V.Buivydas: jaunųjų ūkininkų aktyvumas džiugina, tačiau pasigendame valdžios strategijos

Kaip informuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), jaunieji ūkininkai iki liepos 31 d. pateikė 554 paraiškas  paramai pradėti žemės ūkio veiklą.

Bendra visų pareiškėjų prašoma paramos suma sudaro apie 20,3 mln. Eur, tačiau šiam paraiškų rinkimo etapui numatyta skirti tik 16,9 mln. Eur. Taigi paramos paprašyta beveik 3,5 mln. Eur daugiau, nei yra numatyta lėšų, todėl paramos gali tikėtis tik apie 80 proc. paraiškas pateikusių jaunųjų ūkininkų.

Mintimis apie paramą jauniesiems ūkininkams ir jaunimo perspektyvas kaime dalinasi LR ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

„Jaunųjų ūkininkų aktyvumas teikiant paraiškas paramai gauti ir vykdyti žemės ūkio veiklą tikrai džiugina. Jei jaunimas nori pradėti ūkininkauti, vadinasi Lietuvos kaimas turi ateitį”, – sako V.Buivydas.

Vienas iš būsimos 2021–2027 m. BŽŪP tikslų – pritraukti jaunų ūkininkų ir lengvinti verslo plėtrą kaimo vietovėse. ES BŽŪP planuose numatyta, kad jaunieji ūkininkai galės naudotis įvairiomis priemonėmis – kai kurios jų bus privalomos, kitos – savanoriškos. Valstybės narės turės numatyti ne mažiau kaip 2 % joms skirtų lėšų tiesioginėms išmokoms būtent pradedantiems jauniesiems ūkininkams remti. Tokia parama turės būti teikiama arba kaip papildoma išmoka prie pagrindinių pajamų rėmimo, arba kaip steigimosi paramos dotacijos.

„BŽŪP numatyta, kad šalys – narės gali skirti ir didesnes sumas jauniesiems ūkininkams skatinti, jeigu jos nustato, kad yra toks konkretus poreikis, todėl kiekvienos šalies BŽŪP strateginiame plane turės būti pateikta jaunųjų ūkininkų pritraukimo ir rėmimo strategija, taip pat nurodyta, kaip nacionalinė ir ES skiriama parama gali būti naudojama nuosekliau ir veiksmingiau. Kaimo plėtrai skiriamas lėšas galima naudoti remiant programas, kuriomis siekiama pagerinti galimybes naudotis žeme ir ją perleisti, nes tokių galimybių stoka paprastai yra didelė kliūtis pradedantiems jauniesiems ūkininkams. Jaunieji ūkininkai ir toliau naudosis investicijų parama ir kaimo plėtros lėšomis remiamu žinių perdavimu ir mokymu. Valstybėms narėms bus leidžiama nustatyti finansines priemones, kuriomis būtų remiamas jaunųjų ūkininkų apyvartinis kapitalas, nes jiems dažnai būna labai sunku gauti lėšų, kadangi pradiniu etapu reikia daug investicijų, o ūkio nešamas pelnas – mažas. Nors iki naujojo programinio BŽŪP 2021 – 2027 m. laikotarpio liko vos daugiau kaip 4 mėnesiai, deja Lietuvos valdžios institucijų pozicija iki galo ir nėra aiški: kiek numatoma skirti dėmesio jaunimui kaime, jauniesiems ūkininkams ir jų žemės ūkio veiklai, kokios paramos sistemos bus taikomos, ir kokie numatomi pagrindiniai prioritetai. Suprantama, kad valdžios institucijos ir atsakingos ministerijos nėra nei pajėgios, nei turi teisę nuspręsti vienašališkai, kokias strategijas tikslinga pasirinkti, siekiant geriausių poveikio rodiklių, todėl tam būtina diskusija. O jaunieji ūkininkai pasigenda žemės ūkio ministro A. Palionio pozicijos jaunųjų ūkininkų rėmimo klausimu. Kiek teko viešoje erdvėje skaityti, tai ministras A. Palionis yra minėjęs, kad jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama ne 2, o 4 proc. paramos. Be to, ministras yra minėjęs, kad didesnės išmokos jaunuosius ūkininkus galėtų pasiekti ne penkerius, o septynerius metus. Deja kol kas dar nesame matę jokių konkrečių planų bei rengiamų projektų dėl paramos jauniesiems ūkininkams naujuoju laikotarpiu. Jaunimo aktyvinimo, įtraukimo į žemės ūkį ir ekonominio gyvybingumo klausimais daug diskutuojame LJŪJS narių tarpe, surengėme ne vieną diskusiją ir drauge su Žemės ūkio rūmais, tačiau pasigendame žemės ūkio ministerijos pozicijos”, – pažymi LJŪJS vadovas V. Buivydas.

Priminsime, kad 2019 m. vasario 21 d. pasirašytoje Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros Baltojoje knygoje, kurioje numatyti nacionalinės politikos iššūkiai, uždaviniai ir veiksmai iki 2030 m. vienas iš uždavinių – užtikrinti kartų kaitą kaimo vietovėse:

„Kaip matome Baltojoje knygoje sklandžiai sudėlioti žodžiai, tačiau šiandien, galiu pasakyti, kad jie jau beveik pamiršti. Todėl noriu priminti tiek šiandien valdžioje esantiems, tiek ateisiantiems į valdžią po 2020 m. spalio 11 d. rinkimų, kad įsipareigojimus ir susitarimus tarp valdžios, savivaldos ir mokslo institucijų yra privalu vykdyti. Mes, jaunieji ūkininkai, primename, kad Baltojoje knygoje yra aiškiai numatyti pasiekimai iki 2030 m. – t.y., kad Lietuvos kaimo vietovėse gyvens ne mažiau kaip 35 proc. Lietuvos gyventojų (2017 metais buvo 32,9 proc.); Kaimo vietovėse gyvens 36 proc. Lietuvos jaunimo (14–29 metų amžiaus) (2017 metais buvo 35,5 proc.); Ūkininkai, jaunesni nei 45 metų, sudarys 25 proc. visų ūkininkaujančiųjų (2017 metais buvo 19,8 proc.). Kad šiuos rezultatus pavyktų pasiekti, reikalingas bendras darbas, tinkamos ir efektyviai naudojamos paramos priemonės, kokybiška mokymo ir konsultavimo sistema, padedanti jaunam žmogui ir jaunam ūkininkui kaime.  Mes, LJŪJS nariai, pasigendame nuoseklumo ir ilgalaikio strateginio požiūrio iš žemės ūkio ministerijos ir tikimės, jog visų bendrai įdėtas darbas, rengiant Baltąją knygą, nepasibaigs su XVII-osios vyriausybės pabaigos kadencija. Jau šiandien pastebime, kad prieš pusantrų metų (2019 m. vasario 21 d.),  dar žemės ūkio ministro  Giedrius Surplio pasirašytos Baltosios knygos tikslai ir uždaviniai jau pamirštami. Taip neturėtų būti. Todėl mes pasisakome už nuoseklumą ir konstruktyvų darbą bei nusimatytų rezultatų įgyvendinimą, o ne atskirų valdžios institucijų vadovų darbo vilkinimą, ar atstovavimą tam tikroms siauroms interesų grupėms”, – sako V. Buivydas.

Baltąją knygą, dėl kurios aktyviai dirbo ir diskutavo visos LR ŽŪR organizacijos ir kurią pasirašė pirmininkas dr. Arūnas Svitojus RASITE ČIA