Pirmieji atkurtos mūsų valstybės ūkininkai gerai prisimena Vytautą Petrą Knašį. Jis buvo pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės žemės ūkio ministras (1990-1991 m.), o antrą kartą Žemės ūkio ministerijai vadovavo 1996-1998 m.
V.P. Knašys labai aktyviai prisidėjo atkuriant LR ŽŪR, buvo pirmininko prof. A.Stancevičiaus pavaduotojas, vienas iš pirmųjų LR ŽŪR valdybos narių, vėliau buvo renkamas į ŽŪR tarybą. Atvykęs į šventinę konferenciją, V.Knašys pasidalijo prisiminimais, kurie susiję su LR ŽŪR atkūrimu ir stiprėjimu.
Išgirstate pavadinimą „Žemės ūkio rūmai“. Kokie žmonės, kokie įvykiai iškyla atmintyje?
Pirmiausia – prof. Antanas Stancevičius. Tai ypatinga, išskirtinė asmenybė, tiek kaip žemės ūkio specialistas, tiek visais kitais atžvilgiais – jis domėjosi tapyba, apskritai – menu, buvo labai apsiskaitęs žmogus, eruditas. Nuoširdus ir patikimas žmogus. Su juo galėjai kalbėtis įvairiausiomis temomis. Jo paprašytas kurį laiką jam talkinau Žemės ūkio rūmuose. Tai buvo ypatingi laikai, kai daug ką kūrėme arba atkūrėme. Galiu patvirtinti, kad jo balsas, jo nuomonė bei patarimai buvo labai vertinami ir Žemės ūkio ministerijoje.
Jūs vadovavote pirmajai atkurtos valstybės Žemės ūkio ministerijai. Kokia buvo aplinka? Pirmieji ūkininkai pasakoja, kad ministerijoje tebedirbo daug „seno raugo“ biurokratų, kurie negalėjo suprasti, kas yra žemdirbių savivalda, ji valdininkams kėlė nerimą, pavojų, gal todėl ir ketinimai atkurti LR ŽŪR buvo sutikti nelabai entuziastingai?
Kaip jau užsiminiau, prof. A.Stancevičius buvo patikimas žmogus. Tais laikais tai buvo labai svarbu, nes šalia valdžios buvo prisiplakę labai įvairių veikėjų, o ant kaktos juk neparašyta, koks tas žmogus yra iš tikrųjų. Štai pradėjęs vadovauti ŽŪM pirmiausia išdraskiau buvusius KGB kambarėlius, išvaikiau įvairiausio plauko įtartinus valdininkėlius, kurie nežinia ką veikė ministerijoje. Tačiau kaip nustebdavau po kurio laiko pamatęs, kad kai kurie iš jų vis tiek prasmukdavo į valdžią, užimdavo atsakingas pareigas kitose ministerijose ar valdžios institucijose. Taigi biurokratams buvo sunku susitaikyti su pasikeitimais ir dėl žemdirbių savivaldos. Daug jų buvo iš vadinamojo agropromo, taigi jie ir negalėjo suprasti ir tikriausiai niekada taip ir nesupras žemdirbių savivaldos reikšmės, todėl ir trukdė, gal net kenkė. Pamažu tokius veikėjus pakeičiau patikimais žmonėmis, patikrintais, supratusiais, kokių pasikeitimų reikia jaunai atkurtai valstybei.
Kaip vertinate žemdirbių savivaldą šiandien? Užaugo nauja valdininkų karta. Pasidalinkite įžvalgomis.
Žemdirbių savivalda atlieka reikšmingą vaidmenį ir yra puikus socialinis partneris valdžios institucijoms. Kai kurie anų laikų politikai buvo įsitikinę, kad Lietuvai būtų buvę reikalinga net 20 metų išsaugoti kolūkinę sistemą. Įsivaizduojate? Visa Europa keitėsi, o jie Lietuvai piršo baltarusišką ateitį. Kai kurie tiesiog nesuprato, tačiau buvo ir tokių, kurie tai darė specialiai. Ir jie turėjo pasekėjų, mokinių, kurie gal net dabar taip ar panašiai galvoja. Ir tai priklauso ne tik nuo konkrečių asmenybių – veikė tokia sistema ir dabar gal skiname tokios sistemos vaisius, kai valdininkai nenori pripažinti žemdirbių savivaldos lyderių siūlymų ar patarimų.
Apie pirmąjį LR ŽŪR pirmininką jau papasakojote. Jeigu teko bendrauti, apibūdinkite kitus LR ŽŪR vadovus?
Tikrai ne su visais teko bendrauti tiek, kad tuos žmones gerai pažinčiau. Epizodiškai teko susitikti J.Ramoną. B.Markauską labiau prisimenu kaip ministrą, Dabartinį LR ŽŪR pirmininką Arūną Svitojų pažįstu bene geriausiai, nes jis dirbo mano komandoje Žemės ūkio ministerijoje. Tai nuoširdus žmogus, turintis labai daug ryšių kitose šalyse ir turi sugebėjimų surasti kompromisus. Tačiau jam nelengva. Paradoksalu, tačiau LR ŽŪR ir šiais laikais turi ne mažiau priešų, kiek turėjo šios organizacijos atkūrimo laikais. Beje, tada buvo lengviau išsiaiškinti, kas yra kas, o dabar kai kuriems veikėjams rūpi ne valstybės nauda, o pirmiausia – savo siauri interesai. Tačiau labai tikiuosi, kad 95 – uosius įkūrimo ir 30 – uosius atkūrimo metus gyvenantys LR ŽŪR tęs geriausias šios organizacijos tradicijas ir išliks solidžiausia žemdirbių savivaldos institucija.