Svarstoma atsisakyti mokestinių išimčių

Žaliojo kurso transformaciją, be kitų priemonių, turėtų skatinti mokestiniai instrumentai. Koncepcija buvo pristatyta ir aptarta Aplinkos ir Finansų ministerijų darbo grupės susitikime.

Tarpinstitucinės darbo grupės posėdyje dalyvavo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė mokestinių instrumentų peržiūros koncepciją. Ji apima akcizų iškastiniam kurui lengvatos mažinimą, struktūrų apmokestinimą pagal anglies dioksido išmetimus, visą spektrą aplinkosaugos mokesčių, tarp jų ir žemės ūkiui aktualų mokestį už vandens išteklių naudojimą.

Žemės ūkio sektoriui vieni aktualiausių yra svarstomi mokestiniai pakeitimai dėl žaliojo kuro ir vandens išteklių naudojimo.

Kalbėdamas apie žemės ūkiui skirtus gazolius aplinkos ministras S.Gentvilas atkreipė dėmesį į du aspektus: labai dideles jų suvartojimo apimtis (kas šeštas mūsų šalyje į kuro baką įpilamas dyzelino litras yra žalias) ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje šio kuro akcizo tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje.

Žemės ūkiui skirtų gazolių sąnaudas, o kartu ir CO2 emisijas, manoma, leistų sumažinti jų naudojimo efektyvinimas bei kitos priemonės, kurios skatintų laipsniškai pereiti prie alternatyvių degalų, tokių kaip biodujos, biometanas.

Viena iš siūlomų priemonių – mažinti „žaliojo“ dyzelino naudojimą teisiškai įpareigojant jį naudoti tik žemės ūkio technikai. Yra kitų alternatyvų. Tarkim, visai atsisakyti gazolių žymėjimo, ūkininkams subsidiją grąžinti per tiesiogines išmokas. Arba laipsniškai mažinti akcizo lengvatą. Arba mažinti kuro normas, pamažu siekti metinio kiekio mažėjimo skatinant beariminę žemdirbystę.

Peržiūrimi mokesčiai už vandens išteklių naudojimą. Tam, kad vandens ištekliai būtų tvariai naudojami, ruošiami pokyčiai tiek požeminio, tiek ir paviršinio vandens naudotojams. Siūloma suvienodinti mokesčio tarifą. Tai aplinkos politikų žinutė žemdirbiams, kad tvenkinių ir kito paviršinio vandens naudojimas laistymui labai kenkia ekosistemoms, per sausras vandens lygis ir taip būna nuslūgęs. Paskata būtų efektyviai naudoti požeminį vandenį. Kitas siūlymas – nuo 2024 m. nuleisti mokesčio mokėjimo kartelę nuo dabartinių 100 kub. m iki 10 kub. m per parą, o nuo 2028 m. už vandenį mokėti nuo pirmojo išgauto kubinio metro.

Tarpinstitucinės diskusijos dėl mokestinių pakeitimų dar vyks rugsėjo, spalio mėnesiais, o galiausiai Seimo rudens sesijai bus pateikti konkretūs siūlymai dėl įstatymų pakeitimų.

Aplinkos ministerijos parengtą ir Aplinkos ministro Simono Gentvilo prezentacijos metu pristatytą pranešimą GALITE RASTI ČIA

 

Diskusijos dalyviai pasidalijo pastebėjimais bei nuogąstavimais, kurių pakako.

Žemės ūkio viceministro Donato Dudučio žodžiais, dėl žaliojo dyzelino akcizo lengvatos atsisakymo ir vandens mokesčio Žemės ūkio ministerija turi atskirąją, atsargesnę nuomonę. Prioritetas yra apsaugoti šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ES mastu. „Puikiai suvokiame, kad mūsų šalies rinka nėra uždara. Ji nedidelė, bet svarbi visos ES kontekste. Kita vertus, turime pasiekti tarptautinius, ES ir nacionalinius tikslus kovojant su klimato kaita, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu. Dėl konkrečių priemonių, jų detalių dar tikrai reikės išsamiai padiskutuoti“, – sakė žemės ūkio ministras.

Taip pat jis išreiškė nuomonę, kad dėl sprendimų privalu išsamiai išdiskutuoti su socialiniais partneriais – ūkininkais, žemdirbius vienijančiomis organizacijomis. Tai sąlyga, kuri leis įgyvendinti nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus bei užtikrins žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą, konkurencingumą.

„Mes ne prieš pokyčius, bet už tai, kad pokyčiai būtų pasverti, daromi atsargiai“, – pažymėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis. Jis priminė, kad pokyčius žemės ūkyje sąlygoja daug veiksnių (gamta, žinios, technologiniai sprendimai, investicijos) ir atkreipė dėmesį į kai kurias svarbias aplinkybes.

Mokestinių pakeitimų koncepcija įdomi, tačiau stinga priežastinių ryšių. Tarkim, yra konstatuojama, kad mūsų žemdirbiams kuras yra pigesnis negu daugelyje kitų ES šalių. Tačiau nepasakoma, kad daugelyje kitų šalių ūkininkai yra remiami per kitas priemones – mažesnis PVM maisto produktams yra viena šių priemonių.

Svarstoma atsisakyti akcizo lengvatos gazoliams ir pereiti prie išlaidų kompensavimo per išmokų sistemą, tačiau toks mechanizmas sukels keblumų ūkininkams – daugelis jų susidurs su apyvartinių lėšų problema.

Norima naikinti akcizo lengvatą „raudonajam“ dyzelinui, kuris žemės ūkyje daugiausia naudojamas grūdų džiovinimui. Drėgnais metais šis kuras sudaro nemažą grūdų savikainos dalį. O alternatyvų paieškai ir plėtrai valstybinio dėmesio stinga. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane neatsirado vietos ŽŪR siūlytai alternatyvių džiovyklų priemonei.

Dėl siūlymo atsisakyti mokesčio už vandenį lengvatų žemės ūkio sektoriuje S.Dimaitis pastebėjo: „Vandenį reikia saugoti, tačiau žemės ūkyje jo be reikalo niekas nelaisto. Vanduo fiziologiškai būtinas gyvuliams ir augalams. Prieš porą metų buvo rastas sprendimas, su Aplinkos ministerija buvo sutarta dėl kompromiso. O dabar matome kitus sprendimų siūlymus. Tai nuvilia“.