Naujienos

Susitikimas su Šilutės rajono ūkininkais

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ir vicepirmininkas Vytautas Buivydas apie žemės ūkio problemas ir jų sprendimo būdus  kovo 7 d. Šilutėje diskutavo su šio krašto žemdirbiais.

Susitikime dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, apie situaciją žemės ūkyje, daugiau dėmesio skiriant Šilutės rajonui, kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė, o ŽŪR savivaldos organizatorė Šilutės rajone Birutė Gustienė ir Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė šilutiškius ragino aktyviau dalyvauti žemdirbių visuomeninių organizacijų veikloje ir taip efektyviau ginti savo interesus.

Kaip taisysime klaidas?

Žemės ūkis yra viena iš šalies ekonomikos dalių, tačiau ji specifinė ne tik dėl to, kad labai priklauso nuo vis dažniau neprognozuojamomis tampančių gamtinių sąlygų. Pasak ŽŪR pirmininko A.Svitojaus, Europos Sąjunga ne atsitiktinai žemės ūkiui skiria ypač daug dėmesio, nes tai ne tik ekonomika, bet ir kaimo gyvybingumo, socialinių reikalų klausimai.

„Taigi klysta manantys, kad ES parama turi būti skiriama tik tiems, kurie gautas lėšas gali ekonomine prasme efektyviau panaudoti. Deja, tokio klaidingo manymo rezultatus Lietuvoje matome – kaimai nyko ir net sparčiau, kai valstybė pradėjo gauti ES paramą. Taip nutiko todėl, kad ES lėšos daugeliu atvejų pasiekė ne tuos, kuriems turėjo būti skiriamos“, – kalbėjo A.Svitojus.

Ką daryti? Ar įmanoma klaidas taisyti? Nuo ko pradėti?  ŽŪR pirmininkas papasakojo, kaip tokio pobūdžio problemos sprendžiamos kitose ES valstybėse. Ir paprašė, kad šilutiškiai pasvarstytų apie ES skiriamų tiesioginių išmokų (TI) paskirstymą Lietuvoje. Briuselis Lietuvai skiria pinigus bendrame voke, o lietuviai patys turi surasti jiems tinkamiausią būdą, kaip skirtą paramą pasidalinti.

„Kai kurios valstybės daugiau TI moka už pirmuosius 30 ir net 50 hektarų. Lietuvoje sunkiai susitarėme daugiau mokėti už pirmuosius 30 ha. Stambieji ūkininkai tokiam pasiūlymui priešinosi, nors santykinai jie prarasdavo labai nedaug lėšų, o smulkesnieji ūkiai tokią paramą pajausdavo. Taigi kokią ribą siūlote jūs: 30 ar 50 ha? Ir kitas klausimas – kokią maksimalią TI sumą gali gauti vienas ūkis- ES šalyse pasirenkama nuo 60 iki 150 tūkst. EUR per metus?“, – klausė A.Svitojus, o šilutiškiai savo nuomonę balsuodami pateikė susitikimo pabaigoje.

Skirtingi interesai

Ką galima nuveikti, kai nenuleidi rankų susidūręs su biurokratų barjerais, papasakojo ŽŪR vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos  pirmininkas Vytautas Buivydas.

„Anksčiau jaunieji ūkininkai galėdavo gauti ES paramą tik turėdami ne mažiau, kaip 40 ha ūkį. O argi jaunas žmogus gali turėti tiek žemės? Įkūrėme organizaciją, ilgai valdžiai įrodinėjome, įkyriai reikalavome ir savo tikslą pasiekėme. Absurdiško reikalavimo neliko“, – kalbėjo V.Buivydas.

ŽŪR vicepirmininkas kritikavo kai kurių valstybės vadovų pasitenkinimą, kad Lietuva yra viena iš ES grūdų eksporto lyderių. Nedidelė valstybė, tačiau aplenkia net gerokai didesnes.

„Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkis dirba neefektyviai. Pavyzdžiui, olandai iš hektaro uždirba 13-14 kartų daugiau nei mes. Ir ŽŪM nuolat mus ragina, kad dirbtume efektyviau. Tačiau  tuo pat metu valstybė sudarė palankias sąlygas grūdų augintojams, nors akivaizdu, kad žaliavos eksportas yra valstybei nenaudingas. Mano nuomone, protingai elgiasi šalys, kurios daugiau paramos skiria žemės ūkio šakoms, sukuriančioms daugiau pridėtinės vertės“, – kalbėjo V.Buivydas.

ŽŪR vicepirmininkas kritikavo ir ydingą ES paramos skyrimo tvarką, kai didžioji ES paramos dalis atitenka  tik stambiesiems ūkiams.

„Štai Briuselyje vyko dvi Lietuvos ūkininkų protesto akcijos. Daug kas sakė, kad abiejų akcijose dalyvavusių ūkininkų tikslai buvo vienodi. Nevienodi. Nuomonės sutapo tik dėl to, kad ES turėtų padidinti TI, tačiau nuomonės kategoriškai skyrėsi dėl to, kaip šias lėšas paskirstyti Lietuvoje – ŽŪR siūlė daugiau ES paramos skirti remiant smulkiuosius ir vidutinius ūkius ir taip stabdyti kaimų nykimą, o LŪS ir LŽŪBA siūlė daugiau remti turtinguosius, stambiuosius ūkius, kurie ir iki šiol gaudavo didžiausią ES paramos dalį“, – aiškino V.Buivydas.

ŽŪR  vicepirmininkas siūlė Šilutės rajono ūkininkams pasirinkti, su kuriomis organizacijomis jiems pakeliui. Regis, šilutiškiai pasirinko. Susitikimo pabaigoje Šilutės ūkininkai nusprendė artimiausiu laiku įkurti ūkininkų organizaciją, kuri gintų jų interesus ir aktyviau talkinti ŽŪR organizatorei savivaldai Šilutės rajone Birutei Gustienei.

Aktyvumo iš šilutiškių prašė ŽŪR savivaldos organizatorė Birutė Gustienė, o Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė to net reikalavo.

„Mes tylime, o žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai viešai ir garsiai valdžiai patarinėja mažiau paramos skirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, esą mes pinigus tik pravalgome. Tačiau LAEI pateikti duomenys rodo, kad yra kitaip“, – ragino J.Tamavičienė.

Statistiniai duomenys ir galimybės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis tik užsiminė, kad Šilutės savivaldybės geografinė padėtis palanki čia plėtoti kai kurias žemės ūkio šakas. Žinoma, iš šiame rajone yra visai šaliai būdingų problemų, pavyzdžiui, žemos pieno supirkimo kainos, tačiau apskritai žemės ūkio padėtis čia yra santykinai viena iš geresnių šalyje ir žemės ūkio indėlis į rajono biudžetą yra svaresnis nei kituose šalies rajonuose. Taigi meras užsiminė, o  LAEI direktorė Rasa Melnikienė pateikė konkrečius duomenis ir pažvelgė atidžiau į Šilutės rajoną.

„Problemų yra visuose rajonuose, tačiau Šilutės r. savivaldybė pagal daugelį kriterijų atitinka šalies vidurkį arba jūsų duomenys yra net geresni“, – sakė R.Melnikienė.

Šilutės rajonas pagal TI ir KPP išmokas yra tarp pirmaujančių šalyje. Gera demografinė padėtis, tiesa, yra mažiau, nei vidutiniškai šalyje, jaunųjų ūkininkų. Pagal savo užaugintos produkcijos perdirbimą šilutiškiai yra tarp lyderių. R.Melnikienė šilutiškiams patarė labiau domėtis kaimo turizmo plėtra.

Nors Šilutėje vyrauja vidutiniai ir smulkieji ūkiai, tačiau pagal išmokas 1 ha deklaruoto ploto 2018 m. šilutiškiai yra arti šalies vidurkio, tačiau atsilieka pagal išmokas vienam deklaravusiam asmeniui – 5871 EUR (šalyje – 8498 EUR). Pastaroji informacija patvirtina, kad didžioji ES paramos dalis vis dar patenka į stambiųjų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių rankas.

Pasak LAEI direktorės, 3 proc. ūkių Lietuvoje valdo net apie 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, o vidutinis ūkis pasiekė 19 ha, tačiau apie 90 proc. ūkių turi iki 30 ha žemės.

„Mūsų tyrimai rodo, kad  po to, kai buvo padidinta TI iki 30 ha ūkiams, savo pajamas padidino ūkiai, turintys iki 60 ha. Labai gerai, juk to ir siekėme. Juo labiau, kad Lietuvos stambieji ūkiai negali dejuoti – ES rinkoje jie stiprūs ir konkurencingi“, – sakė R.Melnikienė.

X