Gyvulininkystė

Susitikimas su Prancūzijos atstovais dėl gyvūnų gerovės

1.74KPeržiūrų

Gruodžio 1 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša nuotoliniame posėdyje susitiko su Caroline Cornuau, Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos padalinio vadove, Marie-Christine Le Gal, Žemės ūkio atašė Centrinės ir Rytų Europos regionui (Prancūzijos Ambasada Varšuvoje), Pierre-Philippe Frieh, Prancūzijos kailių federacijos atstovu spaudai ir Aurelija Smaliukiene, Baltijos šalių ekonominės tarnybos Vilniaus skyriaus delegate (Prancūzijos Ambasada Vilniuje).

„Visuomenės susirūpinimas gyvūnų gerove nuolat auga. Vis dėlto, daugelis žmonių, ypač tie, kurie yra užaugę kaime, turi žemės ūkio išsilavinimą ir verčiasi gyvulininkyste, mano, jog gyvūnų laikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti maisto tiekimą visuomenei. 2020 m. liepos 25 d. Prancūzijoje iškelta iniciatyva sukėlė didelį mūsų susirūpinimą, nes ji kelia tam tikras grėsmes ne tik Lietuvos žemės ūkiui, bet ir visai Europai. Žinoma, mes suprantame ir pritariame, kad gyvūnų laikymo sąlygos privalo atitikti gyvūnų gerovės reikalavimams, o auginama produkcija turi būti kokybiška. Tačiau ir vartotojams privalo būti užtikrinta teisė į laisvą pasirinkimą – ką valgyti, vištieną ar kiaulieną, o gal jautieną, ar avieną, dėvėti kailinius ar ne“- kalbėjo A. Baravykas.

„Prancūzijos įtaka žemės ūkio ir aprangos bei mados sektoriams yra didžiulė, todėl iškyla grėsmė, kad Prancūzijoje veikiančių gyvūnų gynėjų organizacijų pradėta piliečių iniciatyva gali turėti įtakos kitoms šalims. Kol kas prekyba kailiais visoje ES nėra draudžiama, tačiau tokias iniciatyvas reikia vertinti labai pamatuotai ir atsakingai. Reikia įvertinti tai, kad tokie draudimai turėtų ekonomines pasekmes ir paliestų ne tik kailių, bet ir natūralios odos, vilnos, pieno bei mėsos produktų sektorius. Lietuvos žvėrininkystės sektorius kasmet uždirba nuo 60 iki 120 mln. eurų eksporto pajamų, priklausomai nuo rinkos kainų bei sukuria per 1500 gerai apmokamų darbo vietų regionuose. Lietuvos žvėrelių augintojai užima apie 5 proc. Europos rinkos ir yra vieni iš kokybiškiausios kailių produkcijos lyderių. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kailiniai žvėreliai auginami laikantis mokslininkų, veterinarijos specialistų nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų, nes tik gerai prižiūrėti bei apsaugoti nuo streso gyvūnai sąlygoja aukštos kokybės produkciją – kailius.  Deja, gyvūnų gynėjų organizacijos pasitelkia ne mokslininkų argumentus ir faktus dėl gyvūnų gerovės, o radikalią ideologiją bei visuomenei šokiruoti skirtas viešumo priemones“, – pažymėjo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas dr. Č. Tallat-Kelpša.

Prancūzijos atstovai informavo, jog už minėtą projektą atsakinga Prancūzijos ekologijos ministerija, nes audinės nuo 1987 m. yra laikomos laukiniais gyvūnais. Prancūzijos ekologijos ministerija palaiko iniciatyvas prieš kailinių žvėrelių auginimą, tačiau visiems aišku, jog nėra konstitucinio pagrindo tokioms iniciatyvoms įteisinti, nes tai prieštarauja veiklų laisvei. Kaip informavo susitikime dalyvavę prancūzų atstovai, Prancūzijoje veikiančių gyvūnų gynėjų organizacijų pradėta piliečių iniciatyva kol kas yra tik projekto stadijoje, o Prancūzijos žemės ūkio ministerija laikosi kitokios pozicijos žvėrelių auginimo klausimu.

Diskusijos dalyviai abipusiai sutarė bendradarbiauti ir palaikyti glaudesnius santykius sprendžiant Prancūzijos ir Lietuvos žemės ūkio sektoriams svarbius klausimus.

LR ŽŪR kreipimaisi į LR Prezidentą ir Ministrą Pirmininką

LR ŽŪR, dar 2020 m. rugsėjo 28 d., Prancūzijos prezidento E.Makrono vizito Lietuvoje metu, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, jog šis informuotų Prancūzijos prezidentą apie kylančias grėsmes mūsų šalies gyvulininkystės sektoriui bei kailinių žvėrelių verslui.

Su prašymu kreiptis į Prancūzijos Ministrą Pirmininką Jean Castex, 2020 m. spalio 6 d. LR ŽŪR kreipėsi ir į Lietuvos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį. LR ŽŪR prašė aptarti esamą situaciją ir kylančias grėsmes gyvulininkystės ir kailinių žvėrelių verslo sektoriuose.

***

Prancūzijos gyvūnų gynėjų iniciatyva

Prancūzijoje veikiančios gyvūnų gynėjų organizacijos 2020 m. liepos 25 d. pradėjo piliečių iniciatyvą dėl gyvūnų teisių, siūlydamos:

  • Uždrausti narvų naudojimą gyvulininkystės sektoriuje iki 2025 m.;
  • Uždrausti gyvūnų auginimą dėl kailio iki 2025 m.;
  • Uždrausti intensyvią gyvulininkystę, kai gyvuliai laikomi tik uždarose patalpose, iki 2040 m.;
  • Uždrausti eksperimentinėje veikloje naudoti gyvūnus, jei galima kita alternatyva;
  • Uždrausti naudoti laukinius gyvūnus cirko ar kituose pramoginiuose pasirodymuose;
  • Uždrausti medžioklę su šunimis ir vadinamuosius tradicinės medžioklės būdus.

Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ši iniciatyva sulaukė 139 Prancūzijos parlamentarų palaikymo iš 185, reikalingų referendumui organizuoti.

***

Apie gyvūnų auginimą kailiams Lietuvoje ir ES

Reikia pažymėti, kad Lietuvoje nuo 2017 metų yra taikoma Welfur sistema – t.y. moksliniais tyrimais pagrįsta gyvūnų gerovės vertinimo sistema. Ūkiai vertinami balais, pagal gyvūnų laikymo sąlygas, sveikatos, mitybos ir santykio su personalu kriterijais

94 proc.ES kailinių žvėrelių augintojai pažymi, kad jiems svarbu fermose laikomų gyvūnų gerovė.

  • Audinės kailis – natūralus ir ekologiškas produktas.
  • Kailiniams žvėreliams kasmet Lietuvoje sušeriama apie 60.000 tonų šalutinių gyvūninės kilmės produktų, netinkamų žmonių maistui
  • Kailių kokybė neatsiejama nuo gyvūnų gerovės, tik gerai prižiūrimas žvėrelis išaugina aukštos kokybės kailį.
  • Lietuvos kailių fermos yra modernios ir atitinka Lietuvoje galiojančius kailinių žvėrelių laikymo reikalavimus
  • Kailinių žvėrelių auginimo draudimas paliestų tūkstančius profesionalių darbuotojų, dirbančių Lietuvos kaime ir gaunančių orius atlyginimus.
  • Kompensacijos ūkininkams pagal Austrijos ir Didžiosios Britanijos pavyzdį gerokai viršytų 500 mln eurų.

 

Kailinių žvėrelių auginimas Kinijoje

Kinijos audinių auginimas išaugo 1990-aisiais po Kinijos reformos ir atsivėrimo. Per du dešimtmečius sparčiai augant Kinijos ekonomikai, augo ir kailinių žvėrelių auginimas. Tačiau daugelis ūkių susiduria su veislininkystės problemomis, dėl kurių palaipsniui blogėja kailių kokybė, neaišku kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.

Vadovaujantis 2016 m. Kinijos duomenimis, ten stabiliai kasmet išauginama  36 mln. audinių.

Kinija turi didžiausią prabangos prekių rinką pasaulyje, kuri auga sparčiau nei bet kuri kita.

Kinija yra didžiausia neapdoroto kailio pirkėja ir importuotoja pasaulyje. Kinijos kailių prekyba vis daugiau dėmesio skyrė kailių importui ir perdirbimui. Kinijos kailių ūkių kailiai patenkina 60% vidaus gamybos paklausos. 40% trūkumas importuojamas, siekiant patenkinti aukštos kokybės, kokybiškų kailių, kurie nėra gaminami Kinijoje, paklausą. Iki šiol daugybė šaltinių rodo, kad Kinija išlieka didžiausia kailių perdirbimo šalis pasaulyje, papildydama savo žaliavinių kailių tiekimą iš užsienio, kad galėtų gaminti drabužius. Taip pat yra įrodymų, kad Kinija yra didžiausia kailių pirkėja pasaulyje. Kai kurie Kinijos nupirkti žaliaviniai kailiai gaminami iš prekių, skirtų eksportuoti atgal į pasaulinę rinką. Svarbiausia, kad Kinija turi perkamąją galią, kuri gali paveikti pasaulinę žaliavinio kailio kainą.

Kinija yra didžiausia kailinių drabužių vartotoja pasaulyje. 2015 m. duomenimis kailių mažmeninė prekyba Kinijoje siekė beveik 17 mlrd. JAV dolerių.

Suomijos kailių pramonės ataskaitoje neseniai atkreiptas dėmesys į sunkumus gauti tikslią Kinijos kailių prekybos statistiką. Padaryta išvada, kad nors išsamus Kinijos kailių pramonės įvertinimas yra neįmanomas, nėra abejonių, kad Kinija tapo didžiausia kailių prekybos ir perdirbimo baze pasaulyje. Dauguma Kinijos kailių fermų buvo įsteigtos per pastaruosius dešimt metų. Kinijoje kailiui auginamos raudonos ir arktinės lapės, audinės ir Rex triušiai. Pasak Kinijos kailių pramonės šaltinių, vis daugiau tarptautinių kailių prekybininkų, perdirbėjų ir mados dizainerių savo verslą palaipsniui perkėlė į Kiniją, kur pigi darbo jėga ir ribojančių savireguliavimo nebuvimas palengvina gyvenimą, o pelno marža – didesnė.  Kinijos kailių prekybos asociacijos statistikoje teigiama, kad 25–30% šalies kailio gaunama iš laukinių gyvūnų, o 70–75 % iš laikomų ūkiuose.

Kinijos kailių eksportas

Kinija yra didžiausia pasaulyje kailių eksportuotoja. Daugiau nei 95% Kinijoje pagamintų kailinių drabužių parduodama užsienio rinkose. 80% kailių eksporto iš Honkongo yra skirta Europai, JAV ir Japonijai. Produktai apima kailinius, kailinius drabužius ir audinius arba odinius drabužius su kailio apdaila. Kinijos muitinės statistika rodo, kad dar 2003 m. kailių importo ir eksporto apimtis siekė 997,6 mln. JAV dolerių. Tikslią eksporto statistiką sunku gauti, nes kailių papuošalai muitinėje nėra specialiai deklaruojami. Be to, mažmenininkai gali importuoti kailių atsargas, kurios vėliau yra eksportuojamos į kitas šalis.

X