Naujienos

Svarsto laikinąją tvarką vandens gręžiniams įregistruoti

Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 22 dienos posėdyje svarstė teisės aktų projektus dėl vandens gręžinių, kurie dėl įvairių priežasčių nuo senų laikų liko neįregistruoti Žemės gelmių registre, įregistravimo.

Problema įsisenėjusi. Yra apie 30 tūkst. Žemės gelmių registre neįregistruotų gręžinių, dalis  jų – bešeimininkiai. Esama kaimų, kur tiekiamas gėlas požeminis vanduo iš kolūkiniais laikais įrengtų gręžinių. Tokių kaimų iš viso yra 2 tūkstančiai. Tačiau daugeliui bendruomenių jau atkrito rūpesčių dėl šių statinių našta – apie 1,6 tūkst. statinių perėmė savivaldybės, jų įmonės, turinčios vandens viešojo tiekėjo licencijas. Daugiau nei pusė savivaldybių eksploatuoja visas jų teritorijoje esančias gyvenvietes.

Svarstomi sprendimai turėtų paspartinti procesą, visoje Lietuvoje užtikrinti vienodą gėlo požeminio vandens kokybės standartą, tinkamą vandenviečių apsaugą bei vandens suvartojimo apskaitą, sąžiningą mokėjimą.

Siūloma nustatyti trejų metų terminą reikiamų dokumentų neturintiems ar bešeimininkiams gręžiniams įteisinti. Numatoma vienkartinė fiksuota įmoka, apskaičiuota pagal tikėtiną vandens suvartojimą. Vartotojams, kurie per parą suvartoja iki 10 kub. m gėlo požeminio vandens, siūloma 500 Eur vienkartinė įmoka. Nuo jos būtų atleisti asmenys, kurie per praėjusius trejus metus deklaravo, kiek suvartoja vandens, ir už šį kiekį mokėjo.

Kitas žingsnis – vandens gręžiniai būtų perimti vandens tiekimo įmonių. Šiam žingsniui, manoma, reikėtų šiek tiek ilgesnio termino – iki 2028 metų.

Seimo komiteto posėdyje buvo pritarta esminiam dalykui – laikinajai tvarkai. Dėl detalių apsispręs pagrindinis, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Politikų ir institucijų, socialinių partnerių nuomonės nesutampa tiek dėl vienkartinės fiksuotos įmokos, tiek ir dėl gręžinių perėmimo. KRK posėdyje dalyvavę žemdirbiai apgailestavo, kad Seimo komitetas nepritarė pasiūlymui subjektams, per parą išgaunantiems iki 10 kub. m, požeminio vandens, sąnaudas skaičiuoti ne pagal atskirą gręžinį, o vandenvietę (joje gali būti vienas ar keli gręžiniai), bei dešimt kartų sumažinti dabar projekte siūlomą vienkartinę įteisinimo įmoką.

Dar bus diskusijų dėl kito su gėlo vandens naudojimu susijusio siūlomo teisės akto pakeitimo – penkis kartus mažinti dabartinę sankciją už požeminių vandens išteklių išgavimą be leidimo ar tinkamai nedeklaravus išgauto kiekio. Oficialiai projektui pateikta ne viena pastaba, prieštaraujanti tam, kad vandeniui palyginti su kitais gamtos ištekliais būtų daroma tokia išimtis.

Tema opi, tačiau Aplinkos ministerijos parinkti terminai rėžia ausį – nuolat kartota: „gręžinių legalizavimas“.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pagyrė projekto rengėjus už tai, kad rimtai padirbėta, einama į kompromisą. Tačiau pasiūlė atsisakyti netinkamo „legalizavimo“ termino – juk gręžiniai buvo daromi ne paslapčia, o teisėtai, už juos savo laiku įmonės mokėjo pinigus. Šie statiniai yra žinomi atsakingoms institucijoms. Kalba eina apie vandenviečių aprobavimą, dokumentų sutvarkymą.

X