Naujienos

Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba

Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba (Taryba) pirmą kartą per savo gyvavimo laiką posėdį surengė Kaune, LR Žemės ūkio rūmuose (LR ŽŪR). Ir tai buvo ne išvažiuojamasis posėdis, bet nuolatinė Tarybos darbo vieta. Nuo šiol Tarybai vadovaus LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Pirmasis posėdis, beje, įvykęs naujojo LR Prezidento inauguracijos metu, buvo labai turiningas ir konkretus. Nagrinėti septyni klausimai.

Bus keičiami ŪGGIKT  nuostatai

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis priminė pasiūlymus, su kuriais Tarybos nariai buvo supažindinti iki posėdžio ir pastabų nepateikė.

„Vienas iš pasiūlymų – Tarybos nariai, jeigu negalės dalyvauti posėdyje, galės įgalioti kitą asmenį, arba savo nuomonę galės pateikti elektroniniu būdu“, – siūlė G.Vagonis.

Be kita ko, Taryba turi susirinkti nors kartą per metus. Tiesa, šįmet – dažniau. Šiandieninis posėdis – jau trečiasis. Ketvirtąjį planuojama surengti šių metų rugsėjo mėn.

„Neišspręstų ir spręstinų klausimų yra daug, todėl manau, kad nuo šiol į posėdžius rinksimės kartą per ketvirtį ar net dažniau“, – sakė A.Svitojus.

Taryboje yra 17 narių, todėl reikia, kad posėdyje dalyvautų nors 12 narių. Šį kartą posėdyje dalyvavo visi Tarybos nariai.

2018 m. ataskaitos pagal Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą

Ataskaitas pateikė UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas, UAB „Šeduvos avininkystė“ direktorius R.Kairys ir LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.

Priminsime, kad „Lietuvos žirgynas“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri vykdo visų šalyje auginamų veislių išsaugojimą ir žirgų augintojus aprūpina genofondine medžiaga, ruošia žirgus realizacijai ir sportui, teikia įvairias su žirgininkyste susijusias paslaugas. E.Jeninas pateikė veiklą apibūdinančius statistinius duomenis, papasakojo apie 2018 – aisiais surengtus renginius.

Pagal Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą „Šeduvos avininkystė“ saugo ir veisia uždarų populiacijų metodu genofondines Lietuvos juodgalves avis bei plečia Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių branduolį.  Pasak R.Kairio, didžiausia genofondinių Lietuvos juodgalvių avių banda laikoma UAB „Šeduvos avininkystė“, tačiau pastaraisiais metais jų mažėja. Pavyzdžiui, 2016 m. jų buvo 1650, 2017 – 1700, o 2018 m. – jau sumažėjo iki 1591.

Šiurkščiavilnių avių branduolys pastovus – 57 avys.

Nuo šių metų pradžios UAB „Šeduvos avininkystė“ reorganizuota sujungimo būdu ir tapo UAB „Genetiniai ištekliai“.

R.Šveistienė pateikė duomenis apie  nykstančių ūkinių gyvūnų veislių išsaugojimą, senųjų veislių populiacijų inventorizavimą, naujų selekcinių branduolių formavimą.

Pavyzdžiui, senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų populiacija mažėja – artėja link 1500 karvučių. Lietuvos šiurkščiavilnių avių populiacija susitraukė iki 965 avių, Lietuvos juodgalvių avių yra daugiau – 9492 avys.

LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras (Centras) saugo genetinę gyvūnų medžiagą saugojamų genų banke.

„Centro veikla džiugina, nes gyvūnų genetiniai ištekliai auga“, – sakė A.Svitojus.

Dėl Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės arklių selekcinės programos atitikimo genofondo principams

Dar kartą paaiškėjo, kad principus, kurie apibrėžti konkrečiais teisiniais aktais, įmanoma perskaityti ir suprasti skirtingai. Tarybos nariai pateikė savo nuomones, nuspręsta šį klausimą išsamiau nagrinėti kitame posėdyje, kuris turėtų įvykti rugsėjo mėnesį.

Šį aktualų klausimą pristatė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentas Vigantas Indrašius, UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius E.Jeninas, LSMU GI Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė R.Šveistienė.

E.Jeninas tiesiog pateikė Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo programoje nurodytus kriterijus – kas yra nykstanti veislė.

R.Šveistienė paaiškino, ką turėtume vadinti grynaveisliais gyvūnais.

„Jeigu naudojami kitos veislės gyvūnai, tai jau turėsite mišrūną, o ne grynaveislį“, – elementarų teiginį kartojo R.Šveistienė. 

Tuo tarpu V.Indrašius išskyrė teiginį, kad asociacijos ne tik turi išsaugoti, bet ir gerinti veisles.  O gerinti įmanoma tik naudojant kitų veislių gyvūnus.

Pasak ŽŪIKVC atstovą Darių Valkauską, pagal 2018 m. įsigaliojusį reglamentą, grynaveisliu gyvuliu galime vadinti tik į pagrindinį Kilmės knygos skyrių įrašytą gyvulį. Pavyzdžiui, vertinant arklius – arkliai turi būti vienos kartos ir tos pačios veislės. Jeigu kita veislė – turėsime jau negrynaveislį gyvulį.

Nuomones šiuo aktualiu klausimu išsakė LSMU Gyvulininkystės direktorė Violeta Juškienė, ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus patarėjas Arūnas Jurgaitis, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos atstovas Gediminas Pilipavičius, LŽGGA atstovas Juozas Bernotas, LGVA direktorius bei LR ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, ŽŪIKVC atstovas D.Valkauskas.  

Diskusijos išsiplėtė. Nutarta šį klausimą išsamiai nagrinėti artimiausiame tarybos posėdyje.

Taryba svarstė dėl įkainių naujam programiniams laikotarpiui pagal KPP priemonę dėl retų veislių gyvulių ir paukščių programos bei dėl finansavimo 2019 ir 2020 – aisiais.

Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba Žemės ūkio ministerijai pateiks pasiūlymus bei prašymus dėl posėdyje nagrinėtų klausimų.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X