Trečioji mėsinių galvijų paroda

Šįmet specializuotą mėsinių galvijų parodą „Mėsinės galvijininkystės panorama 2018“  Radviliškio rajone, kuri liepos 27 ir 28 d. vyko Dainiaus ir Ievos Šiurnų ūkyje, surengė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Tarp parodos svečių buvo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, antrosios parodos šeimininkas Lazdijų rajono meras Artūras Margelis bei estafetę perėmęs Radviliškio rajono meras Antanas Čepanonis, Žemės ūkio ministerijos tarnautojai, svečiai iš Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos bei Slovakijos.

Kuria didesnę pridedamąją vertę

Ši paroda – trečioji, todėl labai tikėtina, kad ji taps tradicine. Tokią viltį išsakė LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis, tiesa, šiek tiek apgailestaudamas, kad šįmet valstybė sumažino finansinę paramą rengti šią parodą. LMGAGA prezidentas ūkininkas Vygantas Šližys buvo nusiteikęs optimistiškai: „Būkime optimistai. Jeigu mėsinių galvijų augintojų skaičius ir toliau augs, bei nesileisime skaldomi, tai galimybė valdininkams neatsižvelgti į LMGAGA narių interesus tik mažės“.

Beje, V.Šližys buvo vienas iš pirmosios parodos rengėjų – paroda vyko jo ūkyje Anykščių rajone.

Parodos dalyvius sveikino ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

„Gyvulininkystės plėtra yra labai svarbi valstybės ekonomikai. Juk akivaizdu, kad valstybei naudinga, jeigu ūkininkai eksportuoja ne tik grūdus, bet didesnės pridedamosios vertės produktus – galvijus, mėsą bei jos produktus. Lietuva turėjo senas galvijų auginimo tradicijas, deja, ilgus dešimtmečius jos buvo užslopintos, o prieš ketvirtį amžiaus jas vėl atgaivinome. Džiaugiuosi, kad dalyvavau kuriant LMGAGA ir dar labiau džiaugiuosi, kad šiandien ji sparčiai stiprėja, kad yra aktyvi Žemės ūkio rūmų narė, taigi gina ne tik savo narių, bet ir visų šalies ūkininkų interesus“, – sakė A.Svitojus.

ŽŪR pirmininkas garbės raštu apdovanojo parodą priėmusio ūkio šeimininkus – Dainių ir Ievą Šiurnus.

Ekspozicijoje – ir populiarios, ir retos veislės

Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė simbolinį ženklą – ant galvijų kaklo kabinamą skambalą – varpą savo kolegai Radviliškio rajono merui Antanui Čepanoniui. Tačiau A.Margelis parodoje dalyvavo ir dėl labai konkrečios priežasties – tiek jis, tiek jo sūnus bei dukra savo ūkiuose augina mėsinius galvijus – aubrakus.

Šiemet LMGAGA nariai parodoje demonstravo apie penkiasdešimt vienuolikos veislių galvijų. Gyvulių ekspozicijoje buvo pristatytos ne tik populiariausios, bet ir retos, tačiau dėl egzotikos ar kitų priežasčių ir Lietuvoje auginamos mėsinių galvijų veislės. Pavyzdžiui, ūkininkų dėmesį traukė Lietuvoje dar palyginti nauja, bet perspektyvi deksterių veislė. Parodos lankytojams labai patiko ir egzotiški vatusų veislės galvijai, nors juos buvo galima pamatyti ir Lazdijų rajone surengtoje parodoje 2017 – aisiais. Galvijus į parodą atvežė 15 ūkininkų iš įvairių šalies rajonų: Vytautas Astromskas, Rasa Babikienė, Eglė Butkienė, Bronius Guževičius, Arūnas Gogolinskas, Kristina Martinėlienė, Diana Alarbied-Majevskaja, Kęstutis Kavaliauskas, Alma Rutkauskienė, Arturas Sriebalius, Virginijus ir Jurgita Stumbriai, Ričardas Šakickas, Arūnas Šveikauskas, Remigijus Urbanavičius bei Mantas Živatkauskas.

LMGAGA yra viena iš nedaugelio palyginti sparčiai augančių asociacijų. Šiuo metu ji vienija jau per 500 narių.

„Manau, kad augimo rezervų dar yra, tiesa, neretai ne iš gero gyvenimo –  mūsų gretas papildo buvę pieno gamintojai, taigi po kiekvienos pieno krizės mūsų gretos pasipildo. Kita vertus, mėsine galvijininkyste verta užsiimti turintiems nenašias žemes“, – sakė M.Kinderis.

Tarptautinės konferencijos nauda

Mėsinių galvijų augintojams buvo ypač vertingi parodoje surengtos tarptautinės konferencijos svečių iš kitų ES šalių specialistų pranešimai.

„Skaityti pranešimų kvietėme nuolatinius savo partnerius iš Vokietijos, Šveicarijos, Čekijos ir Slovakijos“, – pasakojo M.Kinderis.

Pasak LMGAGA  direktoriaus, lietuviai galėtų imti pavyzdį iš čekų – mėsinius galvijus pradėjome auginti būdami panašaus lygio, o dabar čekai mus stipriai aplenkė. Kokios priežastys?

„Viena iš priežasčių – Čekijoje produktyvumo kontrolės sistema buvo perduota tvarkyti ūkininkų organizacijoms. Lietuvoje veislininkystės sistema yra pasenusi ir neefektyvi visomis prasmėmis“, – sakė M.Kinderis.

Ypatingo ūkininkų dėmesio susilaukė Šveicarijos mėsinių galvijų asociacijos valdybos narės Svenja Strasser pranešimas apie aukštos kokybės genetiką bei produktyvumo kontrolės sistemą šioje senas mėsinių galvijų auginimo tradicijas turinčioje šalyje.  Be kita ko, šveicarė pateikė svarių argumentų apie produktyvumo kontrolės, selekcijos bei natūralių pašarų įtaką siekiant gauti aukščiausios kokybės produkciją.

Po Vokietijos veislininkystės įmonės „Rinder Allianz“ agronomės Sabine Schmidt pranešimo kilo diskusija apie galvijų bandos valdymo pagal produktyvumo kontrolės duomenis naudą. Iš vokiečių turime ko pasimokyti.

Svečiams nenusileido ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM Gyvulių veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė – Tumelienė. Ūkininkai labai gerai įvertino šios specialistės pastabas ir argumentuotą pranešimą apie mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę ir jos naudą bandai gerinti.

Hailendų laikymo praktiniais patarimais dalijosi ilgametis Vokietijos Hailendų asociacijos prezidentas Falko Steinberg, o kolegos iš Čekijos ir Slovakijos Miroslav Vrablik ir Peter Polak pasakojo apie jų šalyse veikiančias Galvijų produktyvumo kontrolės sistemas. Yra ko pasimokyti.

[Best_Wordpress_Gallery id=”331″ gal_title=”2018_07_27″]