Mūsų herojai

Teigiami pokyčiai ir optimistinės ateities įžvalgos kooperacijoje

2.09KPeržiūrų

Lapkričio 17 d. vyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) inicijuotas gerosios kooperacijos patirties pristatymo renginys, kuriame dalyvavo ŽŪR Kooperacijos komiteto nariai, kooperatyvų lyderiai ir nariai, mokslininkai, žemės ūkio ministerijos atstovai, konsultantai.

Gerąją kooperacijos patirtį pristatė, ateities įžvalgomis pasidalino ir diskusijoje dalyvavo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Kooperatyvų skaičius Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvo veikloje dalyvaujančiųjų – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis.

Šiandien džiugina situacija, kad apie būtinybę vienytis, bendradarbiauti ir kooperuotis kalba ne tik mokslininkai, konsultantai, bet ir patys ūkininkai – praktikai – kooperatyvų nariai, kurie aiškiai įvardija didesnį sinerginį efektą ir ekonominę naudą.

Ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis Lietuvoje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypač svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai. Šiandien stebime Lietuvos kooperatyvų stiprėjimo tendencijas ir ši situacija ne tik džiugina, bet gali pasitarnauti kaip gerasis teigiamas pavyzdys ir pritraukti naujų kooperacinio judėjimo dalyvių. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių – net 72 proc. Visgi, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja. Šis procesas stiprina kooperatyvus, o grįžtamuoju ryšiu stiprina ir jų narius. Tam pritaria ir kooperatyvų vadovai, kurie aiškiai ir konkrečiai įvardija kooperacijos naudą nariams.

Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ geroji patirtis

„Kooperacijos darbas nėra lengvas. Reikia pereiti per kalnus, per upes perbristi ir niekur neužkliūti. Vienus iššūkius nugalėjus, atsiranda kiti. Nors darbas ir sunkus, bet dėkingas. Pati nuo 1996 m. dirbau žemės ūkio aptarnavimo srityje. Ūkininkai, kurie dalyvauja kooperacijoje, sukuria gerą atmosferą, turime gerą ryšį ir esame subūrę puikią komandą, todėl šiandien matau, kiek dar galime padaryti ateityje“, – pristatant Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ gerąją patirtį sakė generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Šie metai kooperatyvui jau 13-ieji (kooperatyvas įkurtas 2007 m.). Kooperatyvo steigėjai – 54 ūkininkai, valdantys 10 200 ha dirbamos žemės (vidutinis ūkio dydis – 202 ha). Šiandien kooperatyvas jungia jau 89 ūkininkus, o bendrai jų valdomas žemės plotas siekia 15 500 ha. Vidutinis ūkio dydis – apie 200 ha. Kooperatyvo nariai – nuo 40 ha iki 1000 ha valdantys ūkininkai. Kooperatyvo darbuotojų skaičius – 26.

„Šiandien turime net 7 ūkininkus, kurie yra kandidatų į kooperatyvo narius sąraše, kadangi esame pasitvirtinę tvarką, jog norint tapti tikruoju nariu reikia 1 metus pabūti mūsų bendruomenėje, pasitikrinti poreikius ir lūkesčius. Didelį dėmesį skiriame bendravimui, atsakomybei, tobulėjimui. Kooperatyve turime 3 etatinius operatorius, kiti žmonės dirba laboratorijos, logistikos, buhalterijos aptarnavimo sferoje. Patogu tai, kad 70 proc. savo krovinių išvežame geležinkelio transportu ir 30 proc. auto transportu, nes visai greta yra geležinkelis. Didžiausias darbymetis būna liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai išvežame ne mažiau kaip 50 tūkst. t grūdų. Šie metai buvo sėkmingi grūdų sektoriui, todėl per parą priiminėjome net po 5 tūkst. t grūdų“, – informavo Jurita Zubauskienė.

Kooperatyvas dalyvavo projektinėje veikloje, pagal kurią investicinė parama sudarė 12 mln. Eur, iš kurių 3 mln. Eur parama iš Europos Sąjungos, todėl šio kooperatyvo nariai dar 2008 m. savo laukuose užaugintus grūdus pradėjo vežti į modernų 30 tūkst. tonų talpos elevatorių. Tuo metu tai buvo pirmasis toks žemdirbių elevatorius Lietuvoje.

„Pradėjome nuo tuščio lauko ir kooperatyvo bendro turto įsigijimo etape susidūrėme su kooperatyvo organizacinės struktūros nežinomumu. Kuriant kooperatyvą 54 ūkininkai laidavo savo turtu, o po 3 metų (2011 m.) pasiekėme, kad laidavimai būtų nuimti. Tai buvo didelė mūsų pergalė, parodant kad ūkininkai gali valdyti bendrą turtą ir susitarti. Kuriant pridėtinę vertę daug dėmesio skiriame pajininkui. Turime pasitvirtinę pelno skirstymo schemą, pagal kurią stebime ir analizuojame narių įnašus. Pažymėtina, kad ši schema puikiai pasiteisino. Neseniai įvedėme ir pardavimų skatinimo priemonę. Per masto efektą susidaro dideli kiekiai ir galima pasiekti papildomus kainos bonusus, kuriuos atiduodame ūkininkams veiklos skatinimui ir aktyvinimui. Prieš karantiną drauge organizavome daug bendrų kelionių kooperatyvo nariams ir pastebėjome, kad bendras poilsis, kvalifikacijos tobulinimas, diskusijos, teikia ne tik žinias, naujas patirtis, bet ir padeda ugdyti bendruomeniškumą. Organizuojame grupines konsultacijas agronomijos, žemės ūkio technikos klausimais, bendraujame per vidinę kooperatyvo platformą su ūkininkais, ūkininkų ūkiuose atliekame bandymus, didelį dėmesį skiriame žemės dirbimo technologijai, domimės ir diegiame naujoves“, – dalinasi patirtimi generalinė direktorė J. Zubauskienė.

Kooperatyvas 92 proc. pajamų gauna iš savo narių.

Kooperatyvo nariai per kooperatyvą realizuoja apie 90 proc. savo užaugintos produkcijos.

Veiklos dalyviai pagal pajamas: kooperatyvo nariai – 80 proc.; ne kooperatyvo nariai – 20 proc.

Kooperatyvo narių kuriama pajamų dalis: prekyba grūdais – 96,5 proc.;prekyba augalininkystės produktais – 89,3 proc.;  elevatoriaus paslaugos – 39,7 proc.

Kokia nauda ūkininkui?

„Ne visi ūkininkai nori nešti pinigus į kooperatyvą. Todėl turi būti aiškus susitarimas, kaip bus su pelnu. O jei bus nuostolis? Kaip tada elgsimės? Nuosavą kapitalą sudaro narių įnašas ir narių uždarbis. Todėl labai svarbu susitarti, kaip pinigai, uždirbti kooperatyve, bus paskirstyti. Mūsų atveju – vienas ketvirtadalis laikomas atsargoje, kuris ateityje gali būti skiriamas investicijai sukaupti arba nuostoliams padengti, jei metai būtų nuostolingi. Prieš 12 metų ėmėme paskolą, vėliau dar 3 paskolas, o šiandien jau baigiame išmokėti ilgalaikę paskolą, kuri buvo paimta dar įsigyjant kooperatyvą. Tai visų mūsų bendro darbo rezultatas ir pergalė. Dividendai nariams skaičiuojami individualiai – pagal apyvartą. Kiekvienas ūkininkas metų gale gauna kortelę su savo asmeniniais duomenimis ir nusprendžiame ar lėšos yra išmokamos, ar paliekamos kooperatyve. Vykdome ne tik pardavimus, bet teikiame ir daug kitų ūkininkams reikalingų paslaugų“, – pasakoja J. Zubauskienė.

Kas toliau? Kokios kooperacijos perspektyvos?

„Turime ir matome ne vieną perspektyvią veiklą plėtojant kooperatyvą, taigi laukia nauji iššūkiai. Matome, kad galime drauge nuveikti dar daug naudingų darbų. Tikiu kooperatiniu judėjimu, reikia laiko, reikia kartų kaitos“, – optimistine gaida pristatymą užbaigė J. Zubauskienė.

Diskusijoje dalyvavęs ŽŪR Kooperacijos komiteto pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymėjo, kad ŽŪR Komitete vyko ne viena diskusija dėl naujojo kooperacijos įstatymo, buvo pateikti konkretūs siūlymai dėl jo tobulinimo žemės ūkio ministerijai, nes kas geriau žino, jei ne patys kooperacijos praktikai, kaip kooperacijos plėtrai Lietuvoje yra svarbi teisėkūra.

„Perspektyvoje dar turime padirbėti ne tik teisėkūroje, bet ir kreiptis dėl atitinkamų kooperacijos skatinimo įrankių diegimo, kurie galėtų būti tikslingai įtraukti į valdų modernizavimo, ar kitas paramos priemones. Būtina stiprinti esamus kooperatyvus, nes yra didžiulė konkurencija iš užsienio kapitalo įmonių. Čia ypač stiprūs skandinavų kooperatyvai. Turime ne tik vienytis, bet ir stiprinti bei plėsti savo paslaugas, apsijungti produkcijos realizavimo srityje, tarpusavyje dalintis patirtimis ir ieškoti mums palankiausių sprendimų būdų“, – pažymėjo J. Kuzminskas.

Diskusijos dalyviai akcentavo jaunosios kartos svarbą kooperatiniame judėjime. Jauni žmonės į kooperaciją žvelgia kaip į naują puikią galimybę. Štai pavyzdžiui Olandijoje, net dviračiai yra mieliau nuomojami, nei perkami. O ką jau ir bekalbėti apie Lietuvos ūkininkų norą turėti nuosavą kombainą už milijoną eurų arba savo traktorių. Mūsų ūkininkai – individualistai. Ar tai yra gerai? Šaunu, kai ūkininkai originaliai mąsto, turi savo nuomonę, siekius, bet labai svarbu pasverti ir įvertinti kas yra tvaru ir naudinga ekonomiškai.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad daiktai nėra vertybė. Bendras darbas, diskusijos, susitarimai, inovacijų diegimas – tai yra ateities kooperatyvo konkurencinis pranašumas.

Taip pat diskusijoje dalyvavusieji akcentavo kooperacijos gerųjų pavyzdžių sklaidos svarbą. Taip jau nutinka, kad bloga žinia, o gal net ir bulvarinės spaudos platinama melagiena pasklinda daug greičiau, nei gerieji darbščių ir kūrybingų žmonių sukurti pavyzdžiai. Todėl svarbu komunikuoti, dalintis gerąja patirtimi ir skleisti pozityvią žinią kuo platesniam žmonių ratui.

X