Naujienos

Temų spektras KRK: bėda audinių ūkyje, šunų veisyklos ir pasėlių deklaravimas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) gruodžio 2 d. posėdyje svarstytos trys grupės klausimų: aptarta situacija dėl audinių auginimo ūkyje kilusio SARS-CoV-2 protrūkio; apsvarstyti parlamentarų siūlomi teisės aktų pakeitimai dėl gyvūnų augintinių laikymo bei veisimo reglamentavimo; apsikeista įžvalgomis dėl ateinančių metų pasėlių deklaravimo sezono.

Diskusijose dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas,  ŽŪR tarybos narys dr. Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas, ŽŪR tarybos narys Saulius Daniulis.

Kas vyksta su audinėmis

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis dalykiškas ir konkretus, kalbėtojams neleidžia nuklysti į lankas, tačiau nuotolinio posėdžio metu stengiasi pastebėti kiekvieną, kuris prašo žodžio.

Pirmasis klausimas – parlamentinės kontrolės: situacija audinių ūkiuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis akcentavo, kad koronavirusinė infekcija Lietuvoje yra patvirtinta ir audinės gaišinamos tik vienoje laikymo vietoje, o pirminis infekcijos šaltinis yra žmonės, užsikrėtę SARS-CoV-2. Dėl koroviruso gyvūnų laikymo vietose keičiamasi informacija tiek tarp Lietuvos atsakingų institucijų, tiek ir tarptautiniu lygiu. Užkratas naujas, todėl yra dar neatsakytų klausimų – pvz., ar virusas mutuoja audinėse, ar išlieka gyvybingas kailiukuose. Genomas bus tiriamas Pasaulio Sveikatos Organizacijos patvirtintoje laboratorijoje.

SARS-CoV-2 audinių ūkiuose nustatytas JAV, Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje (buvo informacija apie galimą atvejį Lenkijoje, tačiau vėliau ji nebuvo patvirtinta).

Lapkričio 24 d. gautas pranešimas apie padidėjusį audinių gaišimą iš Jonavos r., vienoje vietoje laikomų dviejų žvėrelių bandų (UAB Danmink ir AB Vilkijos ūkis), kuriose iš viso 59 tūkst. audinių. Tą pačią dieną tyrimui išsiųsti mėginiai, kitą dieną infekcija buvo patvirtinta. Diagnozę patvirtino ir pakartotinai atlikti tyrimai.

Pasak M.Masiulio, kiekvieną dieną renkami nugaišę žvėreliai, gaišinami su jais tiesioginį kontaktą turėję gyvūnai. Per savaitę nugaišo ir buvo nugaišintos 1964 audinės. Numatoma iš viso nugaišinti apie 30 tūkst. šių kailinių žvėrelių, po 4-4,5 tūkst. kasdien. Dėl jų kailių tolimesnio likimo bus sprendžiama paaiškėjus, ar galima juos naudoti.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas Č.Tallat-Kelpša vylėsi, kad artimiausiu metu protrūkis turėtų nurimti. Nors gaišinamų audinių skaičiai atrodo įspūdingi, iki Olandijos ar Danijos statistikos toli. Tačiau plitimo tikimybė išlieka, nes matome, kad kai kurie žmonės serga paslėpta forma.

LŽAA vadovas apgailestavo, kad 100 proc. užtikrinti ūkio vidinę biologinę saugą sudėtinga, ilgai užtrunka tyrimai. Ūkis įsigijo reagentų žmonių testavimui, tačiau įtarimo atveju tyrimas turi būti oficialus, deja, jokių išimčių ar pirmenybės panašiais atvejais nėra numatyta – reikia užsiregistruoti, laukti. Č.Tallat-Kelpšos įsitikinimu, tokius asmenis, kurie įtariami užsikrėtę Covid-19 liga, reikėtų tirti nerikiuojant jų į bendrą eilę.

Tarp probleminių klausimų – kompensacija

Grėsmė žmonių sveikatai yra pirmasis klausimas, visuomenėje keliamas dėl Covid-19 protrūkių audinių ūkiuose. KRK taip pat nuskambėjo klausimas, ar nėra pavojaus, jog dėl audinių taip laukiama vakcina žmonėms galėtų tapti neefektyvi.

ŽŪR pirmininkas A.Svitojus pastebėjo, kad tarptautinėje bendruomenėje pavojaus lygis dėl viruso galimų mutacijų audinėse yra perdedamas, tai rodo Kembridžo ir kai kurių kitų pasaulio universitetų tyrimai. Linkėdamas kliautis mokslo išvadomis jis pritarė VMVT taikomoms priemonėms: „Reikia sudaryti prioritetines priemones, kad virusas neplistų nuo žmonių audinėms, įvaldyti situaciją, žiūrėti, ką daryt pačiame ūkyje“.

Taip pat ŽŪR vadovas atkreipė dėmesį į kitą aspektą – svarbu ne tik kompetentingas ir taiklus viruso valdymas, lygiai taip pat svarbu greitai rasti kompensavimo priemones, padėti ūkiams finansiškai. Tokia bendra ŽŪR pozicija.

Tačiau kol kas pagalbos priemonės nėra aiškios, nors, kaip patikino laikinosios Žemės ūkio ministerijos vadovybės atstovas Egidijus Viskontas, ministerija bando sugalvoti kompensavimo mechanizmą. Preliminariais duomenimis, paramos krepšeliui gali prireikti 24 mln. Eur.

Skaičiavimus baigti ir tikslinę pagalbos priemonę rasti turėtų jau naujoji ŽŪM vadovybė. KRK išreikštas pageidavimas, jog, atsiradus galimybei paremti audinių augintojus, pirmiausia reikėtų siekti išsaugoti ne verslo įmonių savininkų ir akcininkų pajamas, o samdomų darbuotojų darbo vietas.

Seimo komiteto kai kurie nariai teigė, jog šios šakos ūkiai pelningi, esą galėtų daugiau skirti savo finansinių išteklių situacijai suvaldyti.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad pavojingos užkrečiamosios ligos gyvulių laikymo vietose yra iššūkis valstybei ir verslui, tokiais atvejais galioja bendri principai. Įvedami įvairūs apribojimai, ir protrūkio suvaldymas priklauso nuo darnaus valstybės institucijų ir ūkio subjektų veikimo. Kita vertus, ūkiams, netekusiems produkcijos, nuostoliai turi būti kompensuojami nepaisant šakos pelningumo. „Turtingumo negali pamatuoti, šiandien esi turtingas, rytoj gali bankrutuoti. ŽŪM tai puikiai supranta, tikiuosi, KRK taip pat supras“, – pasidalijo pastebėjimu A.Baravykas.

Pritarė kai kuriems siūlymams dėl gyvūnų augintinių

Teisės aktų projektai, kuriais siūloma griežtinti atsakomybę gyvūnų augintinių veisėjams, buvo užregistruoti kadenciją baigusio Seimo rudens sesijos pradžioje. Tuometis KRK buvo paskirtas papildomu komitetu, bet per pastaruosius mėnesius siūlymų taip ir negalėjo apsvarstyti, mat laiku nebuvo pateikta Vyriausybės išvada.

Dabar KRK apsvarstė projektus, kurie gimė dėl gyvūnų augintinių „daugyklų“ skandalo. Ant posėdžio virtualaus darbo stalo – po du skirtingus siūlymus tikslinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso įstatymo nuostatas.

VMVT per keletą mėnesių gavo 443 pranešimus dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, beveik 60 proc. jų pasitvirtino. Nustačius grubius gyvūnų laikymo tvarkos pažeidimus 219 šuniukų buvo perduota laikinai globai. Be to, VMVT priėmė 91 sprendimą dėl gyvūnų konfiskavimo. Gaunama vis daugiau pasiūlymų griežtinti sankcijas pažeidėjams, įvesti visuotinį kai kurių gyvūnų ženklinimą.

Išklausęs informaciją apie tai, ką nuveikė ŽŪM ir VMVT, bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus, KRK nusprendė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus sujungti į vieną ir tęsti svarstymą kitame posėdyje. Seimo komitetas taip pat pritarė siūlymui griežtinti administracinę atsakomybę dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, rekomendavo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą.

Beje, svarstomiems įstatymų pakeitimų projektams nepritarė Vyriausybė, jie sulaukė daug teisininkų pastabų. Atsižvelgdamas į jas KRK pripažino, kad įregistruoti siūlymai griežtinti baudžiamąją atsakomybę tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, yra pertekliniai (pvz., tokiam asmeniui 3-5 metus neleisti įsigyti ir gyvenamojoje vietovėje neleisti laikyti gyvūno).

Dar kartą apie pasėlių deklaravimo naujoves

Kokios naujovės numatomos 2021 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo sezoną?

Kaip informavo ŽŪM atstovas, bus tęsiami šiais metais pradėti darbai procesų ir procedūrų skaitmenizavimo kryptimi bei kontrolės ir patikrų mažinimo kryptimi. Be ŽŪM pavaldžių institucijų, patikros bus konsoliduojamos su VMVT, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės miškų tarnybos atliekamomis patikromis. Taip pat numatoma švelninti sankcijas, tęsti realia žemės ūkio veikla neužsiimančių pareiškėjų kontrolę ir prevenciją.

Siekiant tinkamai pasiruošti įgyvendinti žaliojo kurso tikslus planuojama suteikti pareiškėjams galimybę identifikuoti savo dirbamus plotus pagal dirbimo technologiją. Pradžioje bus siekiama identifikuoti, kokie plotai dirbami nearimine technologija. Taisyklėse ketinama aiškiau apibrėžti žemės dirbimo būdus, technologijas, kad jas galima būtų žymėti paraiškų informacinėje sistemoje. Ateityje, prasidėjus naujajam BŽŪP, turėtų atsirasti neariminės žemdirbystės skatinimo priemonės.

ŽŪM su nerimu stebi daugiamečių pievų plotų mažėjimą. Prabilo apie tai, kad reikės imtis prevencinių veiksmų siekiant sustabdyti šią tendenciją.

Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis institucijų dėmesį paragino atkreipti į kai kurias pasėlių deklaravimo problemas. Viena jų – laukų įbraižymo paklaidos, dėl kurių kalti ne pareiškėjai, o skirtingi žemėlapiai, mat patikros atliekamos pagal naujesnius.

Kaip teigė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas, bėda žinoma ir apie tai nuolat diskutuojama, ji sprendžiama. Yra ES reikalavimas, kad administravimui būtų naudojama naujausia ortofotomedžiaga. Nauji ortofotografavimo darbai gali būti atliekami 53 dienas per metus, būtent tuo laiku, kai vyksta pasėlių deklaravimas. Siekiant išvengti deklaravimo plotų neatitikimo siūloma pereiti prie dažnesnės ortofotožemėlapių kaitos: dabar jie atnaujinami kas 3 metus, o svarstoma įvesti 2 metų ciklą. Pasak S.Puodžiuko, taip problema išnyktų.

Tą patį klausimą kitu aspektu pakomentavo Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Aleksandras Muzikevičius. Jo teigimu, NMA specialistai dėl virš deklaravimų sutikrina įbraižymų duomenis ir ištaiso klaidas. Dėl to šiemet sankcijų išvengė apie 1500 pareiškėjų.

X