ŽUR Naujienos

Tautinio paveldo gaminių rinkodaros svarba

1.11KPeržiūrų

Tautinis paveldas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas – svarbi valstybės etninės kultūros dalis

Tautinis ir kulinarinis paveldas bei tradiciniai amatai yra svarbi valstybės etninės kultūros dalis. Tačiau siekiant išsaugoti ir populiarinti tautinio paveldo produktus būtinas atitinkamas dėmesys rinkodaros priemonėms. Poreikis rinkodaros strategijai formuoti atsiranda tiek iš amatininko, tiek ir iš vartotojo pusės. Tautinio paveldo produktų gamintojams svarbu, kad jų gaminiai turėtų paklausą, vartotojai visada domėtųsi jais ir pirktų šiuos produktus.

Mokslo ir technologijų plėtros procesai, globalizacija kelia iššūkius valstybei ir tautai. Todėl turime ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Kiekvieną dieną modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo. Džiugu, kad lietuviai gali didžiuotis ir visam pasauliui pristatyti aukščiausios kokybės, su meile ir pasišventimu tėvų ir protėvių tradicijas, produktus ir amatus. Tautinio paveldo produktai – ne masinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.

Lietuvos gamintojai nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO (Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, šiaudiniai sodai, dainų šventės, sutartinės.

2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinio reikšmingumo, teikti valstybės pagalbą ir sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Lietuvoje yra sertifikuota per 2 800 tradicinių gaminių, kuriuos gamina daugiau kaip 800 tradicinių amatininkų. Beveik 200 amatininkų atestuoti tradicinių amatų meistrais.

Iš kartos į kartą perduodamos ir išlaikomos istoriškai susiformavusios tautinio paveldo tradicijos, patirtis ir specialūs įgūdžiai palaiko tautos gyvybingumą bei parodo pasauliui valstybės tautinį išskirtinumą.

Žemės ūkio rūmų projekto idėja – ne tik populiarinti ir skatinti tautiškumą, bet ir pasirūpinti rinkodaros priemonėmis

Elektroninis verslas (E.verslas) šiandieniniame technologijų amžiuje, tai  naujos  galimybės.  Elektroninis verslas, vykdomas virtualioje erdvėje, padidina konkurencingumą su tradicinėmis parduotuvėmis, pasitelkiant verslo  procesus ir verslo sistemas į elektroninę erdvę. Tai taip pat turi didelį potencialą gerinti energijos  vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. E. verslas sukuria naujas galimybes kiekvienam verslo procesui, kurie gali būti vykdomi virtualioje aplinkoje.

Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ projektą „Naujos ir tvarios e. verslo galimybės tautinio paveldo produktų ir amatų gamintojams“ kuriama elektroninio (E.verslo) sistema, skirta tautinio paveldo produktų ir gaminių prekybai Lietuvoje ir užsienyje.

„Projekto idėja, kurti Lietuvoje pagamintų gaminių ir produktų parduotuvę, kilo bendradarbiaujant su Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) nariais. Šiandieninė karantino situacija parodė, kad E-verslo platforma yra ir patogi, ir ekonomiškai naudinga, ir saugi. Ateitis priklauso naujoms ir tvarioms verslo idėjoms. LTPGKA narių gaminami gaminiai yra ne tik išskirtinės kokybės, bet ir turintys tautinio paveldo sertifikatus, o ką jau ir bekalbėti apie gaminių unikalumą ir išskirtinumą. Tai gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti tuos, kurie ieško kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir turinčių vertę, rankų darbo gaminių. Į projektą įtraukėme sertifikuotus tautinio paveldo gamintojus iš visų 10 šalies apskričių. Dalyvių gretose tikrai ne vienam žinomi ir pažįstami sertifikuoti tautinio paveldo puoselėtojai: Jadvyga Balvočiūtė iš Mažeikių r. – sertifikuota tautinio paveldo žolininkystės srityje, Vitalius Striuogaitis iš Marijampolės, kurio rykai maistui ruošti ir laikyti pelnė ne tik lietuvaičių, bet ir užsieniečių pasitikėjimą ir pagarbą, Gintaras Ruzgys iš Širvintų r., – duonos kepėjas, Gvidas Paulius iš Utenos r., kurio saldumynai su natūraliais produktais yra pamėgti ne tik smaližių, Jūratė Curko-Maksimovienė iš Kauno r., gaminanti ne tik gardžius, bet ir gražius saldumynus, B.Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“ , džiuginantys savo konditeriniais gaminiais, Panevėžio r. kubiluose brandintos ir rankomis minkytos duonelės ir saldžių gardumynų kepėja Audronė Kisielienė, Kaišiadorių r. vytinių juostų meistrė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Birutė Račkaitienė,  įvairių žolelių arbatų, tinktūrų ir esencijų gamintoja iš Vilniaus r. Rasa Subačienė,  Vilkaviškio r. linų sėmenų, kanapių aliejų gamintojas Ramūnas Brūzga, keramikos dirbinių meistrė iš Vilniaus r. Elena Aleksejeva ir kt. Tai tik nedidelė dalis projekto dalyvių, su kuriais supažindinsime visuomenę jau artimiausiu metu. Projekte dalyvauja 30 sertifikuotų tautinio paveldo amatininkų – kiekvienas žmogus – atskira istorija, verta didžiausios pagarbos. Apie šiuos žmones turi sužinoti visa Lietuva ir pasaulis“, – kalba projekto vadovė LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.

Aptarti projekto įgyvendinimo darbai

Gaila, kad tęsiantis karantinui Lietuvoje, projekto dalyviai taip pat ribojami veiklose: nėra galimybės susitikti gyvai darbinėse grupėse, aptarti projekto vystymo kryptis, susitikai su grupių nariais ir pasidalinti patarimais, įžvalgomis. Taigi kol kas visis darbai vykdomi nuotoliniu būdu – susitikimai, diskusijos, kai bendraujama pasitelkiant tik nuotolinio ryšio priemones.

Vienam iš tokių projekto grupių susitikimų buvo aptarti projekto įgyvendinimo artimiausi darbai: prekės, jų pateikimo forma, aprašymai, foto nuotraukų kokybės ir kt. einamieji darbai.

Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos narys Vitalius Striuogaitis pažymėjo, kad sertifikuoti tautinio paveldo meistrai gamina aukštos kokybės produktus ir gaminius, apie kuriuos tikrai turėtų sužinoti ir deramai įvertinti visas pasaulis, todėl svarbu, kad el. parduotuvė pasiektų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vartotojus. „Turime kuo didžiuotis, kai vykdavo parodos ir mugės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sulaukdavome gausaus mūsų darbo gerbėjų ir vertintojų, kurie ne tik grožėjosi, gėrėjosi, bet ir mielai įsigydavo mūsų gaminius. Šiandien dėl koronaviruso situacija kitokia, todėl el. parduotuvė, tikėtina suteiks naujų galimybių“, – pažymėjo V. Striuogaitis.

Įspūdingų šiaudinių sodų, paukštelių, žvaigždžių ir kitų dirbinių iš šiaudų meistrė, tautodailininkė Laima  Saviščevienė pasidžiaugė išskirtiniu dėmesiu tautinio paveldo kūrėjams ir gamintojams. „Turime kuo didžiuotis, parodyti, supažindinti jaunimą ir vaikus tiek Lietuvos, tiek kitų šalių su mūsų tradicijomis ir tėvų bei protėvių amatais. „Apsijungę galime ne tik pristatyti savo gaminius, kūrinius, amatus, bet ir edukuoti. Tai ne tik įdomi, bet ir prasminga veikla, leidžianti prisiliesti prie tautos amatų, papročių ir istorijos“, – kalbėjo L. Saviščevienė.

PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA

 

X