Augalininkystė

Uogininkus derlius nuvylė – nuogąstauja dėl sankcijų

Šiųmetis vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau rezultatas nuvylė. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos (PUAA) pirmininkas Adolfas Jasinevičius teigia, kad juodųjų serbentų bent jau Biržų krašte augintojai priskynė triskart mažiau nei tikėjosi.

Menką vaiskrūmių derlių A.Jasinevičius aiškina tuo, kad žydėjimo metu buvo gana vėsu, o paskui užklupo karščiai, daug uogų nukrito nesubrendusių – augimui labai trūko drėgmės. Sunko smulkutės, lengvos uogos. Rugpjūčio pradžioje prapliupę lietūs nedaug begalėjo pataisyti padėtį.

Rinka kaip mat reagavo. Supirkėjai vienas per kitą siūlėsi pirkti uogas. Kai kurie patys augintojų ieškojo, nors to nedarė jau dešimt metų. Supirkimo kainos geros – šviežios buvo superkamos po eurą, ekologiškos – po 1,20 Eur.

Kai supirkėjų pakanka ir jie siūlo palankias sąlygas, verslinių uogynų šeimininkai į turgavietes nesidairo. Nuo 1994 metų juoduosius serbentus auginantis PUAA vadovas pamena laikus, kai šviežias uogas veždavo į Vilnių, pardavinėdavo daugiau nei 20 vietų. Taip per dieną ūkis realizuodavo iki 5 t serbentų. Tačiau negalima sakyti, kad A.Jasinevičius visai nusisuko nuo turgaviečių – jei liktų neparduotų šviežių uogų, vežtų į turgų.

Sprendimus lemia sąlygos. Šiemet uogininkams neapsimokėjo jungti šaldytuvų, pradėti uogų šaldymo. Augintojai pardavė šviežiai nuskintas pigiau, nors toks pasirinkimas susijęs su tam tikra įtampa dėl šviežio derliaus realizavimo terminų.

Per ūkininkavimo praktiką, kuri artėja prie trisdešimties metų ribos, vienodų metų nebuvo – vieni džiugino, kiti nuvylė, o supirkimo kainos kai kuriais metais skyrėsi net 10 kartų.

Derlingi, tačiau ne itin pelningi augintojams buvo 2018-ieji. Uogos buvo superkamos po 15 euro centų už kilogramą. Dalį derliaus A.Jasinevičius užšaldė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad to daryti nevertėjo – atmetus šaldymo ir laikymo sąnaudas, uogas galiausiai teko parduoti netgi pigiau nei sezono metu šviežias.

Kad ir kokią žemės ūkio šaką imsi, visur naudą ar praradimus daug lemia gamta, kaip susiklosto sąlygos. Antai po uogininkams minėtų derlingų metų dvejus metus iš eilės vaiskrūmių derlių gerokai mažino stiprios pavasarinės šalnos.

Kaip pastebi PUAA vadovas, uogų kainas rinkoje pakoreguoja ir kaimynai lenkai. Vartotojų dėmesį jis siūlo atkreipti į tai, kad nors Lietuvoje užauginama mažiau uogų, produkcija yra kokybiškesnė. Mat mūsų pramoniniuose uogynuose seikėjama mažiau chemijos ar visai be jos apsieinama, be to, šviežios uogos nemėgsta transportavimo: kuo trumpesnis kelias iki vartotojo, tuo geriau. Neatsitiktinai lietuviškos uogos parduodamos apie 5 ct brangiau nei atvežtinės iš Lenkijos.

Tačiau grįžtame prie to, kas šiemet kelia didžiausią PUAA susirūpinimą. Jis dėl elitinių uogynų – sertifikuojamų, dalyvaujančių ekologinio žemės ūkio bei nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemose.

Mažesnį už vidutinį derlių gavę ūkiai, kaip paramos gavėjai, rizikuoja sulaukti sankcijų ar net visai netekti išmokų. Pagal nustatytus minimalius derlingumo reikalavimus, tarkime, ekologiniam serbentynui derlingumo riba yra 0,5 t/ha, o auginamam pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą – 1 t/ha.

Dėl meteorologinių reiškinių nulemtos padėties uogininkystės sektoriuje, nepasiektos minimalios derlingumo ribos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) liepos 29 d. raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM su prašymu atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir uogininkystės ūkiams netaikyti minimalaus derliaus ribų/derliaus reikalavimų.

Teisės aktai numato, kad tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektai sertifikavimo įstaigai turi pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl ypatingai mažo derliaus ir/arba derliaus nebuvimo.

Deja, savivaldybės tokias pažymas dėl ypatingai mažo derlingumo ar derliaus nebuvimo atsisako išduoti. Priežastys įvairios: trūksta kompetencijos, formalaus teisinio pagrindo (pavedimo), žmogiškųjų išteklių, dėl procedūrų neapibrėžtumo ir t.t.

Kaip paaiškino ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė, ministerija dar ieškanti išeities, tačiau vilčių mažai, nes savivaldybės dėl sausros nebuvo paskelbusios ekstremaliosios situacijos. Kas dėl ekologiniams ūkiams nustatytų minimalių derliaus ribų, specialistės pastebėjimu, jos ir dabar yra itin minimalios.

X