ŽUR Naujienos

Svarbūs klausimai Seimo komitete

 

Nelaukdamas pavasario sesijos Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį susirinko į posėdį. Prisikaupė daug aktualių klausimų, nuo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo svarstomų pataisų, Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. iki padėties pieno sektoriuje bei aktualijų rengiantis pasėlių deklaravimui.

Posėdyje aktyviai dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR tarybos nariai: Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis bei Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

 

Dėl žemės ūkio paskirties žemės

 

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų tikslinimo klausimas į KRK grįžo tam, kad būtų aptarti paskutiniai pasiūlymai, nes prieš mėnesį Vyriausybė pateikė išvadas dėl projekto. Jam iš esmės pritarė, pasiūlė patikslinimų. Taigi dabar teisės akto projektas jau finišo tiesiojoje.

Priminsime, kad rengiama pataisa yra siekiama stiprinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių kontrolę, kad asmenys nuosavybės teise neįgytų daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei leidžiama pagal įstatymo nuostatas, taip pat siekiama, kad gyvulininkystės ūkiams taikoma išimtinė nuostata dėl galimybės viršyti 500 ha ploto ribą būtų kontroliuojama.

Siūloma suteikti daugiau teisių Nacionalinei žemės tarnybai – įgaliojimus vykdyti žemės perleidimo sandorių patikrinimą ir imtis priemonių įstatymo pažeidimų atvejais: pasiūlyti parduoti valstybei žemės sklypo dalį, kuri viršija 500 ha žemės ploto ribą ar perleisti ją ir valdyti bendrosios nuosavybės teise, taip pat ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl 500 ha žemės ploto ribą viršijančios žemės ploto dalies.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas siūlo, kad pataisos įsigaliotų liepos 1-ąją, o Vyriausybė iki to laiko paruoštų įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano

 

Šis parlamentinės kontrolės klausimas pastaruoju metu vienas karščiausių. Šįkart Seimo komitete atsakingos ministerijos – Žemės ūkio, Aplinkos, Energetikos – jau buvo atlikusios tam tikrus namų darbus. KRK posėdyje informacija dalijosi žemės ūkio ministras Andrius Palionis, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius, aplinkos viceministras Marius Narmontas, energetikos viceministrė Lina Sabaitienė.

Nors Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. jau pateiktas Europos Komisijai ir vasarą laukiama išvadų, KRK neabejoja, jog jį koreguoti Lietuva gali ir tai daryti yra privalu.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, kad diskusijų savo laiku pritrūko dėl tam tikrų priežasčių: „Vyko pertvarka ŽŪM, taip pat ir AM buvo neramumų, trūko bendradarbiavimo. Tai lėmė, kad dirbome iki paskutinės akimirkos, kaip studentams pritrūko poros savaičių susiderinti“.

Anksčiau stigo dialogo su dokumento rengėjais, tačiau dabar už prarastą laiką atsigriebiama. Pasak A. Baravyko, vyksta konstruktyvus procesas peržiūrint visas priemones.

Vyksta ŽŪM ir AM glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Darbo grupė, suburta sausio mėnesį, darbuojasi iš peties, ne vieną kartą buvo susirinkusi ir vasario mėnesį. Užfiksuoti žemdirbių pasiūlymai, papunkčiui peržvelgiamos visos strateginio dokumento priemonės svarstant apie galimas alternatyvas. Tikimasi, kad pavyks rasti tenkinantį aukso vidurį – vienas priemones keisti kitomis galima, tik svarbu užtikrinti tikslą ir reikiamu kiekiu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Plane didelės viltys yra dedamos į miškus, kurie efektyviai kompensuoja šiltnamio dujų emisijas. Tačiau dr. Algis Gaižutis siūlo politikų atkreipti dėmesį, kad su dabartine ūkininkavimo miškuose politika viltys gali žlugti. Jis pateikė visą pluoštą argumentų ir apgailestavo, kad Miško savininkų asociacijos siūlymai AM lieka neišgirsti. Užuot skatinus medienos auginimą, dėl aplinkosauginių ribojimų miškai sensta, daugėja negyvos medienos, lieka neįgyvendinti miškingumo didinimo planai neįgyvendinami.

Diskusijos darbo grupėse tęsis dar kiek daugiau nei dvi savaites. Kovo antrojoje pusėje KRK bus pristatyti rezultatai.

 

Dėl situacijos pieno sektoriuje

 

Tai dar vienas opus parlamentinės kontrolės klausimas: ar imamės visų priemonių, kad būtų sustabdytas pieno ūkių mažėjimas? Juk dabar importuotas pienas sudaro jau ženklią dalį viso Lietuvoje perdirbamo kiekio – apie 26 proc.

ŽŪM atstovas Karolis Anužis, kalbėdamas apie ministerijos pastangas, išvardijo daug įvairių punktų, tarp jų patrauklesnės finansinės paramos sąlygos, darbo grupė dėl kooperatyvų skatinimo, rengiamas mokslinis darbas dėl tipinių pieno fermų modelių (tikimasi, kad darbas iki lapkričio bus baigtas), atnaujinama pieno sektoriaus plėtros strategija.

O bene aktualiausia tai, kad rengiamasi tobulinti „pieno“ įstatymą – tam sudaryta darbo grupė, vadovaujama žemės ūkio ministro A. Palionio. Jau pirmajame darbo grupės susitikime paaiškėjo, kad šalių interesai labai skirtingi: pieno perdirbėjai laiko, kad toks įstatymas nereikalingas; Vidutinių pieno gamintojų asociacija pasisako už vieningas kainas visiems pieno gamintojams.

Dėl šio įstatymo buvo daug diskusijų, grupės Seimo narių iniciatyva į jo nuostatas gilinosi Konstitucinis Teismas, jis savo ruožtu išaiškinimo kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. Kaip žinoma, įstatymo turinio ir to, kad pieno gamintojai yra skirstomi į 10 grupių, arbitrai nekvestionavo. Pagal neseniai paskelbtą KT išvadą, netinkama (nes ypatingos skubos tvarka priimta) buvo tik pati įstatymo priėmimo 2015 m. procedūra – analogiškai kaip su Miškų įstatymo pataisa jungiant miškų urėdijas. Taigi Seimas turės iki liepos pakartotinai priimti įstatymą, šįkart laikantis visų numatytų procedūrų. O ŽŪM rengiamos pataisos į Seimą turėtų atkeliauti gerokai vėliau. Kokios jos bus, kalbėti dar labai anksti, siūlymų yra įvairių.

ŽŪR direktorius S. Dimaitis posėdyje užsiminė, kad prieš porą metų ŽŪR užsakymu teisinę šio įstatymo studiją atliko advokatas prof. Vilenas Vadapalas, turintis didelę darbo Europos Teisingumo Teisme patirtį. „Sunkios socialinės-demografinės pasekmės, kurias sukelia mažų ir vidutinių ūkių pasitraukimas iš žemės ūkio (šeimos ūkių, jų sukurtų darbo vietų praradimas, kaimų tuštėjimas, emigracijos augimas ir t.t.) tenka visuomenei ir valstybei”, – teisinėje išvadoje teigė prof. V. Vadapalas. Kaip tik dėl to, šie argumentai, S. Dimaičio siūlymu, galėtų būti rimtas argumentas taikyti griežtesnius konkurencinius ribojimus.

 

Pasėlių deklaravimo sezonui rengiamos naujovės

 

ŽŪM bei Nacionalinė mokėjimo agentūra rengia naujoves. Jos trejopos. Viena, kad švelninami bei paprastinami reikalavimai pareiškėjams. Nepalankių žemių ūkininkai, „iškritę iš žemėlapio“, šiemet dar gaus pereinamojo laikotarpio išmokas, o „ekologams“ bus pratęstas kompensacinių išmokų mokėjimas. Antra, kad siekiama optimizuoti patikras, bendradarbiauti įvairioms institucijoms. O trečia – siūloma švelninti sankcijas pareiškėjams. Skiriama sankcijų suma nuo 2016 m. ir šiaip sumažėjo 60 proc., siekia apie 4,4 mln. Eur. ŽŪM turi viziją pasiekti, kad sankcijų visai nereikėtų taikyti.

Kaip visada KRK nariams kilo klausimų, į kuriuos atsakingi specialistai atsakymo pateikti iškart negalėjo. ŽŪM atstovai tvirtina, kad yra atviri pasiūlymams. Taigi išnagrinėti dar ne visi su artėjančiu pasėlių deklaravimo sezonu susiję niuansai.

X