiol turi savo Etikos kodeksą. „Asociacija labai išsiplėtė, mums truputį trūko etikos, laiškuose ir kitur“, – V.Šližys pripažįsta, kad būta nelabai gražių komentarų socialiniuose tinkluose, pasisakymų vieniems apie kitus.

Yra nuomonės laisvė, tačiau dera paisyti ir etiketo, vertybių principų. LMGAGA senbuvis V.Barkauskas, kuris šios asociacijos veikloje dalyvauja daugiau kaip 20 metų, yra vienas iš Etikos kodekso rengimo iniciatorių. „Turime sutarti viešoje erdvėje vienas kito nesmerkti“, – įsitikinęs jis. Pasak V.Barkausko, visuotiniame susirinkime priimtas Etikos kodeksas svarbus kiekvienam asociacijos nariui, o Tarybos nariams ir prezidentui kelia dar aukštesnius reikalavimus, deklaruoti savo komercinius, giminystės ryšius. Tokia informacija reikalinga, kad nekiltų interesų konfliktas. Duomenys yra konfidencialūs, tačiau asociacijos nariams prieinami.

Per praėjusią kadenciją asociacijos administracijos ir jos Tarybos veikla tapo nepalyginti skaidresnė, susirinkimų medžiaga (projektai, pristatymai ir kt.) yra skelbiama dešimt dienų iki renginio. V.Barkauskas mano, kad reikėtų siekti dar didesnio skaidrumo, viešumo: „Mano pamąstymas (turbūt jis bus įgyvendintas), kad taip pat reikėtų asociacijos narius viešoje erdvėje informuoti apie Tarybos posėdžius, kas juose svarstoma. Asociacijos narių nemažai – 571. Jie turi teisę tai žinoti, juk moka nario mokestį“.

Savitarpio pasitikėjimas yra svarbus siekiant pagrindinių LMGAGA tikslų, kurie yra bendras visų mėsinių galvijų augintojų interesas – stiprinti veislininkystę.

 

Populiacija auga, bet turime pasitempti veislininkystėje

V.Šližys neabejoja, kad mėsinių galvijų bandos plėtrai yra geros prielaidos. Dabar šių galvijų skaičius siekia netoli 50 tūkst., nuosekliai auga keturių pagrindinių veislių populiacija. Mėsinių galvijų skaičių Lietuvoje nesunkiai pavyktų išplėsti iki 150-200 tūkst.

Veislių pasirinkimas didelis, kiekvienas augintojas gali pasirinkti ją pagal turimos žemės našumą, žolės kiekį. Limuzinams ir Šarolė reikia gerų ganyklų, daugiau ir intensyvesnio pašaro; aubrakai ir angusai yra pusiau intensyvaus auginimo veislės, gerai prisitaiko prie sąlygų; o ekstensyvios veislės, tokios kaip galovėjai ar hailandai, gali ganytis visur, net ir apleistose žemėse.

Tačiau veisėjų laukia didelis darbas, nes, pasak V.Šližio, veislinis darbas buvo apleistas. Kai kurios šalys, kaip Estija ar Čekija, mus jau gerokai pralenkė.

Lietuvos mėginių galvijų veisėjai pasitvirtino 8 veislių veisimo programas, pagal kurias teks kantriai dirbti tam, kad per penkerius metus būtų pagerintos veislinės savybės. „Su selekcinėmis programomis klubai turės daug dirbti. Manau, kad dabar visi pasitemps, šita Taryba pakankamai dėmesio skirs klubams, mažiau vidiniams nesutarimams“, – mintimis dalijasi V.Šližys.

Veislininkystė, veisimo programų įgyvendinimas yra pagrindinis LMGAGA administracijos rūpestis.

Įsisenėjusi buvo buliukų produktyvumo kontrolės problema. Veislei geriausių individų atranka pagal penėjimosi savybes penint identiškomis sąlygomis – tokia paslauga veisėjams yra būtina. Tačiau UAB „Šilutės veislininkystės“ taikoma metodika neatitiko mėsinių galvijų augintojų poreikių. Asociacija savo jėgomis parengė buliukų individualaus auginimo ir vertinimo metodiką. Prie  jos dirbo ir LMGAGA administracijos direktorius M.Kinderis. Domėjosi partnerių iš Čekijos, Prancūzijos patirtimi: šiose šalyse daug buliukų testavimo stočių. Lietuviškosios metodikos rengimas truko apie pusmetį. Kur kas ilgiau reikėjo laukti, kol ją patvirtino Žemės ūkio ministerija. „Užtruko pusantrų metų. Ilgai, nes pradžioje gal nebuvo politinės valios. Paskui prisiprašėme. Buvo paskaičiuotas įkainis, priemonė įtraukta į valstybės veislininkystės pagalbos programą. Dabar džiaugiamės, kad viskas tvarkoje“, – pasakoja M.Kinderis.

Buliukų individualiam vertinimui pagal šią metodiką ŽŪM skirs finansavimą. Buliuko vertinimo paslauga sieks 587 Eur, o subsidija 410,90 Eur.

„Viskas naujai, viskas pirmą kartą. Bus daug darbo, kol įsivažiuosime“, – sako LMGAGA direktorius. Šiuo metu vyksta paslaugų teikimo konkursai, kas galėtų kontroliuoti, taip pat renkamos grupės norinčiųjų kontroliuoti savo buliukus. Pasak M.Kinderio, augintojai aktyviai domisi paslauga. Finansavimas patvirtintas daugiau kaip 400 buliukų. Jų vertinimas užtruks penkis mėnesius.

Kadenciją baigęs asociacijos prezidentas ir Tarybos narys V.Šližys noriai dalijasi mintimis apie kontrolinio penėjimo svarbą verslui: ateityje planuojama atrankai teikti maždaug 600 buliukų, kontrolinė stotis turėtų ne tik atrinkti geriausiomis penėjimosi išsiskiriančius, bet ir ramaus būdo reproduktorius, bet ir išvedžioti – pratinti parodoms. Šioje srityje, deja, esame pirmokai. Lietuviai su pavydu žvelgia į estus, kurie šioje srityje yra gerokai pažengę. Buvęs asociacijos vadovas vaizdingai nupasakoja, kokį tai daro įspūdį: „Ūkininko vaikas pasiima už virvės ir kaip šuniuką nusiveda bulių, kuris sveria 600-700 kg. Jis iššukuotas, išglostytas, netgi kai kur apskustas, kad raumenys išsiryškintų. Gražu, tokie renginiai sutraukia minią žmonių. Paskui tokie gyvuliai parduodami labai gera kaina. Ūkininkai gauna gerą pridėtinę vertę, kartu yra populiarinama mėsinė galvijininkystė“.

LMGAGA kvietimu į Lietuvą dukart buvo atvykęs estų specialistas, dalijosi žiniomis, kaip suvaldyti bulių, priversti jį ramiai eiti šalia šeimininko. V.Šližys mano, kad po trejų metų ir Lietuvos augintojai galės surinkti minias žiūrovų parodose. Kaip tik todėl produktyvumo kontrolės periodą numatyta užbaigti iki kovo 15-osios, tai suteiktų galimybę geriausius veislinius gyvulius pristatyti didžiausioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“

 

Išspręsti dar ne visi klausimai

Mėsinei galvijininkystei stiprinti per praėjusius trejus metus sukurtos geros prielaidos.

Mėsinių galvijų veisėjams pasitarnaus LMGAGA valdomos 1,8 tūkst. kv. m ploto fermos Anykščių rajone. Įsigytas nekilnojamasis turtas, deja, ilgokai buvo nesutarimų asociacijoje priežastis.

Pasak V.Barkausko, jam pradėjus dirbti Taryboje pinigai už fermas olandams buvo sumokėti. „Turbūt mano pirmas klausimas buvo: jeigu sumokėjome avansą ir visuotinis susirinkimas suteikė leidimą Tarybai, turime ir toliau vystyti projektą. Nupirkus pastatą jį laikyti – nuostolis“, – prisimena Tarybos narys.

Tačiau nesutarimus pavyko įveikti. Pastatai baigiami tvarkyti, juose liko pastatyti gardus ir pradėti veiklą. Anykščiuose planuojama steigti buliukų kontrolinio penėjimo stotį.

Kaip pastebi V.Barkauskas, šių pastatų LMGAGA nariams gali prireikti ir kitoms reikmėms. Būtinas atsarginis variantas tam atvejui, jeigu UAB „Panevėžio veislininkystė“ nebūtų galimybės galvijų karantinuoti prieš eksportą į trečiąsias šalis.

Valstybinių veislininkystės įmonių („Šilutės veislininkystė“ ir „Panevėžio veislininkystė“) ateitis vis dar neaiški. LMGAGA dėjo aktyvias pastangas, kad jų privatizacija būtų sustabdyta. Privatizacija kėlė pavojų, kad ūkininkams reikalingos paslaugos gali labai pabrangti, o ateityje gal ir visai jų nelikti. Štai asociacija dabar rengiasi tradicinei veislininkystės parodai, kuri rugsėjo 18-19 d. vyks „Panevėžio veislininkystės“ bazėje. Ar tokiai parodai atsirastų čia vietos įmonę privatizavus?

Mėsinių galvijų augintojai ir veisėjai laikosi įsitikinimo: teisinga būtų, jeigu tokias įmones valdytų patys žemdirbiai. Kol kas šio klausimo nepavyko išspręsti, tačiau jis vis tiek lieka atviras. V.Barkausko manymu, tai yra susiję su ūkininkų veiklos ateitimi, todėl žemdirbiams, jų asociacijoms turėtų atitekti 51 proc. akcijų, išsimokėtinai ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis.

Žemdirbių savivaldai tenka nuolat dirbti su valdžios institucijomis – stebėti jų rengiamus sprendimus ir ginti ūkininkų interesus.

V.Šližys reikšmingu dalyku laiko tai, kad pagaliau pavyks atskirti tikruosius mėsinių galvijų augintojus ir veislinį branduolį. Dėl kažkada priimtų ne visai teisingų sprendimų susietoji parama buvo mokama ne vien už mėsinius galvijus, bet ir mišrūnes pirmaveršes, kurios buvo melžiamos, toks ūkininkas už gyvulį gavo dvigubą susietosios paramos išmoką – ir už pieną, ir už mėsinį galviją. „Dėl tokios neteisybės mes nukentėjome. Tai skaičiais įrodėme žemės ūkio ministrui, su juo buvome susitikę prieš savaitę. Mišrūnų „pienas plius mėsa“ skaičius išaugo 46 procentais, o grynaveislių mėsinių – tik šiek tiek per 20 proc.“, – pastebi LMGAGA Tarybos narys.

Svarstydamas apie artimiausią verslo perspektyvą, eksprezidentas sako: „Priklausys nuo visumos, taip pat ir valdžios institucijų sprendimo, ar bus toliau patvirtintos programos, leidžiančios įsigyti veislinius gyvulius su dotacija iš kitų šalių. Žada, kad leis. Žada, kad bus susietoji parama“.

Mėsinių galvijų augintojus, kaip ir kitus ūkininkus, jaudina griežtinami reikalavimai mėšlidėms, kiti aplinkosauginiai reikalavimai. Yra specifinių rūpesčių. Pavyzdžiui, galvijų augintojai su pavydu žvelgia į kolegas užsienyje, kurie gali su parama įsigyti keturračius, ant kurių sumontuojamas visą arsenalas reikalingų priemonių, tarp jų purškalai nuo mašalų, akumuliatoriai, elektrinis piemuo, dėžės su įsagais, gaudyklė veršeliams ir kita.

 

Kuria savo kooperatyvą

Priimtas dar vienas svarbus sprendimas – kurti žemės ūkio kooperatinę bendrovę. Pasak V.Barkausko, kuris yra vienas iš 12 steigimo iniciatorių, tokią būtinybę paryškino situacija dėl COVID-19. Mėsinių galvijų skerdena daugiausia buvo tiekiama į restoranus, kavines. Sutriko eksportas.

Apie kooperatyvo idėją Tarybos narys, patyręs limuzinų augintojas pasakoja: „Kooperatyvas padėtų ūkininkams realizuoti galvijus, o ateityje ir skerdenas. Mūsų vizija galvijus pirkti iš LMGAGA narių, vėliau ir gyventojų, juos realizuoti pelningai. Kaip panaudoti gaunamus dividendus ar pelną, spręstų patys kooperatyvo nariai pagal kooperatyvo įstatus“.

Paslaugą pasiūlyti smulkiesiems ūkininkams skatina noras jiems padėti. V.Barkauskas supranta nusivylimą tų, kurie augina po vieną du galvijus – jiems mokama daug mažesnė kaina. Didesnį kiekį gyvulių galima realizuoti pelningiau. „Furgoną krauname limuzinų, tai per visą Lietuvą surenkame tuos galvijus iš ūkininkų, jau gauname visai kitą kainą. Tuomet gal susimąstys ir mėsos perdirbėjai, nes skriausdami smulkiuosius laikytojus pjauna šaką, ant kurios sėdi“, – vizija dalijasi LMGAGA Tarybos narys.

Jis neatmeta galimybės, kad ateityje kooperatyvas gali nutarti įsigyti skerdyklą, su tokiu projektu jis galėtų pretenduoti į paramą. Šiandien apie tai kalbėti ankstoka, tačiau kooperatyvas jau nėra vien tik svajonė. Yra derinamas įstatų juodraštinis variantas. Kooperatyvo narys bus ir LMGAGA, jame taip pat laukiami veislių klubai.

Pirmajame susirinkime dalyvavo nedaug, per dvidešimt narių. Pakviesti kitų kooperatyvų atstovai pasidalijo savo patirtimi ir klaidomis. Žvelgdamas į perspektyvą V.Barkauskas sako: „Daug priklausys, kokie bus kooperatyvo nariai, koks bus pajus. Spręstinų dalykų labai daug. Pavojus kad neateitų koks nors suinteresuotas direktorius ar prezidentas. Kiti kooperatyvai, kiek girdėjome, buvo padarę kaip tik tokią klaidą“. Todėl kooperatyvo steigimo iniciatorius įsitikinęs, kad ūkininkai turėtų likti stebėtojais, neiti į valdymą – tam reikalingas nešališkas žmogus. Tai padės išvengti interesų konflikto.

X