Kaip praktiškai veikia tvaraus ūkininkavimo koncepcija, galima įsitikinti visai šalia Kauno įsikūrusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Praktinio mokymo ir bandymų centre. Kvapų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas yra neatskiriama tvaraus ūkininkavimo koncepcijos dalis.
Lygiai prieš 10 metų – 2011 m. Žemės ūkio rūmai startavo su projektu „Tvartų ir galvijų kompleksų higienizavimas ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas taikant biotechnologinius metodus” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2012 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla” veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida”.
Įgyvendinant projektą bandymai buvo vykdomi pažangiuose, Žaliąjį diplomą turinčiuose šalies ūkiuose/bendrovėse: ŽŪB „Atžalynas“ (Alytaus r.); Paukštininkystės įmonėje „Petkus“ (Kaišiadorių r.); Audriaus Banionio ūkyje (Kauno r.); UAB „Upytės eksperimentiniame ūkyje“ (Panevėžio r.); Kazimiero Baginsko ūkyje (Plungės r.); UAB „Dainiai“ (Jurbarko r.).
Bandymų metu ūkiuose buvo pademonstruotas probiotinių preparatų poveikis gyvulių ir paukščių sveikatinimui, bioskaidžių atliekų perdirbimo procesuose, blogų kvapų šalinimui.
Šiandien, kai žemės ūkio ateitis neišvengiamai siejama su tvariu ūkininkavimu, derėtų ne tik prisiminti, bet ir taikyti ūkiuose pažangias technologijas.
Liepos mėnesį aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė drauge su Žemės ūkio rūmų direktoriumi Sigitu Dimaičiu apsilankė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Praktinio mokymo ir bandymų centre, kur sėkmingai taikoma pažangi ūkininkavimo praktika. Čia taikoma aplinkai draugiška ūkininkavimo praktika aplinkos viceministrę R.Radavičienę maloniai nustebino. „Iš tokio ūkininkavimo yra gaunama dviguba nauda: sveikesni gyvuliai, eliminuojami kvapai, pastebimi ir puikūs augalininkystės rezultatai reikšmingai sumažinus aplinkos taršą“, – pažymėjo viceministrė. Viceministrės pastebėjimu, tokie pavyzdžiai įkvepia ir parodo, kad ateitis turi būti siejama su tvariu ūkininkavimu, kuris leis išsaugoti ir gerą aplinkos būklę.
Sėkmės indeksas yra tvarumo indeksas
LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro vadovas dr. Sigitas Japertas mielai sutiko papasakoti apie diegiamą tvaraus ūkio koncepciją.
-Įdomu pasmalsauti, kaip pas jus laikomi galvijai.
-Laikymo būdas dvejopas. Giraitės fermoje karvutės laikomos palaidos, čia įdiegta kompozicinių probiotikų išlaistymo sistema. Kitoje karvidėje, Naujųjų Muniškių kaime, yra saitinio tipo laikymas. Užtrūkusios karvės ir veršingos telyčios ganosi netoliese esančiose ganyklose.
Studentai gali palyginti pieninių galvijų laikymą skirtingomis sąlygomis. Vis dėlto ateityje ketinama saitinio tipo atsisakyti. Ruošiame investicinius planus naujai moderniai fermai, kurioje būtų atliekami moksliniai ir užsakomieji komerciniai tyrimai, galėtume dar geriau ugdyti mūsų valstybei labai reikalingus veterinarijos gydytojus ir gyvulininkystės technologus. Tikimės valdžios palaikymo.
-Gal studentai jau gali pamatyti ir melžimo robotų darbą?
-Kol kas turime tik kompiuterizuotą melžimo aikštelę, iš kurios visa informacija apie gyvulį ateina į centrinį kompiuterį. Tikimės dar šiemet instaliuoti du melžimo robotus, o kitais metais pastatyti naują modernią karvidę.
Studentai galės nuotoliniu būdu, prisijungę prie robotų, stebėti duomenis apie gyvulių sveikatą, atrajojimo produktyvumą, kitus informacinių sistemų pateikiamus duomenis. Dėstytojas paskaitos metu galėtų sugrupuoti karvutes vėliau rengiamai „gyvai“ apžiūrai su studentų grupe.
-Pereikime prie Centre diegiamos tvaraus ūkio koncepcijos. Kaip ją apibūdintumėte?
-Tvarumas yra labai aktualus ir svarbus iššūkis kiekvienam mūsų valstybės, Europos ir pasaulio ūkininkui. Girdime apie gamtos kataklizmus. Kiekvienas galime prisidėti, stabdyti gamtoje vykstančius pokyčius. Žemės ūkyje tvarumas apima visą grandinę nuo lauko iki stalo.
Užsiimdami pirmine gamyba, turėdami dirbamos žemės, nuo praėjusių metų pradėjome taikyti beariminę technologiją. Išmėginome įvairius sėjos metodus, kad dirvožemyje būtų išlaikyta anglis, neišgaruotų CO2 pavidalu. Esame paskyrę lauką, kuriame išbandytos skirtingos technologijos: arimas, minimalus žemės dirbimas, juostinė sėja, tiesioginė sėja. Kviečius įsėjome tiesiog į nupurkštą žolyną.
Kuri technologija pranašesnė, matyti vertinant vien kuro ir darbo sąnaudas, o dar prisideda ir anglies nuostolių mažinimas. Tradiciškai sėjant į arimą, traktoriumi reikia lauką pervažiuoti šešis kartus, o taikant tiesioginę sėją užtenka dviejų kartų.
Plačiai taikoma sėjomaina. Auginama ankštinių žolių, liucernos, žirnių, rapsų.
Pirmasis mūsų žingsnis į tvarumą augalininkystėje yra žemės dirbimo technologijos pokyčiai.
Gyvulininkystės padalinyje, vienoje iš fermų, pernai rugsėjo mėnesį instaliavime probiotikų kompozicijų išlaistymo sistemą, kuri yra automatinė, valdoma nuotoliniu būdu. Probiotikai išpurškiami du kartus per savaitę.
-Kaip veikia ši kvapų mažinimo technologija?
-Gerosios bakterijos atima maistines medžiagas iš patogeninių mikrobų, neleidžia jiems daugintis. Besimaitindamos jos pakeičia amoniako formą – paverčia nelakiu junginiu, taip pat tvarte sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano bei CO2 kiekį. Tai patvirtina tyrimai, atliekama stebėsena. Matuojami tvarto užteršimo parametrai, stebimi ir laukai, į kuriuos išvežamos probiotikais apdorotos srutos.
Kai mažiau amoniako ir kitų dujų, geriau jaučiasi gyvuliukai. Tvartas švaresnis: jame mažiau mikroorganizmų, kurie sukeltų tešmens ar kitus uždegimus, nagų ligas. Tokioje aplinkoje maloniau dirbti žmonėms. Svarbus ir kitas socialinis aspektas –palankesnis aplinkinių gyventojų vertinimas, nes gerokai sumažėja skleidžiamo kvapo intensyvumas. Iki nulinės ribos kvapų sumažinti nepavyks, tačiau pasiekti diskomforto nekeliančios normos – galima. Norėčiau atsiprašyti vietos gyventojų, jei dar nepasiekėme jiems priimtino lygio, pažangos sieksime.
-Kiek laiko prireikia, kol pasireiškia efektas?
-Efektas jaučiamas vos išpurškus, tvarte tampa gaiviau, lengviau kvėpuoti, o patalpos oro analizatoriai pokyčius užfiksuoja po valandos.
-Kaip atrodo fermoje instaliuota automatinė išpurškimo sistema?
-Prie vandentiekio sistemos prijungiamas siurbliukas, sistemoje integruota prie nuotolinio valdymo pulto prijungta automatinė dozavimo sistema. Tvarte išvedžiotas vamzdynas ir sukabinti paprasti purkštukai. Išpurškiama probiotikų kompozicijos, sumaišytos su vandeniu, dulksna. Tirpalo koncentracija pasirenkama (1:20, 1:100 ar net 1:500), nelygu naudojamas produktas. Šiuo metu esame pasirinkę produktą, kurį Ekologijos institutas yra išbandęs mūsų šalies įvairiuose ūkiuose. Pasikliaujame mokslininkų rekomendacija, koks produkto kiekis turi tekti patalpos kvadratiniam metrui.
-Galima sakyti, kad naudojate lietuvišką produktą?
-Kiek žinau, produkto kultūros yra amerikietiškos, jos dauginamos mūsų kolegų lietuvių, kurie turi įkūrę įmonę Latvijoje.
Kompozicijos draugiškos aplinkai, visai nepavojingos nei žmogaus, nei gyvūno sveikatai. Dulksna karvutėms patinka, jos net laukia „debesėlio“.
-Probiotikus išmėginote labai skirtingomis sąlygomis – ir praėjusią šaltą žiemą, ir per šios vasaros kaitras. Įdomu išgirsti Jūsų pastebėjimus.
-Per kaitrą purkštukus panaudojome ne tik probiotikų kompozicijos laistymui. Juos galima panaudoti ir kaip kompleksinę priemonę karvutėms atvėsinti. Oro temperatūrai pakilus iki 25 laipsnių, jos ima jausti diskomfortą, o 28 laipsnių karštis sukelia šiluminį stresą.
Žiemą probiotikų kompozicijos efektyvumas priklausys nuo tvarto tipo, jis šiltas ar šaltojo, pusiau šaltojo gyvulių laikymo tipo. Kai patalpoje atvėsta iki +5 laipn. C, gerokai sumažėja probiotiokų kompozicijos efektyvumas, o nulinėje ir neigiamoje temperatūroje produkto laukiamo efekto jau nebus. Tačiau tai natūralu. Šaltuoju periodu natūraliai mažesnės ir amoniako, sieros vandenilio emisijos, mėšle vykstantys procesai sulėtėja. Išmatas skaidantys mikroorganizmai taip pat paveikiami žemesnių temperatūrų.
Mūsų karvidė šaltojo tipo, lauke orams atšalus iki 20 laipsn. C šalčio, iš sistemos teko išleisti vandenį. Sistemą vėl įjungėme, kai karvidėje temperatūra tapo teigiama.
-Kokie yra automatinės išpurškimo sistemos privalumai?
-Naudos kelios. Automatinė sistema veikia tiksliai, nereikia ieškoti žmogaus, kuris vaikščioti tarp gyvuliukų su nugariniu purkštuvu. Tai karvutėms keltų ir papildomą stresą. Iki tol ramiai gulėjusios ir atrajojusios, gaminusios pienelį – iš smalsumo jos atsikelia, ima judėti. Prislopinama pieno sintezė. O dabar nustatytu laiku tvarte suveikia dulksna.
-Daugelis ūkininkų turbūt pagalvos: gal tai ir gerai, tačiau didelė investicija, pabrangins sąnaudas. Kokios iš tikrųjų tai investicijos?
-Vien išlaidų neturėtume žiūrėti, nes tai duoda didelę pridėtinę vertę ūkiui, labai aktualus ir aplinkos aspektas. Vykdydami ūkinę veiklą neturėtume kitiems kelti diskomfortą.
Tvarte, kuriame galima laikyti 130 pieninių karvučių, probiotikams per metus išleidžiame 2 tūkst. eurų. Sistemos instaliavimas beveik 1600 kvadratinių metrų ploto tvarte kainavo apie 5 tūkst. eurų. Didesniame tvarte investicija, skaičiuojant kvadratiniam metrui, bus mažesnė, nes užteks to vieno siurbliuko, dozatoriaus – jie ir sudaro didžiąją investicijos kainą. Reikės tik vamzdyno ilgesnio ir daugiau purkštukų.
Kai kuriose Europos šalyse jau atliekami ūkių vertinimai, ar jie yra draugiški aplinkai. Mokoma balansuoti racionus, kad metano emisijos būtų kuo mažesnės. Tai rodikliai, parodantys raciono efektyvumą.
Sumažinus metano emisiją, ir pieno savikaina bus mažesnė, nes efektyviau panaudojamas baltymingas pašaras, kuris patenka į karvutės virškinamąjį traktą, didįjį prieskrandį. Pašaro baltyminės dalys, kurios yra energijos šaltinis, yra panaudojamos būtent pieno baltymo gamybai, pieno gamybai. Jei energijos nepakanka, didžiajame prieskrandyje pradeda dominuoti tie mikroorganizmai, kurie labiau gamina metaną, o ne vadinamą mikrobinį baltymą, kuris toliau būtų toliau panaudojamas pienelio gamybai.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tvarus ūkininkavimas naudingas pačiam ūkiui, nes siekdamas gyvulio gerovės, darnos su aplinka ūkininkas visada laimės, kadangi turės sveikesnę karvutę, didesnį primilžį ir aukštos kokybės pienelį.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonės yra ne prievarta, o rekomendacija. Kontroliuojant ne tik sutaupoma pinigų, bet ir neišmetama to, kas neįsisavinta. Sėkmės indeksas ir yra tvarumo indeksas.
Tvarumo koncepcija – tai rūpinimasis aplinka, gamta; atsisakymas arimo, kad anglis nebūtų išgarinta į dausas; rūpinimasis gyvuliuku ir žmonėmis, kurie dirba tvarte ir kurie šalia gyvena. Yra ir dar vienas rodiklis – ekonominio gyvybingumo. Jei ūkis negauna tiek pajamų, kiek reikia ūkinei veiklai vystyti, jis ekonomiškai nėra tvarus. Plačiąja prasme tvarumas viską sujungia į vieną visumą – sėkmės indeksą.
Apie LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centrą
VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centrui pajamos iš žemės ūkio veiklos – gyvulininkystės ir augalininkystės – padeda užtikrinti įmonės gyvybingumą.
Šiais metais įmonė deklaravo 741,59 ha plotą. Laikoma apie 430 galvijų banda, kurioje 216 pieninių karvių, 183 veislinės telyčios ir 30 buliukų. Vyrauja holšteinų veislė, yra ir Lietuvos juodmargių, pavienių kitų veislių karvučių.
Vidutiniškai iš karvės per laktaciją primelžiama 10 782 kg pieno, kurio riebumas siekia 4,08 proc., baltymingumas – 3,5 proc. Pieno kokybė pranoksta nustatytą standartą: mililitre apie 175 tūkst. somatinių ląstelių, apie 10 tūkst. bakterijų.