Rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajone, Gudkaimio kaimo bendruomenėje Žemės ūkio rūmų nariai, socialiniai partneriai ir jaunimo atstovai susirinko į renginį „Vietinės maisto tiekimo grandinės nauda socialiniams verslams kaime skatinti“, kuriame pranešimus skaitė Vietos veiklos grupės (VVG) tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė, Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centro direktorius Vitas Girdauskas, Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės viešųjų ryšių specialistė Asta Jurevičienė, verslo patirtimi dalinosi Matlaukio virtuvės vadovė ir Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Dubauskienė.
Vietos veiklos grupės (VVG) – kaimo gyvybingumo garantas
VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė savo pranešime akcentavo VVG svarbą kaimo bendruomenėms, kaip skatinančią iniciatyvas ir jų įgyvendinimą realybėje. „Vietos veiklos grupės – tai bendruomenių, verslo ir savivaldybių įkurtos asociacijos, kurios veikia kiekvienoje Lietuvos kaimiškoje savivaldybėje, o jų pagrindinis tikslas – skatinti vietos iniciatyvas, stiprinti bendruomenes ir gerinti gyvenimo kokybę kaime. Mes vienijame 49 kaimo vietovių vietos veiklos grupes (VVG), taip užtikrindami sėkmingą LEADER iniciatyvos įgyvendinimą. VVG veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos bendruomenės, verslo ir valdžios bendradarbiavimą. Mūsų nariai – stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove ir siekia kokybiškų rezultatų. LEADER programos ir VVG dėka kaimo vietovėse atnaujinama infrastruktūra, kuriamos naujos darbo vietos, sprendžiamos socialinės ir užimtumo problemos bei diegiamos inovacijos. Jeigu turite idėją savo kraštui ar klausimų dėl ES paramos galimybių kaime, atminkite, kad visada esate laukiami jūsų teritorijoje veikiančioje VVG! Tik visų mūsų bendradarbiavimas ir bendri tikslai ves kaimiškąjį potencialą pažangaus kaimo link“, – kalbėjo VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė.
Vilkaviškio krašto VVG iniciatyvos
Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių iniciatyvas ir įgyvendintus projektus apžvelgė Vilkaviškio krašto VVG viešųjų ryšių specialistė Asta Jurevičienė, pristačiusi Gudkaimio, Matlaukio, Karalkrėslio, Karklinių, „Dailučių švyturių“, Šiaudiniškių, Gižų, Šūklių kaimo bendruomenių projektus.
Pranešimą rasite ČIA
Gudkaimio kaimo bendruomenės iniciatyva – Savarankiško gyvenimo namai
Renginio dalyviai apsilankė dar 2019 m. įkurtuose „Gudkaimio kaimo bendruomenės savarankiško gyvenimo namuose”, kuriuose gyvena 20 socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų ir jų šeimų narių, taip pat senjorai, neįgalieji.
Vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose yra visi reikalingi baldai, įrengtos virtuvėlės, šaldytuvai, viryklės. Kiekvienas kambarys turi atskirą sanitarinį mazgą. Pastate yra skalbykla, erdvūs rūsiai, įrengtas specialus keltuvas, keliantis į antrąjį aukštą neįgaliuosius su vežimėliais, todėl čia sudarytos sąlygos senyvo amžiaus, ar žmonėms turintiems negalią.
Aplink yra nemažai žemės, todėl norintieji užsiauginti daržovių savo norus gali išpildyti. Štai ir šiandien visus renginio dalyvius pasitiko krūva moliūgų, su kuriais namų gyventojai planuoja dalyvauti derliaus šventėje Vilkaviškyje.
Kaip informavo Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis, visiems Gudkaimio kaimo bendruomenės savarankiško gyvenimo namų gyventojams, atsižvelgiant į jų poreikius, teikiamos pavežėjimo, apsipirkimo, gydymo paslaugos.
Matlaukio virtuvė – Matlaukio kaimo bendruomenės narių įgyvendinta verslo idėja
Matlaukio kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Dubauskienė pasidalino savo patirtimi apie įkurtą verslą kaime. „Ruošiame dienos pietus ir maistą įvairioms šventėms, jubiliejams, gimtadieniams, metinių minėjimams, vežame maistą į ūkius, kur dirba žmonės. Verslo įkūrimui reikėjo nemažai lėšų, todėl pasinaudojome Europos Sąjungos parama verslo kūrimui bei plėtrai kaime. Projektą parengti padėjo Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė, o Vilkaviškio rajono Savivaldybė ne tik palaikė mūsų verslo idėją, bet prisidėjo ir finansiškai. Mūsų virtuvė įsikūrusi Matlaukio kaimo bendruomenės namų patalpose: įrengta moderni virtuvė, maisto sandėliukai, indų plovimo ir pirminė daržovių apdorojimo patalpa, įruoštas darbuotojų persirengimo kambarys. Įsigijome ir modernią virtuvės techniką: konvekcinę krosnį, dujinę viryklę, nerūdijančio plieno stalus su plautuvėmis, šaldymo stalus, pjaustykles, maisto fasavimo įrenginį, gartraukį, indaplovę, mėsmalę, kavos aparatą bei kitokios įrangos. Už projekto lėšas įsigijome autobusiuką, kuriuo maistą pristatome klientams“, – šypsodamasi apie bendruomenės įkurtą verslą pasakojo Daiva Dubauskienė
Apie tvarumą ir verslo skatinimo iniciatyvas
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centro direktorius Vitas Girdauskas informavo, kad Vilkaviškio rajonas jau tradiciškai savo gamintojus ir jų gaminius pristatys ir šiais metais vyksiančioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2024“, kuri šiais metais vyks spalio 11-13 dienomis Žalgirio arenoje.
„Pristatysime Vilkaviškio krašto gamintojus, organizuosime degustacijas. Mes didelį dėmesį skiriame tvarumui ir tvarios veiklos skatinimui. Svarbu viešinti savo krašto veiklą, verslą ir žmones, kurie ne tik turi puikių idėjų, bet jas ir įgyvendina. Ne mažiau svarbu ir tiesiogiai prisideda prie tvarumo idėjos įgyvendinimo iniciatyvos, kad pirktume savo vietoje pagamintus, užaugintus produktus ir taip prisidėtume prie trumposios maisto tiekimo grandinės idėjos įgyvendinimo. Žinoma, kartais tą padaryti mums trukdo Viešųjų pirkimų sistema, o gal kartais stokojame ir lyderių. Manau, kad viskas pavyksta darymo būdu. Taigi reikia imti ir daryti. Štai kitais metais įgyvendinsime projektą su Lietuvos inovacijų centru ir perimsime patirtį iš vokiečių, skandinavų“, – informavo Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centro direktorius Vitas Girdauskas.
Lietuvai reikia daugiau gerųjų pavyzdžių
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė savo pranešime „Sumanūs sprendimai kuriant vietos maisto sistemą“ pažymėjo, kad gaila, jog gerųjų pavyzdžių Lietuvoje nėra gausu, tačiau mokslininkų misija – skatinti atpažinti reiškinius. Svarbu tarpusavyje bendradarbiauti ir surasti sumanius sprendimus darniam vystymuisi.
„Mums labiausiai rūpi šiandien sumažinti badą, kas tiesiogiai siejasi su maistu. Svarbu diskutuoti bendruomenėse ir žemdirbių bendruomenėse. Kas yra badas? Maisto produktų cheminė sudėtis, jo keliavimo kelias iki stalo ir kt. maistas turi būti pagamintas vietoje, iš vietos ūkių, gamintojų. Tai padeda stiprinti vietos ekonomiką. Šiandien turime kalbėti ir apie maisto produktų rinkos dykumėjimą (analogija dirvos dykumėjimo apibrėžčiai) – rinkos transformacija, kurią lemia šviežio, vietinio, didelės biologinės vertės produktų stoka. Dykumėjimą sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, kuri lemia masinės produkcijos dominavimą. Rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimą taip pat lemia vartotojų elgsenos pokyčiai, ypač susiję su kultūrinio identiteto praradimu. Vietos maisto sistema (VMS) – naujas reiškinys, kuris gali padėti spręsti aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas, nukreipti kaimo vietovės vystymąsi darnumo link, padidinti kaimo bendruomenės ir smulkių ūkių atsparumą. Vietos ekonomikoje reikia susitarimų, kad įgyvendinti tikslus, tai yra būtina daryti. Esame pažeidžiami dėl maisto saugumo, sistema nėra atspari. Štai pavyzdžiui Vilniaus apskrityje užauginama tik 20 proc. maisto, visa kita – įvežama. Todėl būtina kurti VMS, sąveikaujant institucijoms tarpusavyje ir bendradarbiaujant prisidėti prie darnaus vystymosi. Sumanus kaimas – tam tikros teritorijos bendruomenė kartu su socialiniais partneriais savalaikiai, efektyviai ir išmintingai pritaikiusi holistinį požiūrį ir naujas technologijas tikslingai bei integruojančiai veikianti ir sukurianti darnius sisteminius pokyčius toje teritorijoje“, – pažymėjo prof.dr. Vilma Atkočiūnienė.
Profesorė supažindino ir su Trumposios maisto tiekimo grandinės požymiais: žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas; produktai auginami, gaminami, vartojami kuo glaudesnėje teritorijoje (iki 50–70 km atstumu); tarp augintojo ir vartotojo – ne daugiau kaip 1 tarpininkas; gamintojas ne tik tiekia produktus, bet ir su galutiniu vartotoju tiesiogiai keičiasi informacija apie produktų auginimą, paruošimą, vartojimą, jų vertę žmogaus sveikatai, įtaką gamtai; integruotai plėtojami „verslas vartotojui“, „verslas verslui“, „verslas viešajam sektoriui“ ir vartotojas vartotojui modeliai; pagrindas vietos maisto sistemai padedančiai užtikrinti, kad gyventojai bet kuriuo metu, o ypač kilus krizei, gali įsigyti pakankamą kiekį saugių, biologiškai vertingų ir tvarių maisto produktų; veikla „nuo lauko iki stalo“ praplėsta „iki žmogaus organų ląstelės“.
Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiose geografinėse Lietuvos teritorijose pagamintų, perdirbtų ir suvartotų maisto produktų dalis yra labai nedidelė, pirmasis žingsnis turėtų būti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra visoje Lietuvos teritorijoje. Šių grandinių organizavimas yra privati iniciatyva, priklausanti nuo ūkininkų pasirinktos veiklos strategijos, žinių ir kompetencijos. Sektinų pavyzdžių, kaip šalies žemdirbiai geba sėkmingai nusitiesti kelią „nuo ūkio iki vartotojo stalo“, tikrai turime. Tačiau vietinei (regiono) maisto sistemai organizuoti privačios ūkininkų iniciatyvos neužtenka. Šiuo atveju rezultatas priklauso nuo viešojo ir privataus sektorių bei pilietiškai nusiteikusios bendruomenės partnerystės, suinteresuotų šalių žinių ir kompetencijos, palankios teisinės ir politinės aplinkos.
Gražaus bendradarbiavimo rezultatai
Dėkodamas visiems už įdomius pranešimus, praktinius pavyzdžius, edukaciją ir kaimo bendruomenių patirtis, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad didžiausia vertybė – iniciatyvūs žmonės, kurie savo iniciatyvomis ir pasiaukojamu darbu puošia Lietuvą. „Šiandienos renginio tikslas – trumposios maisto tiekimo grandinės populiarinimas, jų gamybos apimčių didinimas, realizacijos skatinimas bei visuomenės įpročių vartoti kokybiškus produktus, ugdymas bei naujų socialinio verslo plėtros galimybių bendruomeniškumui skatinimas. Todėl Vilkaviškio krašto pristatyti darbai – yra puikus pavyzdys ir kitoms kaimo bendruomenėms bei savivaldybėms, kaip galime prisidėti prie vietinės gamybos maisto propagavimo bei pridėtinės vertės kaimo bendruomenėse kūrimo. Tai, kad šiandien renginyje dalyvauja ne tik Vilkaviškio krašto VVG atstovai, bet ir Vilkaviškio rajono vicemerė Daiva Riklienė, drauge su Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitiene, liudija apie gražų bendruomenių, verslo ir savivaldybės bendradarbiavimą. Čia aktyvios ir veiklios kaimo bendruomenės, susibūrusios po Vilkaviškio krašto VVG, darbštūs ūkininkai, verslininkai, kurių iniciatyvas palaiko rajono savivaldybė, ir kaip matome, puikiai viešina Vilkaviškio turizmo ir verslo informacinio centras, tai ir yra puikiausias bendradarbiavimo rezultatas “, – pažymėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Renginys finansuotas pagal žemės ūkio parodų, mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo finansavimo taisykles.
