Lenkijos, kaip ir Lietuvos žemės ūkio rūmų veikla prasidėjo dar tarpukariu, o šiandien tęsiamos bendradarbiavimo tradicijos tarp žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujančių organizacijų.
Savaitei į Lietuvą atvykę kolegos iš Lenkijos Varmijos – Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmų aplankė Varėnos, Šalčininkų, Alytaus, Kauno, Marijampolės, Prienų, Kėdainių rajonuose ūkininkaujančius šeimos ūkius, dalyvaujančius trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, susitiko su Žemės ūkio rūmų nariais ir vadovais.
„Sužavėjo lietuvių darbštumas ir išradingumas. Ragavome fantastiškus karvių ir ožkų pieno sūrius, raugintas daržoves, žavėjomės išpuoselėtomis kaimo turizmo sodybomis. Mums labai naudinga Lietuvos žemės ūkio rūmų projektinė patirtis ir tikimės sėkmingo bendradarbiavimo su Lenkijos žemės ūkio rūmais. Tikrai galėtume pasikeisti geraisiais pavyzdžiais ir inovacijomis žemės ūkio sektoriuje. Lenkijoje daug šeimos ūkių gamina maistą ir sėkmingai dalyvauja maisto grandinėje nuo lauko iki stalo, todėl mums labai įdomi ir lietuvių patirtis. Pas mus, Lenkijoje, ūkininkas nuosavybės teise gali turėti ne daugiau kaip 300 ha žemės, todėl visi ūkininkai yra maždaug viename lygyje. Pas lietuvius matome situaciją, kad yra nemažai stambesnių ūkių, tačiau stebina tendencija, kad tie stambesni ūkiai užsiima tik grūdininkyste. Vadinasi, sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, kai auginami tik grūdai pardavimui, o tai tikriausiai įtakoja ir mažesnį užimtumą kaime – nesukuriamos darbo vietos, jaunimas palieka kaimą ir ieško sau vietos mieste. Lenkija yra pieno produktų lyderė, ji užima 4 vietą Europoje ir 12 vietą pasaulyje. Lenkijos pieno produktai daugiausiai parduodami ES šalims. Tačiau dėl augančios jų paklausos Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje Lenkija pastaruoju metu smarkiai padidino pieno miltelių eksportą į Alžyrą, o išrūgų – į Kiniją, Indoneziją ir Malaiziją. Džiugina pieno sektoriaus perspektyvos, kadangi prognozuojamas pasaulio ekonomikos iki 2040 metų augimas – vidutiniškai po 3-3,5 proc. per metus. Todėl galima įžvelgti ir puikių pieno sektoriaus perspektyvų. Norėčiau pabrėžti, kad sėkmingam ūkininkavimui būtinas ūkio veiklos ir gyvulių bandos valdymas. Kainų svyravimai pieno rinkoje išliks ir ateityje, todėl būtina finansinė ūkio vadyba, sukauptas pinigų rezervas kainų kritimo atvejams. Lenkijoje mes matome, kad nebūtina siekti ūkių didėjimo, nes ir nedidelis ūkis gali būti pelningas, tačiau svarbiausia – ūkio efektyvumas. Šiandien Lenkijoje yra 2 mln. 200 tūkst. pieno gamintojų“, – kalbėjo Varmijos – Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmų prezidentas Romuald Tanski.
Prienų rajono ūkininkų patirtis
Lenkijos delegacija susitiko su Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininku Martynu Butkevičiumi ir Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūniene, kurie pristatė rajono žemės ūkio situaciją, problemas ir ateities planus.
Svečiai degustavo Prienų r. Giniūnų kaimo ūkininko Juozo Burbulevičiaus ūkyje pagamintos produkcijos – pagal senovinius receptus rūkytų ir sūdytų lašinių, rūkytų ir vytintų dešrų, kumpelių.
J.Burbulevičius pristatė savo ūkį ir verslą. Įdomu tai, kad ūkininkas bene vienintelis Prienų rajone, kuris kiaules mėsai užaugina iš savo ūkyje atsivestų paršelių. Per mėnesį paskerdžiamos ir perdirbamos 4 –5 kiaulės, esant nedidelėms produkcijos apimtims, šeimos ūkyje J. Burbulevičius dirba su žmona Linute. Šia veikla šeima verčiasi jau šešerius metus, jų produkcija yra paklausi, dalį mėsos gaminių parduoda ūkininkų turgelyje, dalį – pagal išankstinius užsakymus.
ŽŪR narių dalyvavimas maisto tiekimo grandinėje
Šalies pieno sektoriaus situaciją svečiams pristatė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė, kuri pažymėjo, jog lietuviai daug pralaimi, vis dar nepasitikėdami kooperacijos formomis ir nerodydami iniciatyvos dirbti kooperuotai. Ir nors teigiama, kad kooperatyvai – ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklas, pastaruoju metu jų skaičius pasaulyje mažėja dėl tendencijų jungtis. Tačiau tai nereiškia mažėjančios kooperatyvų įtakos ir jiems tenkančios rinkos dalies. Puikus tokio vienijimosi pavyzdys – danų, norvegų ir švedų pieno perdirbimo kooperatyvai. Jie valdo modernias, didelio pajėgumo pienines, kurioms atsidaro rinkos visame pasaulyje. Neabejojama, kad kooperatyvai ateityje jungsis į klasterius, į kuriuos įsitrauks ir mokslininkai, jau dabar ieškantys galimybių dalyvauti žemės ūkio versle. Gyventojų skaičius pasaulyje auga, todėl ūkininkai yra atsakingi už žmonių išmaitinimą. Žinoma, turime taikyti pažangias technologijas, kurios užtikrintų maisto saugą, gyvūnų gerovę ir poveikį aplinkai. Norint patenkinti 9 mlrd. žmonių mitybos poreikius, reikės ir daugiau karvių, dėl ko iškyla būtinybė ir naujoms gyvulių šėrimo, priežiūros ir kitoms technologijoms. Vadinasi, ateityje turėsime pagaminti daugiau produkcijos, bet eikvoti mažiau žemės, vandens ir kitų išteklių.
ŽŪR narius ir jų veiklą pristatė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kuris pažymėjo, kad naujuoju Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu daug dėmesio skiriama tvariam ūkininkavimui, kuriam turime ruoštis visi. Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmai drauge organizavo ne vieną akciją Briuselyje prie ES Komisijos ir Vadovų Tarybos, taip pat rengė ir dalyvavo ne vienoje konferencijoje trijų jūrų ir Vyšegrado šalių lygmeniu, kur aiškiai išdėstė savo pozicijas ir pasirašė susitarimus dėl BŽŪP 2021-2027 m. perspektyvos. Todėl turime nuosekliai dirbti drauge ir kovoti dėl mūsų šalių palankesnių ūkininkavimo sąlygų bei tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygmeniu.
„Glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmų tęsiasi jau eilę metų. Smagu turėti draugų iš kitų šalių žemės ūkio rūmų – mus sieja bendri tikslai ir siekiai. Delegacijai, kurioje ne tik ūkininkai, bet ir vaivadijų atstovai, kaimo bendruomenių lyderiai, kaimo verslininkai, pristatėme ŽŪR veiklą, narius, įgyvendinamus projektus ir aplankėme sodininkystės, daržininkystės, pienininkystės, mėsinės gyvulininkystės ūkius, keletą kaimo turizmo sodybų. Turime ką parodyti ir kuo pasidžiaugti, viešnagės metu pristatėme ne vieną ŽŪR asociacijų – narių ūkį, kuris dalyvauja trumpojoje maisto tiekimo grandinėje. Svečiai liko sužavėti Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių Abukauskų ūkio „Raugiam viską” darbštumu ir išmone, išpuoselėtomis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narių sodybomis, darbščia Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos valdybos pirmininke Regina Bernatoniene, pieno sektoriaus situaciją Lietuvoje pristačiusia Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidente, ūkininke ir konsultante Viktorija Švediene”, – dalinasi mintimis visa savaitę kolegų iš Lenkijos delegaciją lydėjęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Vilniaus r. ūkininkaujanti pieno ūkio savininkė Vida Lesniak svečius vaišino savo gamybos sūriu ir kitais produktais. „Iš 40 laikomų karvių bandos primilžio netiekiame pieno supirkėjams, o darome varškę, grietinę, sviestą ir realizuojame turguje ar nuolatiniams klientams. Pastebėjome, kad tiek natūralus kaimiškas pienas ir iš jo pagaminti produktai yra paklausūs vartotojų tarpe. Smagu, kai turime nuolatinius savo klientus, kurie pasitiki mumis ir pirmenybę teikia kokybei“, – svečiams iš Lenkijos sakė V.Lesniak.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos narys „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius pasidalino 30 metų patirtimi: sodai užima 170 ha, skaičiuojame apie 20 obelų veislių, parduodame „Auksio“, „Bogatyrio“, „Norio“, „Glosterio“, „Lobo“ ir kitų – apie 15 – veislių obuolius; obuolių, aronijų, obuolių ir kriaušių, obuolių ir juodųjų serbentų sultis, obuolių tyres. Įrengėme didelį dviejų aukštų pastatą, kuriame įkūrėme naują ir erdvią parduotuvę.
Arūnas Cicėnas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) narys lenkams aprodė mėsinių limuzinų ūkį Anykščių rajone.
„Laikome 250 brandaus amžiaus galvijų kartu su jaunikliais. Ūkyje auginami gyvuliai suskirstyti grupėmis, kiekvienai jų sudarytas specialus mitybos racionas. Štai, pavyzdžiui, veršingumo laikotarpiu labai svarbu riboti karvių ir telyčių racionų intensyvumą. Kad būtų išvengta veršiavimosi komplikacijų, veršingos karvės šeriamos vien šienu. Koncentratų ir mineralų joms duodama kartą per savaitę. Gyvuliams duodama ir laižomosios druskos. Didelį dėmesį skiriame bandos sveikatingumui, atliekame įvairius grynaveislių mėsinių galvijų tyrimus, daug dirbame selekcijos srityje, nes labai svarbu atrinkti tinkamiausius veisti galvijų palikuonis. Limuzinų mėsiniai galvijai turi didelę paklausą tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose. Dauguma gyvulių iš ūkio eksportuojama, tik maža dalis jų lieka vietos rinkoje. Ūkininkai vis aktyviau domisi veisliniais gyvuliais. Pasak jo, neretai mūsų tautiečiai kokybišką, gražų veislinį gyvulį nori įsigyti pigiai, todėl bando jų ieškoti užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai svečiose šalyse už prastą, veislei netinkamą gyvulį jie pakloja didžiulius pinigus. Mūsų ūkyje sukurtas veislinių gyvulių branduolys yra itin tausojamas ir globojamas. LMGAGA nariai daugiausia laiko limuzinų – apie 25 proc., angusų – apie 18 proc., aubrakų – apie 14 proc., šarolė – apie 16 proc.“, – lenkų svečius informavo A.Cicėnas.
Ūkininkavimo filosofija
Lenkų delegacijai puikius įspūdžius paliko Varėnos r. ūkininkaujančių Rasos ir Valdo Kavaliauskų ožkų ūkis ir čia pat gaminami sūriai: gaivūs (t. y. švieži rūgštiniai) sūreliai – šviežia „Spira“, „Tepamas“ su žolelėmis, rikotos tipo „Debesėlis“, taip pat gaivūs brandinti, pvz., brandinta „Spira“, „Angliukas“, „Kvadratinis apelsinas“. Sūrių valgytojų mėgstami ir sūriai „su charakteriu“, pvz., „Juodasis kvadratas“, „Kaprizas“, „Žan-Žakas“ bei „Bandukė“ ir iki pusės metų brandinamos „Bandos“.
Šiuo metu ožkų banda siekia kiek per šimtą, kurios per dieną duoda 250 litrų pieno, ir pagaminama 30-40 kg sūrių specialiai įrengtoje, higienos standartus atitinkančioje sūrinėje.
Kaip svečiams iš Lenkijos degustaciją ir ūkio pristatymą padaręs ūkininkas Valdas sakė „pagrindinės mūsų vertybės, organizuojant ūkio veiklą – ekologiškumas, aplinkosauga, pagarba gamtai ir žmogui. Sūriai gaminami pasitelkiant technologinį ir sanitarinį modernumą, o juos parduodant sūrininkams rūpi atvirumas ir sąžiningumas, pasitikėjimas ir solidarumas su valgytojais. Dalyvaujame ir visuomeninėje veikloje: esame neformalaus susivienijimo „Sūrininkų Namai” nariai, asociacijos „Viva Sol” ir kooperatyvo „Mūsų sūriai“ steigėjai, o mūsų gyvenimo kredo: ūkininkaujant būti taikoje su savimi ir aplinka, būti laimingais ir dalintis laime su kitais”.
Lenkai liko sužavėti lietuviškų raugintų daržovių įvairove
Didelį įspūdį Lenkijos svečiams padarė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai – darbštūs ir sumanūs ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai. Tai puikus trumposios grandinės pavyzdys, kai ūkininkai turi darbo ištisus metus, ne tik vasarą, nes augina ir raugia savo ūkyje užaugintas. Abukauskai rauginimui naudoja virš 30 komponentų vaisių ir daržovių. Tik dviese besidarbuojantys ūkininkai kontroliuoja visą raugintų patiekalų kelią nuo užauginimo iki pardavimo. Svečiai iš Lenkijos pripažino, kad dar tikrai turi ko pasimokyti iš darbščių lietuvių.
ŽŪR veikla ir tarptautinis bendradarbiavimas
Kolegoms iš Lenkijos Varmijos – Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmų apsilankius Lietuvos žemės ūkio rūmuose Kaune, buvo pristatyta ŽŪR veikla, bendradarbiavimas su šalies valdžios institucijomis bei užsienio šalių socialiniais partneriais.
Lenkijos žemės ūkio rūmų viceprezidentas Miroslaw Borowski prisiminė drauge su Lietuvos žemės ūkio rūmais organizuotas tarptautines konferencijas Varšuvoje ir Vilniuje, įdomias diskusijas parodų metu, kurios vyko ir Lietuvoje ir Lenkijoje bei protesto akcijas Briuselyje, kurios atkreipė dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos ūkininkų reikalavimus, siekiant nediskriminacinių sąlygų ES bendrijoje užtikrinimo. „Dirbdami drauge tarptautiniu mastu galime pasiekti daugiau. Dabar Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje vyksta ekoschemų derinimo darbai, todėl žemės ūkio rūmai turi daug darbo išgryninant ūkininkams įgyvendinti įmanomus siūlymus ir rekomendacijas ir deramai atstovauti žemdirbių interesams. Smagu, kad galime pasikeisti patirtimis, įžvalgomis ir planais bei dirbti drauge“, – pažymėjo M.Barowski.