Tvyrant karštiems orams, pasirūpinkite savo gyvūnais

 

Pastaruoju metu įsivyravus itin šiltiems orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams nepamiršti pasirūpinti savo auginamų gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti juos nuo varginančių saulės spindulių ir kaitros. Karščių metu dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose būnantys paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir tos, kurios rekomenduojamos žmonėms.

 

Esant karščiams, augintinius reikia stengtis laikyti kuo vėsesnėje ir gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti juos vandeniu ar tiesiog uždėti sudrėkintą audeklą – šlapias kailis džiūdamas gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, taip pat antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.

 

Karštomis vasaros dienomis šėrimą patartina sumažinti, gyvūnus šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių gyvūnų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.

 

Svarbu, kad karštu oru gyvūnai turėtų galimybę gauti pakankamai vandens.

Reikia sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau.

Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio – tuo patartina užsiimti tik ryte arba vakare.

 

Anot veterinarijos specialistų, karščių metu negalima savo augintinio net ir labai trumpam laikui palikti automobilyje. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, kadangi net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs keturkojis tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės.

 

Karščių metu labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais – tiek laikomais ganyklose, tiek ir pastatuose. Ganyklose gyvūnus vargina karštis, kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, ypač esant nepakankamai ventiliacijai, – padidėjęs kenksmingų dujų (pvz., amoniako) kiekis.

Gana dažnai karštus orus lydi gausus lietus ir žaibai. Perkūnijų metu daugelis gyvūnų išsigąsta. Be to, yra buvę atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei laikomi gyvūnai nenukentėtų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.