Jaunimas

V.Buivydas: gera žinia jauniesiems ūkininkams iš EP

2.36KPeržiūrų

Daugelis Lietuvos jaunųjų ūkininkų susidomėjo informacija iš Europos Parlamento ( https://zur.lt/uz-kokia-zemes-ukio-politika-balsavo-europarlamentarai/ ). EP patarė ES valstybėms papildomai remti jaunuosius ūkininkus – jiems skirti ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų sumos. Deja, nueinantys Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovai jauniesiems ūkininkams tiek dėmesio neskyrė. Kodėl?

Kalbiname Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininką Vytautą BUIVYDĄ.

Šį sprendimą EP priėmė ryškia balsų dauguma. Ar jums tai buvo netikėta?

Laukėme ir tikėjomės, kad sprendimas bus priimtas, nes ES jaunieji ūkininkai, susivieniję į Europos jaunųjų ūkininkų tarybą (CEJA), atliko daug namų darbų. Ne kartą susitikome su ES komisaru žemės ūkio reikalams Janusz Wojciechowski. CEJA tarybos nariai jam ir EP pateikė svarius argumentus.

EP sprendimas – rekomendacija, tačiau valstybės turi teisę pasielgti ir kitaip. Pagrįskite savo argumentus – kodėl valstybė turėtų jaunuosius ūkininkus remti papildomai?

Pradėkime nuo to, kad investicijos į žemės ūkį turi būti ilgalaikės. O jaunųjų ūkininkų rėmimas ir yra investicijos į ateitį. Keičiasi ūkių savininkų kartos ir šis procesas itin svarbus Lietuvoje. Štai sukurtas modernus ūkis ir ateina laikas jį perduoti, o neretai būna, kad ūkininko vaikai pasirenka kitą kelią. Kam atiteks toks ūkis? Tikrai ne jauniems žmonėms, nes jie neturės lėšų įsigyti tokį ūkį. Taigi jį nusipirks stambieji ūkininkai ir rezultatas toks – žemė vis labiau koncentruosis, žemės ūkyje įsivyraus tik stambieji. Todėl kaip tik dabar labai svarbu sudaryti sąlygas kurtis ir stiprėti jauniesiems ūkininkams.

LJŪJS ne kartą ragino ŽŪM įvertinti CEJA argumentus. Kokie buvo atsakymai?

Buvo diskusijos jauniesiems ūkininkams skirti nuo 2 iki 5 proc. TI sumos. Deja… Kol nekalbame apie konkrečius veiksmus, apie biudžetą, tai vyrauja kalbos, kad jaunuosius reikia remti, skatinti, juk jie – valstybės žemės ūkio ateitis ir t.t. Tačiau kai tik atėjo laikas priimti konkrečius sprendimus dėl naujojo laikotarpio finansavimo – laimėjo tie, kurie ragino neskubėti. Lietuva nusprendė jauniesiems ūkininkams skirti minimalią dalį, t.y. 2 proc. TI sumos. Beje, Lietuva pateko tarp kelių Rytų Europos šalių, kurios jauniesiems ūkininkams ketina skirti minimalią paramą.

Ar EP raginimas gali pakeisti Lietuvos valdžios priimtus sprendimus dėl paramos jauniesiems ūkininkams?

Dažniausiai sakoma, kad priimti kokių nors sprendimų negalime dėl ES reikalavimų. Tai šiuo atveju yra atvirkščiai – ES ne tik nedraudžia, bet net ragina. Taigi viskas priklauso nuo valstybių pasirinkimo. Tikiuosi, kad taip ir bus pasielgta. Ir tikiuosi, kad remiami bus jaunieji ūkininkai ne tik ūkininkaujantys pirmuosius penkerius metus, bet visą laiką, t.y. kol jie priklausys jauniesiems ūkininkams (iki 40 m. amžiaus).

Taigi valstybė gali pakeisti savo priimtus sprendimus, bet ar yra noro juos keisti?

Deja, kažkodėl kai kurie vyresnieji mūsų kolegos ūkininkai stengiasi akcentuoti tik bloguosius jaunųjų ūkininkų pavyzdžius, kai jaunieji ūkininkai nevykdo įsipareigojimų ir valstybei tenka grąžinti gautą paramą. Neneigiu, kad tokių atvejų yra, kaip yra tokių atvejų ir tarp vyresniųjų ūkininkų. Tačiau tai – išimtys. Bandančių sukčiauti yra visose srityse, tokius turime bausti be pasigailėjimo. Tačiau dabar mes kalbame apie daugumos jaunųjų ūkininkų ateitį ir apskritai apie Lietuvos žemės ūkio ateitį.

Gal galite paminėti organizacijas, kurios labiausiai stengiasi ignoruoti jaunuosius ūkininkus?

Kol kas nenorėčiau skelbti viešai – gal žmonės klysta dėl žinių stokos, gal paveikti klaidingos informacijos, tačiau vyrauja stambiausieji ūkininkai ir kelios organizacijos, kurios jungia būtent stambiausiuosius ūkininkus, t.y. tuos, kurie iki šiol gavo daugiau nei 80 proc. ES paramos. Tokiais atvejais sakoma, kad apetitas kyla bevalgant. Tačiau mes kalbame apie labai svarbius reikalus, apie valstybės žemės ūkio ateitį, todėl neturėtume atsižvelgti į kai kurių žmonių silpnybes.

Papasakokite apie CEJA.

CEJA veikloje dalyvauja visų ES narių jaunųjų ūkininkių organizacijos, kai kurios šalys turi net kelias jaunųjų ūkininkių organizacijas, kurios dalyvauja CEJA veikloje. Ypač paskutiniais metais organizacijos veikla suaktyvėjo. Be to, galime bendrauti nuotoliniu būdu, todėl nereikia daug lėšų skirti kelionėms į Briuselį, kur įsikūrusi ši organizacija. Pastaruoju metu posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, o darbo grupės susitinka 2-3 kartus per mėnesį. Taigi daugelyje posėdžių ir kilo iniciatyva kreiptis tiek į Europos Parlamentą, tiek į Europos Komisiją.

X