Naujienos

Svarbūs ateities sprendimai bus priimti dar šiemet

Pasirengimas naujai finansinei perspektyvai prasidėjo. Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, LR ŽŪR nariai, specialistai antradienio popietę Žemės ūkio ministerijoje dalyvavo įvadiniame susitikime.

Preliminarūs terminai

Nors Europoje daug nežinomybės dėl naujos finansinės perspektyvos ir mažai tikėtina, kad šiais metais sulauksime ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisės aktų patvirtinimo, ministerija pradeda rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2021-2027 m.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė įvardijo preliminarius šio sudėtingo darbo etapų terminus. Pirmasis jau įveiktas. Tai parašais sutvirtintas susitarimas dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltosios knygos.

Tolesnis žingsnis – diskusijos su socialiniais partneriais. Antradienio susitikimas buvo įvadas į šį etapą. Ministerija planuoja, kad jis turėtų trukti iki birželio pabaigos. Socialiniai partneriai diskutuos pasiskirstę tam tikromis grupėmis pagal svarbiausias strateginio dokumento kryptis (žemės ūkio verslas; aplinka; maisto sauga; smulkiųjų ūkių ir kooperacijos; regionai; mokslas ir konsultavimas, inovacijos; finansai).

Pasak žemės ūkio viceministro Dariaus Liutiko, grupinės diskusijos padės giliau pažvelgti į tikslus ir pateikti tinkamas rekomendacijas strateginiam planui. „Vieningai matysime ateitį – bus lengviau derybose su EK“, – sakė jis.

Paskutinis, trečiasis, strateginio plano rengimo etapas, manoma, užtruks iki metų pabaigos. Jis bus skirtas neformalioms deryboms su Europos Komisija, Strateginio plano koregavimui, ES teisės aktų rengimui.

Pateikė situacijos analizę

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pristatė Lietuvos žemės ūkio ir ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos analizę bei pirmines įžvalgas apie mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.

Vertinimas atliktas atsižvelgiant į ES Reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrąją žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), projekte numatytus konkrečius tikslus.

Ateičiai keliami devyni tikslai: remti perspektyvias ūkio pajamas ir ūkių atsparumą, taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu; labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą; gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje; padėti švelninti klimato kaitą, plėtoti darniąją energetiką; skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą; padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius; pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse; skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse; siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra, maisto atliekomis ir gyvūnų gerove.

Vienas iššūkių – sustiprinti vidutinius ūkius, sudaryti sąlygas, kad kuo didesniam skaičiui valdytojų jų ūkiai užtikrintų pragyvenimą. Instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė siūlė atkreipti dėmesį, jog tai susiję ne vien su kaimo gyvybingumu. Šiuo metu didžiausia žemių koncentracija yra javų ir rapsų ūkyje, kuris pelningiausias. Žemes valdo grupės, koncernai. „Kas įvyktų, jei įvyktų perėmimas kitų šalių? Tai nacionalinio saugumo klausimas“, – pastebėjo instituto vadovė, nurodydama pateiktoje analizėje nepaminėtą, tačiau reikšmingą priežastį, kodėl Lietuva yra suinteresuota mažesniųjų ūkių stiprėjimu.

„Apšilimas“ aktualiais BŽŪP klausimais

ŽŪM pristatė kai kuriuos aktualius BŽŪP klausimus, dėl kurių šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos ir derybos ES institucijose, teks apsispręsti ir Lietuvai. Socialiniams partneriams buvo pasiūlyta dalyvauti apklausoje, tačiau jos rezultatai – preliminarūs, visi klausimai dar bus nuodugniai nagrinėjami.

Antai valstybės narės privalo nustatyti ribinį ploto dydį ir atsietąsias tiesiogines išmokas skirti tik tikriesiems ūkininkams. Tai naujas reglamentavimo terminas. Ar padėtų jis sušvelninti „sofos ūkininkų“ problemą? 69 proc. apklausoje dalyvavusių socialinių partnerių tam linkę pritarti, tačiau susitikimo metu ŽŪM aiškėjo, kad klausimas išties sudėtingesnis. Kas yra „sofos ūkininkas“, ar tai išties toks masto reiškinys, su kuriuo reikia kovoti (gyvuliais nėra laikomi apie 2 proc. visų deklaruojamų pievų ploto), ar dėl tokios kovos nenukenčia ūkininkai?

Dar karštesnė tema – išmokų sumažinimas. Jį taikyti bus privalu nuo tam tikrų tiesioginių išmokų „lubų“, tačiau valstybės narės gali rinktis kelias išmokų mažinimo schemas. Tuo klausimu apklausos duomenys – margi. LR ŽŪR nuo atsakymo susilaikė. Kaip paaiškino Rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė, tai lėmė pateiktos informacijos trūkumas: „Neturime konkrečių, bent orientacinių skaičių, kiek kuris variantas palies ūkius, sutaupytų pinigų perskirstymą“. LR ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas svarstė, kad būtų paprasčiau, jei poziciją dėl jautraus klausimo, kokia yra išmokų mažinimo schema, pirmiausia suformuotų skėtinė organizacija.

Kaip paaiškėjo iš žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Rolando Taraškevičiaus žodžių, privalomas išmokų mažinimas įtrauktas į derybų paketą. Apsispręsti turės valstybių narių vadovai, tačiau iki tarimosi pradžios dar ilgas kelias, Taryba neskuba.

Aktualių klausimų, dėl kurių reikės sutarti socialiniams partneriams, sąraše taip pat yra: papildoma pajamų perskirstymo parama (pirmųjų hektarų išmoka), papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (jaunojo ūkininko apibrėžimas), vienkartinės išmokos smulkiesiems ūkininkams, paramos intensyvumas investicijoms, naujas dalykas – sektorinės intervencijos kituose sektoriuose.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X