Naujienos

Susitikimas su socialiniais partneriais ir žemės ūkio skyrių atstovais

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) 2018 rugpjūčio 23 d. surengtas tradiciniu tampantis ministro Giedriaus SURPLIO ir ŽŪM tarnautojų susitikimas su socialiniais partneriais – žemdirbių organizacijų vadovais ir savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovais. Posėdį vedė ŽŪM viceministrė Ausma MIŠKINIENĖ. Susitikime dalyvavo ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas DIMAITIS.

Užkardos Afrikiniam kiaulių marui

Daugiau nei dvi valandas trukusiame susitikime aptartos galimybės priešintis Afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimui. Liko tik kelios Žemaitijos savivaldybės, kurių nepasiekė AKM. Šios savaitės pradžioje AKM užfiksuotas Šiaulių ir Joniškio rajonuose, o šiandien, t.y. 23 d., kol kas neoficialiais duomenimis, AKM užfiksuotas ir viename ūkyje Marijampolės savivaldybėje. Susitikime aptartos galimybės tiek atsisakyti kiaulininkystės, tiek ja užsiimti griežtinant ūkių biologinę saugą. Kaip jau rašėme, atsisakantiems auginti kiaules bus mokama po 100 EUR už paskerstą kiaulę, be to, dar skiriama 1500 EUR nusprendus auginti kitus gyvulius, arba tokia pat suma skiriama papildomoms biologinės saugos priemonėms įsigyti.

„Norėčiau priminti, kad taisyklėse numatytas 90 proc. tokios paramos intensyvumas, t.y. 10 proc. lėšų reikės skirti ir patiems ūkininkams. Kitas niuansas – skirta konkreti pinigų suma tokiai paramai, taigi jeigu bus didelė tokios paramos paklausa, tai jos intensyvumas gali būti sumažintas iki 60 proc. Taigi didelė tikimybė, kad daugiausia paramos gaus pirmieji jos paprašę“, – sakė S.Dimaitis.

Akivaizdu, kad AKM sparčiau plinta vasarą. Viceministrė A.Miškinienė kiaulininkystės nenorintiems atsisakyti ūkininkams patarė kiaules auginti nuo bulviakasio iki bulviasodžio, o vasaros metu nerizikuoti.

VMVT atstovai priminė, kad privalu visas kiaules ženklinti. Kai kurie ūkininkai dar rizikuoja, bando išvengti šio kontrolės būdo.

„Tokiu atveju, jeigu ūkyje būtų užfiksuotas AKM, visas išlaidas už ūkio dezinfekavimą ir kt. ūkininkas turės sumokėti valstybei. Tokie darbai daug kainuoja“, – sakė S.Dimaitis.

Pieno sektorius traukiasi

ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Lilija Tepelienė pristatė pieno sektoriaus situaciją bei numatomus reglamentavimo pakeitimus.

Jau nesistebime, kad pieno gamybos ūkių ir melžiamų karvių mažėja. Štai 2017 – aisiais  šalyje sumažėjo 5,6 tūkst. melžiamų karvių, tačiau pieno supirkta tiek pat. Taigi karvių produktyvumas auga. Ar verta džiaugtis?

„Pirmiausia padarau tokią išvadą – jeigu mažėja karvių bei smulkiųjų pieno gamybos ūkių, tai ir nyksta kaimas. Iš kaimo traukiasi ne tik pieno gamyba, bet ir bet koks verslas. Pasekmės? O iš ko žmonės išgyvena ar išgyvens? Lieka pensijos ir pašalpos. Valstybei tokia tendencija tikrai nenaudinga“, – sakė S.Dimaitis.

Apie nuostolius ūkininkams ir supirkėjams

Posėdyje ministras G.Surplys akcentavo, kad negalima ignoruoti nuostolių, kuriuos dėl sausros patyrė ir gali patirti ne tik ūkininkai, bet ir grūdų supirkėjai. Valstybei ir visam žemės ūkio sektoriui svarbios abi grupės. Todėl labai atsargiai reikia vertinti kai kurių ūkininkų norus nevykdyti pasirašytų išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. O tokių atvejų yra.

Ministras kreipėsi į posėdyje dalyvavusius rajonų žemės ūkio skyrių vadovus, kad jie labai atsakingai vertintų augalininkystės ūkių nuostolius dėl sausros rengiant pažymas, kurios patvirtintų, kad ūkiai tikrai patyrė nuostolių būtent dėl sausros. Tokias pažymas išduoda Pramonės, prekybos ir amatų rūmai (PPAR) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad dėl informacijos stokos ūkininkai nepakenktų patys sau, nes avansu mokamą mokestį už pažymą (200 EUR) valstybė kompensuos tik tokiu atveju, jeigu PPAR tokią pažymą ūkininkui išduos. Jeigu PPAR nuspręstų pažymos neišduoti, tai įmoka pareiškėjui nebūtų gražinama ir išlaidos nebus kompensuojamos.

Ar reikalinga pažyma, jeigu jau akivaizdu, kad ES nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių?

„Ji svarbi tais atvejais, jeigu ūkininkas santykius su supirkėju arba supirkėjas su ūkininku aiškintųsi teisme“, – priminė S.Dimaitis.

Posėdyje akcentuota, kad jau artimiausiu laiku laukia svarbi diskusija dėl pasėlių draudimo – paskutiniai metai parodė, kad pasėlius drausti apsimoka. Tačiau kiekvienas ūkininkas šį sprendimą turi priimti savarankiškai.

17 milijonų praėjusių metų bėdoms taisyti

Lietuvai pasisekė – Solidarumo fondą papildė beveik 17 mln. EUR ES lėšų. Šiuos pinigus bus galima panaudoti remontuojant melioracijos įrenginius, kurie sugedo dėl liūčių 2017 – aisiais.

Daug ar mažai?

Pasak S.Dimaičio, norėtume gauti daugiau, tačiau, pavyzdžiui, gerokai didesnė kaimyninė Lenkija tokiems darbams gavo iki 10 mln. EUR. Ir apskritai tokio pobūdžio parama skirta tik 3-4 ES šalims.

Specialistų duomenimis, melioracijos įrenginių darbinei būklei palaikyti, juos renovuoti kasmet reikėtų apie 50 mln. EUR, deja, nei ES nei valstybė tiek lėšų kol kas negali skirti.

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas pristatė Lietuvos finansavimo ir reglamentavimo niuansus ES bendroje žemės ūkio politikoje po 2020 m.

X