Naujienos

V.Švedienė: „Mes patys esame ūkių kūrėjai“

Į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įgyvendinamo projekto „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“ baigiamąją konferenciją susirinko gausus būrys ūkininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Vokietijos.

Turime ieškoti naujų rezervų

Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) prezidentės ūkininkės Viktorijos Švedienės, padėtis pieno rinkoje sudėtinga, todėl būtina ieškoti naujų rezervų, o netobulėjantys ūkininkai yra pasmerkti, nes jų kolegos tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse ieško naujų rezervų išsilaikyti rinkoje. Tokių rezervų yra ir jais privalo naudotis ūkininkai.

„Mes žinome, kas yra genetinė selekcija, genominiai tyrimai, suprantame kad turime rezervų ir žinome, kaip juos panaudoti. Apgailestauju dėl pieno gamintojų, kurie tuo nesidomi. Jie tiesiog nemato į kurią pusę eina pirmaujantys, negali analizuoti kitų patirties ir, žinoma, negali planuoti savo ūkių tobulėjimo bei plėtros. Juk dabar tik mes patys esame savo ūkių kūrėjai. Niekas kitas už mus to nepadarys“, – sakė V.Švedienė.

Šiuo metu LGVA dalyvauja 1769 nariai, iš kurių net 1705 ūkininkai. Asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas pritarė prezidentės V.Švedienės raginimui. Argumentai labai konkretūs. Pasak E.Gedgaudo, tik dėl šios priežasties LGVA narių laikomų grynaveislių holšteinų veislės melžiamų karvių vidutinis produktyvumas siekia 8379 kg, o vidutinis – 7507 kg.

ŽŪR specialistų indėlis

Konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis dėkojo ūkininkams, kurie neabejingi naujovėms ir geranoriškai bendradarbiavo su konsultantais ir mokslininkais atliekant tyrimus ir apibendrinant rezultatus.

„Perkeltine prasme pasakysiu, kad ūkininkų ašaros yra tiesiog proporcingos jų karvių produktyvumui. Šio projekto pateikti duomenys ūkininkams padėjo susimąstyti ir imtis priemonių, kad ašarų sumažėtų. Naudokimės specialistų patarimais ir taikykime juos savo ūkiuose, nes rezultatai – akivaizdūs“, – ragino S.Dimaitis.

Projekto nauda

UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas palygino geriausių Vokietijos ir Lietuvos TOP 20 gyvulių veislines reikšmes. Kokios išvados?

Atsiliekame, nors geriausių Lietuvos gyvulių duomenys palyginti geri.

„Lietuvos ūkiai, kurie atlieka genominius tyrimus, gali sėkmingai konkuruoti su vokiečiais. Žinoma, jiems neprilygstame lygindami elitinius gyvulius“, – sakė G.Kascėnas. „Įgyvendinamo projekto esmė tokia – iš kai kurių ūkių paimame jaunų gyvulių audinių mėginius ir iš jų Vokietijos laboratorijose nustatome jų genomą. Tikslas – atrinkti geriausius  ir atsisakyti blogiausių gyvulių. Geriausius iš jų sėklinti geriausių bulių sperma ir taip sukurti dar aukštesnę genominę vertę“, – aiškino G.Kascėnas.

Būtent tokį tikslą – mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose – numato Žemės ūkio rūmų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ įgyvendinamas projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“.

Nuotraukoje – LGVA prezidentė Viktorija Švedienė. 

X