Naujienos

Ūkininkas sugrįžo prie savo šaknų

Iš miesto – į kaimą. Palieka gyvenimo vietą ir darbą mieste ir pasirenka ramų, bet ne mažiau patogų gyvenimą kaime ir ūkininkavimą.  Apie tokią kryptį išgirstame vis dažniau, žinoma,  neverta ir nereikia tikėtis, kad tokia kryptis taps masiška. Tačiau Onuškyje (Rokiškio r.) ūkininkaujančiam Mantui Jočiui jau įgriso klausimai, kodėl jis pasirinko būtent tokią kryptį.

„Pirmiausia – aš ne miestietis, taigi ne palikau miestą ir pasirinkau kaimą, bet tiesiog sugrįžau. O gal net reikėtų sakyti, kad visada taip jaučiausi, tarsi ir nebūčiau išvykęs iš kaimo“, – pasakojo Mantas.

Juo labiau, kad ir Manto žmona Vilma yra kilusi iš Juodupės. Taigi šis sugrįžimas prie šaknų ir jau su trimis vaikais, yra labiau natūralus nei keistas ar neįprastas.

Skeptikai paklaus – o kur mokysis Jočių dukros? Mokysis Juodupės gimnazijoje. Pasak Manto, susisiekimas geras, iš Onuškio mokinius paveš mokyklinis autobusiukas, o mokykla irgi ne tarp atsiliekančių. Kur gyvens? Jau gyvena! Ir daug patogiau nei daugelis miestiečių, susigūžusių inkiliniuose daugiabučiuose.  Mantas baigia įsirengti modernų 170 kv.m. vienaaukštį namą – nėra reikalo statyti kelių aukštų namą, nes Onuškyje žemės ploto nereikia taupyti.  Šalia jaukaus namo – senovinis rūsys. Kas žino, gal ateityje šalia tradicinio ūkininkavimo imsis papildomos veiklos?

Namo kieme yra ir artezinis šulinys, o švarus vanduo kyla net iš 99 metrų gylio. 

Oficialiai ūkininkauti Mantas pradėjo 2008 – aisiais, tik tas ūkininkavimas buvo susietas su dažnomis kelionėmis iš Kauno, kur baigė tuometinį Lietuvos žemės ūkio universitetą, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę o vėliau mokslus pratęsė magistrantūroje. Iš Juodupės kilusi ir Manto žmona Vilma yra diplomuota agronomė.

Dabar Mantas ir Vilma turi savo ūkį, tačiau kartu ūkininkauja ir su Manto tėvais – bendras ūkių plotas siekia beveik 500 ha.

Labai tikėtina, kad kada nors Mantas perims ir tėvų ūkį, kurie tradiciškai užsiima ir pienininkyste. Kaipgi be pieno, juk tai – Rokiškio kraštas, o Rokiškyje veikia viena stambiausių ir senas tradicijas turinti pieno perdirbimo įmonė.

Mantas užsiima augalininkyste, tačiau kaip žemės ūkio specialistas žino, kad šiais laikais užsiimti tik viena ūkininkavimo šaka yra rizikinga. Štai kelis metus grūdų augintojai džiaugėsi rekordiniais derliais ir aukštomis kainomis, tačiau šįmet derliai jau ne rekordiniai, o kainos krito. Taigi užsukę į Manto ūkį pamatysite ir besiganantį gražuolį grynaveislį herefordą. Brangiai kainavo, bet nesigaili.

„Kol kas sėklinam su pieninėmis karvėmis, o mišrūnus auginam mėsai“, – sako Mantas.

Kodėl pasirinko herefordų veislę?

„Jiems nereikia išskirtinių pašarų, o mūsų žemės yra prastos. Tačiau ateityje gal išbandysiu ir limuzinus“, – svarsto Mantas.

Taigi ateityje ūkininkas derins augalininkystę su mėsine galvijininkyste. O pieno gamyba?

„Skaičiuojame ir  matome, kad dar negalime sau leisti nuostolingai ūkininkauti. Gaila, bet pienininkystės teks atsisakyti. Nebent pieno supirkimo kainos ženkliai išaugtų“, – į ateitį žvelgia Mantas.

Dar pusmetį Mantas dirbs Kaune, taigi jį dažnai sutiksite kelyje iš Kauno į Rokiškį, tačiau 2020 – ųjų pavasarį jis jau abiem kojom atsirems į gimtojo Onuškio žemę.

Jaunojo ūkininko amžių paliekančio Manto galvoje yra daug planų, daug sumanymų. Juk reikės ieškoti galimybių sėkmingiau realizuoti užaugintą produkciją – tiek grūdus, tiek mėsinius galvijus. Kaip tai padaryti? Viena iš galimybių – jungtis prie jau veikiančių žemės ūkio kooperatyvų arba kurti naują kooperatyvą. O kai tai nutiks, būtinai paprašysime, kad Mantas pasidalytų patirtimi.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X