ŽUR Naujienos

Tautinio paveldo kūrėjai turi pasiūlymų, bet jie lieka neišgirsti

71Peržiūrų

Karantino dėl koronaviruso poveikį pajautė ir tautinio paveldo kūrėjai ir gamintojai.

Kalbiname LR ŽŪR priklausančios  Lietuvos tautinio paveldo  gamintojų ir kūrėjų asociacijos pirmininkę Jolantą Kubolienę bei šios organizacijos narius: obuolių sūrius slegiančią Vaidą Paulę, duoną kepantį Gintarą Rugį ir senojo kubilininkystės amato puoselėtoją Vitalių Striuogaitį.

 

Kiek tautinio paveldo kūrėjų bei gamintojų šiuo metu šalyje darbuojasi, koks produktų asortimentas?

Jolanta Kubolienė: „Šiuo metu Lietuvoje yra gaminama beveik 3 tūkst. sertifikuotų tautinio paveldo produktų. Iš jų 2,5 tūkst. sudaro tradiciniai gaminiai (maisto produktai iš jų sudaro 30 proc.),  443 – tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai, 13 – tradicinės paslaugos. Šalyje yra apie 150 atestuotų tradicinių amatų meistrų, 37 sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos bei apie 800 tautinio paveldo produktų kūrėjų (tradiciniai amatininkai ar juridiniai asmenys)“.

Kaip karantinas paveikė ir dar paveiks jūsų darbus?

J.Kubolienė: „Deja, karantinas mus užklupo tuo metu, kai tautinio paveldo kūrėjai bei gamintojai gali daugiausia užsidirbti, kad galėtų išsilaikyti visus metus. Daugiausia įvairių renginių, kuriuose dalyvauja daug žmonių, organizuojama pavasarį bei vasarą, o jau žinome, kad parodų bei mugių dar kelis mėnesius nebus rengiama, o ir vėliau jos bus kuklesnės. Praradome parodą „Ką pasėsi“, „Kauno dienas“, matyt labai pasikeis „Jūros šventė“ ir kt. Be to, sumažėjo galimybių produktus siūlyti ir mažesniuose miesteliuose. Gamintojų, kurie galėjo prekiauti turgeliuose, apyvarta sumažėjo apie 30 proc.“.

 

Ar visus kūrėjus bei gamintojus vienodai palietė karantinas?

J.Kubolienė: „Visus palietė, bet nevienodai. Visiškas štilis gaminantiems ne maisto produktus. Kai kurių maisto produktų gamintojai dar turėjo nors šiek tiek darbo, tačiau gerokai mažiau. Juk mūsų gaminiai yra išskirtiniai. Pavyzdžiui, pagal tautinio paveldo tradicijas gaminamus saldainius, obuolių sūrius dažniausiai perka įvairioms šventėms, įvairiomis neeilinėmis progomis, o karantino metu masinių renginių ir net asmeninių šeimų švenčių neliko“.

Taigi kaip tautinio paveldo kūrėjams išgyventi? Gal pagalbos ranką tiesia Žemės ūkio ministerija?

J.K.: „Kuklios paramos gali tikėtis tik dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimus, tačiau, pavyzdžiui, tuo papildomai užsiimantys ūkininkai jau negali pretenduoti į paramą. Be to, tautiniam paveldui skiriamos valstybės paramos didžioji dalis yra skiriama dalyvauti renginiuose arba, pavyzdžiui, sertifikavimui (naujiesiems nariams) ir labai mažai skiriama edukacijai“.

Gegužės 8 d. baigėsi paraiškų teikimo terminas pagal priemonę ,,Tautinio paveldo išsaugojimas“. Šio kvietimo paraiškoms finansuoti skiriama tik  169 000 Eur.

J.K.: „Paraiškas pateikėme, surašėme planuojamus renginius, tačiau kol kas niekas negalėtų garantuoti, kad tie renginiai įvyks. Jeigu neįvyks, tai net ši kukli parama tautinio paveldo kūrėjų bei gamintojų nepasieks“.

Baimės šleifas lydės visus metus

Gintaras Rugys (kepa duoną): „Deja, neliko renginių – mugių, parodų, kuriose dalyvaudavome. Vien dėl šios priežasties apyvarta sumažėjo apie 30 proc. Išsigelbėjome, nes prekiaujame ūkininkų turgeliuose Vilniuje. Pirkėjų mažiau, bet turime savo ištikimus pirkėjus. Suprantu, kad viruso reikia saugotis, bet kai pagalvoji, kai įsigilini, kai saugaisi, tai didesnį poveikį padarė baimė. Manau, kad baimės šleifą jausime visus šiuos metus“.

Išskirtiniai obuolių sūriai pirkėjų laukia sandėliuose

Vaida Paulė (slegia obuolių sūrius): „Jeigu trumpai, tai man karantinas yra visiškas „krachas“. Net 99 proc. savo produkcijos parduodavome mugėse, o jų neliko. Nors lietuviai žino kas yra obuolių sūris, tačiau vis dėlto, su pirkėjais reikia dirbti, reikia papasakoti, sudominti. Jeigu obuolių sūrį tik padėsi lentynoje ir tylėsi, tai nedaug parduosi. Mūsų darbas šįmet pasibaigė su Kaziuko muge Vilniuje. Jeigu ne ji, tai būtų visai blogai. Produktų dar turime, jie laukia pirkėjų. Turgeliuose neprekiaujame, nes mūsų gaminamas sūris yra išskirtinis. Turgeliuose rasite pigesnių sūrių, neretai pagamintų, kaip mes sakome, bobučių,  bet nerasite tokių, kokius gaminame mes. Bobutės sūrį pagamina per dieną, o mes sūrį gaminame net tris mėnesius! Kitokia savikaina, kitokia kokybė.  Kokia išeitis? O ką čia gali padaryti? Gamybą sustabdėme. Laukiame. Valstybės parama mums neprieinama. Tie, kurie pasiūlė paramą, tikriausiai neįsivaizduoja, kaip mes dirbame. Mes, smulkieji gamintojai, išgyvename sunkiai, o dabar apyvartinės lėšos guli sandėlyje ir nežinia, kada jas atgausime. Tačiau esu optimistė – virusai ateina ir išeina, o mes išliksime!“.

Leiskite prekiauti pagal tautines tradicijas

Vitalius Striuogaitis, (gamina statines, kubilus ir kt.): „Man savo produktus reikia rodyti, žmogus turi juos paliesti ne tik akimis, bet ir rankomis, o kai kurie net pauosto. Taigi kai neliko mugių, tai ir prekyba sustojo. Liko tik vienetiniai užsakymai. Ilgai taip dirbdamas neišgyvensi. Suprantu, kad viruso reikia saugotis, mes ir saugomės. Tačiau sąlygos visiems turėtų būti vienodos. Štai didieji prekybos centrai dirbo. Ir tegul dirba. Jeigu laikaisi taisyklių, tai ir dirbi. Bet juk ir mes galėtume savo produktais prekiauti laikydamiesi nustatytų atstumų ir kitokių reikalavimų. Jeigu mes esame tautinio paveldo kūrėjai ir gamintojai , tai gal ir turėtume teisę prekiauti savo gaminiais  taip, kaip tai darė mūsų protėviai – miestelių aikštėse. Pavyzdžiui, susirenka į amatininkų mugę 10-20 amatininkų, pasidaliname teritoriją – vienas nuo kito 5-10 metrų ir  taip prekiaujame. Tai nekainuotų, o mes galėtume išgyventi“.

Lietuvos tautinio paveldo  gamintojų ir kūrėjų asociacija kreipėsi raštu į Žemės ūkio ministeriją, kad ši tarpininkautų tarp miestų savivaldybių dėl sertifikuotų tautinio paveldo gamintojų atleidimo nuo mugių ir parodų mokesčių rinkliavų ateities renginiams. Tačiau gavome atsakymą, kad turime kreiptis į atskiras savivaldybes savarankiškai.

Priminsime, kad tautinio paveldo kuravimas Vyriausybės nutarimu yra pavestas  būtent žemės ūkio ministerijai.

X