Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba išklausė ataskaitas, aptarė problemas
sausio 28, 2020

 

Sausio 28 d. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos (LŪGGIKT), kuriai vadovauja LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, posėdyje,  2019 m. veiklos ataskaitas pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto (GI) Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas ir UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.

 

Saugos Lietuvos juodgalvių avių genofondą

 

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 627 ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.3D-660, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsteigta nauja bendrovė UAB ,,Genetiniai ištekliai‘‘, sujungiant UAB ,,Šeduvos avininkystę‘‘ ir UAB Upytės eksperimentinį ūkį, kuriai perėjo visas reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės ir pareigos.

Pasak UAB „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojo Rimanto Kairio, pagal Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą bendrovės Šeduvos avininkystės padalinyje saugoma ir veisiama uždarų populiacijų metodu genofondines Lietuvos juodgalves avis bei plečiamas Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių branduolys.

„Nuo 2016 metų suformuotas  Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinis branduolys, siekiant išsaugoti šių unikalių avių veislę kaip tautinį paveldą, tirti jų biologines ūkines savybes, kaupti selekcinę medžiagą ir ieškoti būdų praktiniam šių avių bei jų produkcijos panaudojimui“, – sakė R.Kairys.

Siekiant išsaugoti Ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius in situ ir išlaikyti selekcinius branduolius, linijas, šeimas 2019 metais buvo įtrauktos 708 genofondinės Lietuvos juodgalvės avys ir 30 vietinių šiurkščiavilnių avų. Finansavimas –  107039,52 Eur (Palyginkime:  2018 metais buvo įtrauktos 708 genofondinės Lietuvos juodgalvės avys ir 17 vietinių šiurkščiavilnių avių. Finansavimas –  102884,75 Eur.)

Pagal Lietuvos avių augintojų asociacijos duomenis 2019 m. įvertintos 389 Lietuvos juodgalvės aviys UAB ,,Genetiniai ištekliai‘‘.  Išrašyta 190 kilmės pažymėjimų.

UAB „Genetiniai ištekliai“ savo veikloje numatė šiuos strateginius tikslus: Saugoti Lietuvos juodgalves genofondines avis, gerinti veislines savybes; Veisiant avis grynuoju veisimu, išlaikant veislės genealoginę struktūrą, sukurti Lietuvos juodgalvių avinų penkta liniją; Didinti Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinį branduolį; Atlikti avinukų kontrolinį penėjimą, siekiant nustatyti avinų – reproduktorių produktyviąsias savybes, bei jų perdavimą palikuonims; Išsaugoti turimą poziciją rinkoje, plėsti rinkos dalį, didinti gamybos efektyvumą, siekti pelningos veiklos.

„Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijos tikslus bendrovė siekia išsaugoti Lietuvos juodgalvių avių genofondą bei sukurti selekcinį branduolį Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių, subalansuotai ir tausiai panaudoti selekciniuose branduoliuose gaunamus gyvūnus branduoliams plėsti, atnaujinti bei kaip veislinę medžiagą platinti avių augintojams“, – sakė R.Kairys.

Misiją atliko tinkamai

 

2019 m. veiklą pristatęs UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas priminė, kad UAB „Lietuvos žirgynas“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, užsiimanti visų šalyje veisiamų vietinių veislių arklių genetinių išteklių veisimu, platinimu ir išsaugojimu.

Bendrovė įgyvendina valstybės jai deleguotas funkcijas: išsaugoti Lietuvoje auginamų arklių veislių genetinę įvairovę ir genofondą; auginti ir aprūpinti Lietuvos genofondinių arklių veisline medžiaga Lietuvos ir užsienio žirgų augintojus; ruošti žirgus realizacijai ir sportui; teikti įvairias žirgininkystės paslaugas.

UAB „Lietuvos žirgynas įvykdė priemonę ,,Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimas“ pagal 2019 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. 8P-19-090 su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Priemonės tikslas – apsaugoti ūkinių gyvūnų nacionalinius genetinius išteklius nuo nykimo, užtikrinti saugomų lietuviškų gyvūnų veislių populiacijų tvarumą.

E.Jeninas pateikė keturių veislių (Žemaitukų, Stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų ir Senojo genotipo trakėnų)  duomenis.

Pavyzdžiui, Lietuvoje jau auginami 804 Žemaitukų veislės arkliai. Pasak E.Jenino, populiacija pakankamai padidėjo ir veislės išnykimo grėsmė sumažėjo, taigi galima daryti išvadą, kad „Lietuvos žirgynas“ savo misiją atliko tinkamai.

„Pakankamai didelė grėsmė išlikusi Stambiųjų žemaitukų  veislei, nes privačiame sektoriuje nėra pakankamai daug eržilų linijų, nors  „Lietuvos žirgyne“ yra sukauptas pakankamas branduolys. Geresnė Lietuvos sunkiųjų veislės padėtis. Senojo genotipo trakėnų veislės padėtis prastesnė, nes privačiame sektoriuje  jie dalyvauja ne trakėnų selekcinėse programose“, – sakė E.Jeninas.

 

Veisimo programų suderinamumas

 

LŪGGIKT narių dėmesio susilaukė R.Šveistienės pateikti LSMU GI stebėsenos duomenys. Oficialūs stebėsenos duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, populiarumo susilaukusių Žemaitukų populiacija stabiliai didėja, dirbama sėkmingai. Per metus, 2019 – aisiais, bendras veislinių arklių skaičius išaugo nuo 781 iki 815, o veislinių kumelių skaičius – nuo 311 iki 324.

Mažiau, tačiau per paskutinius trejus metus stabiliai auga ir Stambiųjų žemaitukų populiacija. Auga ir Lietuvos sunkiųjų arklių populiacija – per metus – nuo 1851 iki 1974, o štai Trakėnų populiacija  nuo 2014 m. mažėjo ir tik 2019 m. paaugo nuo 1000 iki 1018.

Lietuvos baltnugarių galvijų populiacija mažėja.

„Jaučiamas didelis noras gerinti galvijus, siekiant gauti kuo daugiau pieno. Todėl grynųjų veislių populiacijos mažėja. Be to, galvijininkystės srityje didelę įtaką padarė klimato pasikeitimai – daug ūkininkų nepasiruošė reikiamo kiekio pašarų, todėl  dalį galvijų buvo priversti parduoti. Tikėtina, kad šią tendenciją jausime ir 2020 – aisiais“, – sakė R.Šveistienė.

Pasak R.Šveistienės, daugiausia problemų yra dėl Senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų populiacijos – 2019 – aisiais buvo tik 97 karvės ir telyčios.

Nedžiugina ir senojo genotipo Lietuvos baltųjų kiaulių populiacija.

R.Šveistienė pateikė duomenis apie 2019 m. sukauptus genetinės medžiagos kiekius.

Posėdyje aptartas ir veisimo programų suderinamumas su LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centru (Centru).

„Visos programos turi būti patvirtintos, t.y. turi gauti Centro pažymą, kad atitinka  genetinių išteklių išsaugojimo reikalavimus. Tokių pažymų, su teigiamomis išvadomis, jau daug išdavėme“, – sakė R.Šveistienė.

Trys programos buvo patvirtintos anksčiau nei šis reikalavimas buvo numatytas, todėl Centrui teko jas peržiūrėti.

„Peržiūrėjome ir pateikėme neigiamas išvadas dėl Lietuvos sunkiųjų ir Stambiųjų žemaitukų, nes abi asociacijos numačiusios ne saugojimo, bet gerinimo programas. Jos pačios įrašė šį tikslą. Be to, eina kalba apie kitų veislių panaudojimą“, – paaiškino R.Šveistienė.

 

Panašios naujienos
gegužės 21, 2020
Pardavė karvę už… 62 eurus

Ekologiškai ūkininkaujančiame pieno gamybos ūkyje Rokiškio rajone susirgo karvutė. Tešmens uždegimas. Nieko stebėtino. Liga pagydoma, tačiau gijimas užsitęsė, komplikavosi. Pasitaręs […]

gegužės 21, 2020
AKTUALU kiaulių laikytojams! Priimamos paraiškos biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti

Š. m. birželio 1 –  30 d. priimamos paraiškos iš kiaulių laikytojų biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Tinkamos finansuoti […]

Partneriai