Tarptautiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimai

Spalio 18 d. įvyko LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) posėdis, kuriame dalyvavo Europos Parlamento narys Juozas Olekas.

Europarlamentaras Juozas Olekas yra AGRI – Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. AGRI komitetas atlieka svarbų vaidmenį formuojant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir Sąjungos politiką gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, žemės ūkio gaminių kokybės, miškininkystės bei agrarinės miškininkystės srityse. Didžiąją jo darbo dalį sudaro pranešimų, susijusių su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, nagrinėjamų pagal Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūrą, rengimas prieš pateikiant juos priimti per plenarinę sesiją.

Neskaitant teisėkūros darbo, AGRI komitetas stebi, kaip įgyvendinami priimti teisės aktai, todėl  glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, Taryba, kitomis ES institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis.

AGRI komitete dirba 48 nuolatiniai ir 48 pavaduojantys komiteto nariai, iš kurių 38 yra moterys, o komitetui pirmininkauja vokietis Norbert Lins.

Bendradarbiavimo, komunikavimo ir konsultavimo sistemos svarba

LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) nariai ne tik diskutavo su europarlamentaru dėl Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovavimo Europos Parlamente, bet ir išsakė savo skaudulius, problemas bei pasidalino patirtimi, kaip jas sprendžia savo organizacijose ar drauge su LR ŽŪR.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis teiravosi, kaip pristatoma Lietuvos žemės ūkio politika ES. Ar nedaromas monkės biznis, kai iš Lietuvos išvežama žaliavos už 700 mln. EUR, o įsivežama už 2 mlrd., vaisių, daržovių, kitų maisto produktų, teiravosi V. Juodsnukis.

V. Juodsnukis akcentavo konsultavimo svarbą smulkių ir vidutinių ūkių savininkams ir apgailestavo, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra sudariusi tik 5 tūkst. sutarčių, ir konsultuoja tik stambius ūkininkus, o LR ŽŪR nors ir konsultuoja, tačiau neturi pakankamai išteklių. O mūsų žmonėms švietimas, konsultacijos ir informacija yra būtina, norint išlikti ir išgyventi bei planuoti ateities perspektyvą.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ (LŽŪKA) vadovas Jonas Kuzminskas apgailestavo, kad Lietuvoje žemas kooperacijos lygis, maža pasitikėjimo savo kaimynu, kitu žaliavos gamintoju. Nors iš esmės, pastebimas kooperacijos pagyvėjimas, ūkininkai, skaičiuojantys ekonominę naudą ir mąstantys apie investicijas ir perspektyvas – bando planuoti veiklas pasitelkdami kooperacijos idėją. Žinoma reikalinga ir valstybės pagalba bei atitinkami instrumentai, skatinantys kooperacijos procesus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkė Lina Meilutė – Datkūnienė pasiteiravo europarlamentaro apie požiūrį į kartų kaitos procesus Europoje, apie tiesioginių išmokų (TI) lygį ir perspektyvas, pažymėdama, kad aktyvūs jaunieji ūkininkai, kurie atstovauja savo organizacijų interesams valdžios institucijose, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje formuodami jaunųjų ūkininkų politiką yra labai užimti. Neretai dėl to nukenčia jų ūkio darbai. Dirbant ūkyje, darbo laiko niekas neskaičiuoja, norint pasiekti rezultatų ir konkuruoti su kitų šalių ūkininkais, tenka nuolat sunkiai dirbti, gal todėl ūkininkavimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje nėra patrauklus. Šiuo metu jaunieji ūkininkai (iki 40 metų amžiaus) sudaro tik 12 proc. visų Lietuvos ūkininkų. Per 38 proc. ūkininkų jau peržengė senjorų amžiaus ribą, o 50 proc. ūkininkų amžius yra 41-64 m. Todėl akivaizdu, kad ūkininkų pamainai reikia skirti daugiau dėmesio.  

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša padėkojo europarlamentarui už priėmimą Briuselyje, kai šių metų rugsėjo 25 d. teko dalyvauti  ES gyvulininkystės organizacijų atstovų surengtoje konferencijoje „Europos gyvulininkystės balsas“ („European Livestock Voice“). JAV mokslininkai atliko analizę – kaip pasikeistų žemės ūkis, jeigu visi JAV gyventojai taptų veganais. Paaiškėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės plotą reikėtų padidinti 20 proc. Nors gyvulių neliktų, tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija beveik nepasikeistų, nes imantis augalininkystės tektų daugiau naudoti trąšų bei chemikalų, juk neliktų mėšlo ir kt. Taigi aplinkos apsaugos sąlygos nepagerėtų, o naujų problemų žmonėms iškiltų daug daugiau. Todėl svarbu komunikuoti, diskutuoti ir be abejo, vykdyti švietimo bei informavimo akcijas, kad netikra ir melaginga informacija nežalotų visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad ES žemdirbių organizacijos COPA-COGECA paskelbė, kad gyvulininkystės atsisakymas ES turėtų „rimtų padarinių“, susijusių su ES bendrosios žemės ūkio politikos ateitimi, kad tokiu atveju būtų apleisti kaimai ir padidėtų ES priklausomybė nuo importuotų gyvūninių produktų, mažai kontroliuojant gamybos standartus.

LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus akcentavo lėšų, skirtų kaimo plėtrai svarbą. Lietuvai naujuoju 2021 – 2027 m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur (2018 m. kainomis) arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eur, t.y. 26,2 proc. mažiau (beveik trečdaliu) negu 2014–2020 m. laikotarpiu. Jei norime išsaugoti kaimų gyvybingumą, turime pasirūpinti ir finansavimu, nes Lietuvos kaime gyvena apie 32 proc. gyventojų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pažymėjo, kad kiekvienas sektorius turi savo problemas ir interesus. Mūsų sektorių dar prieš 20 metų kai kurios valdžios institucijos buvo palaidoję, tačiau mes atstovėjome savo sektorių ir išgyvenome, o šiandien ne tik aprūpiname Lietuvą daržovėmis, bet dalį produkcijos dar ir eksportuojame. Ko mums realiai dabar reikėtų – PVM lengvatų. Jau ir ES koridoriuose pasigirsta kalbų, kad gal būtų tikslinga PVM suvienodinti. Europarlamentarai turi kovoti už savo šalies žemės ūkio sektorių taip energingai, kaip tai daro pvz. ispanai, olandai, italai ir kt. Lietuvos smulkūs ir jauni ūkininkai turi galvoti ir strateguoti, planuoti investicijas į technologijas, į prekinį produkto paruošimą, į kooperacijos galimybes, nes smulkiam ūkio savininkui pavieniai dirbti yra ne tik sunku, bet ir ekonomiškai nenaudinga.  Mūsų sektorius – mažas, apie 3 proc. nuo viso žemės ūkio sektoriaus, bet pridėtinę vertą daržininkai tikrai sukuria nemenką.  

„Sodininkystės ir daržininkystės sektoriuje nėra konsultavimo sistemos, nėra konsultantų, kurie teiktų kokybiškas konsultacijas ūkininkams. Todėl mūsų asociacijos nariai savarankiškai strateguoja kokia kryptimi reikalinga orientuoti savo verslą, atsižvelgiant į ES tendencijas, į reikalavimus, įžvalgas, kurias parsivežame iš ES darbo grupių”, – pažymėjo Z. Cironkienė.

Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMŽS) asociacijos atstovas Alfredas Galaunė akcentavo, kad Lietuvoje reikia kurti didesnę ekologinę vertę. Lietuvoje yra daug unikalių vietovių, kurias turime saugoti, tausoti ir puoselėti pasinaudojant Natura2000 programa.

Juozas Olekas priminė savo pasižadėjimą kovoti dėl išmokų žemdirbiams suvienodinimo, tačiau apgailestavo, kad iš skirtingų žemdirbių organizacijų valdžios institucijose girdimos skirtingos nuomonės. Valdžių ir ministrų kaita, žinoma taip pat ne į gera, nes kaip ir visur, taip ir žemės ūkyje reikia nuoseklumo ir strategijos. Dažnai girdžiu priekaištus, kad daug ko neleidžia ES reglamentai, tačiau siūlau labai gerai įsigilinti ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų taip yra? Todėl siūlau surengti diskusiją vienu ar kitu konkrečiu klausimu ir išdiskutavus drauge su LR ŽŪR nariais susitikti atsakingose valdžios institucijose konstruktyviam darbui.

Europarlamentaras J. Olekas akcentavo patrauklaus, gyvybingo ir klestinčio kaimo išsaugojimą. Turime išlaikyti žmones kaime, kad gyvenimas kaime būtų patrauklus, kad būtų galimybė naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kad būtų patrauklu gyventi, dirbti, kurti verslą ir naujas veiklas.  Planuojamas kaimo plėtrai lėšų mažinimas tikrai nėra pagrįstas ir mums reikia atsikovoti tas lėšas. Be to, žinoma labai svarbu skirti dėmesį ir palaikymą jaunimui kaime.

Pozicija dėl žemės ūkio sektoriaus indėlio mažinant klimato kaitą

TRK posėdžio nariai aktyviai aptarė žemės ūkio sektoriaus indėlį mažinant klimato kaitos procesus. Kadangi ūkininkai, miškų savininkai ir žemės ūkio kooperatyvai ir bendrovės – pirmieji pajunta klimato kaitos poveikį. Sausros, liūtys, besikeičiantys parazitai ir ligos – tai klimato kaitos padariniai, keliantys ypatingą pavojų žemės ūkio sektoriaus pelningumui ir ūkių išlikimui. 

Tačiau ieškant sąžiningo ir teisingo kelio klimato kaitai švelninti, žemdirbių balsas turi būti girdimas visose diskusijose ir darbo grupėse dėl klimato kaitos. LR ŽŪR pasisako prieš iškreiptą žemės ūkio sektoriaus, kaip didžiausio teršėjo, ant kurio pečių turėtų gulti ir didžiausia emisijų mažinimo našta, vaizdavimą. Turi būti pripažintos ūkininkų dedamos pastangos, bet turi būti numatyti ir kompensavimo mechanizmai.

Klimato kaita – ilgalaikis reiškinys, kuris nebus suvaldytas per vieną politinį ciklą, todėl reikalinga ilgalaikė klimato strategija, apimanti visus sektorius.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės Vyresnysis patarėjas Saulius Jasius pažymėjo, kad labai gerai, kad LR ŽŪR organizacijos supranta klimato kaitos svarbą ir gina žemdirbių interesus. Žinoma, kad kiekviena organizacija turi savo interesus, tačiau privalome matyti ne kiekvienas save, bet matyti savo šalį – Lietuvą. Todėl akcentavo naujų technologijų, įtakojančių mažesnį degalų sunaudojimą, tvaraus ūkininkavimo metodų, mokymo(si) ir kitų priemonių taikymo ūkiuose svarbą.

TRK nariai sutarė poziciją dėl žemės ūkio sektoriaus indėlio mažinant klimato kaitą svarstyti artimiausiame LR ŽŪR tarybos posėdyje.

Organizacijų tarptautinė veikla ir atstovavimas

LDAA direktorė Zofija Cironkienė informavo, kad asociacija yra „Freshfel Europe“ Europos šviežių produktų augintojų asociacijos narė. Organizacijoje nagrinėjami horizontalūs klausimai, kurie itin naudingi ateities strategijos formavimui. Nors asociacija ir stokoja lėšų sektoriaus atstovavimui Europinėse organizacijose, tačiau pagrindines įžvalgas į ateitį pasirengia. Z.Cironkienė apgailestavo, kad Lietuvos vartotojai nepasitiki mūsų augintojų produkcija, tuo tarpu užsienyje Lietuvos daržovių augintojų produkcija vertinama aukščiausiu lygiu.

LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis pažymėjo, kad tarptautiniam atstovavimui stokojama lėšų, todėl pasigenda Lietuvos atstovavimo Europos žemės ūkio savininkų (ELO) organizacijoje.

LJŪJS vicepirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė informavo, kad organizacija priklauso CEJA (Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų organizacija). Palaikomi puikūs bendradarbiavimo ryšiai su Prancūzijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos jaunaisiais ūkininkais. 2020 m. pavasarį LJŪJS numato organizuoti tarptautinę konferenciją Lietuvoje, kur palies visam pasauliui aktualią temą – žemės ūkio ir kaitų kaitos kaime klausimus.

LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis informavo, kad asociacija yra ES tarptautinės organinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM ES) narė. IFOAM ES grupė priklauso tarptautinei IFOAM organizacijai. IFOAM ES vienija daugiau nei 160 organizacijų, asociacijų ir įmonių iš ES, Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ir šalių kandidačių. Pagrindinis IFOAM ES siekis – ekologinės žemdirbystės principus atitinkančios sistemos, veikiančios ekologinio, socialinio ir ekonominio požiūrio naudai, įgyvendinimas. Organizacija dar šių metų gruodžio mėnesį planuoja tarptautinę konferenciją, o tarp svarbiausių ateities planų ir darbų – naujojo ekologinio reglamento svarstymo ir tvirtinimo darbai. S.Daniulis pažymėjo, kad sektorius traukiasi apie 60 proc. Taip pat akcentavo sąlygų ir reikalavimų, produkcijai iš trečiųjų šalių suvienodijimo su ES šalių ekologiška produkcija, svarbą.

LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas informavo, kad dalyvavimas Copa-Cogeca posėdžiuose ir darbo grupėse teikia tikrai daug naudos – įdomūs posėdžiai, daug informacijos, statistinių duomenų, kuriuos grįžę analizuojame ir stengiamės panaudoti. Pastebime tendencijas, kad žemės ūkio sektoriaus laukia nauji iššūkiai, kadangi gyventojų skaičius pasaulyje auga ir maisto produktų poreikis didėja, tačiau visi nori gero ir kokybiško maisto už mažą kainą. Tuo tarpu iš ūkininkų reikalaujama gaminti tvariai ir taupant resursus. Vadinasi teks labai peržiūrėti technologijas, diegti inovatyvius ir tvarius metodus, bet tam reikalingos investicijos, kurios turi būti numatytos ir ES ir mūsų šalies strategijoje.

LKŽAA pirmininkas Česlovas Tallat – Kelpša informavo, kad asociacija yra tarptautinės organizacijos Fur Europe narė ir aktyviai dirba atstovaujant narius tarptautiniu mastu, dalyvauja šviečiamuosiuose renginiuose apie pažangiausių kailinių žvėrelių auginimo technologijas ir geriausias patirtis aplinkosaugos, gyvūnų gerovės srityse.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.